Vilniaus savivaldybės pinigų dalybose – moterų futbolo akibrokštas (6)

Lapkričio 25 dieną Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie „2022-2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurso rezultatus“. Kitaip sakant, paskelbė, kaip buvo padalinti iš miesto biudžeto profesionalaus sporto reikmėms skirti 10,5 milijono eurų. Ši suma buvo padalinta vyrų (ir mišrių) bei moterų sporto klubams. Vyrams teko 85 procentai (arba 8,925 milijonų eurų), moterims – 1,575 milijono eurų.

Iš viso buvo pateiktos 39 paraiškos, finansavimą gavo 19 klubų. Vyrų (ir mišrių) sporto šakų grupėje finansinio įvertinimo sulaukė 12 klubų. Net 7,511 milijono eurų pasidalino KK „Statyba“ ir Všį FK „Žalgiris“. Vilniaus „Ryto“ aukšto meistriškumo komandai ir jos vystymui skirta 4,361 milijono eurų, FK „Žalgiris“ aukštų sporto rezultatų ir bendruomenės puoselėjimas, išsaugant tradicijas ir vertybes – beveik 3,150 mln. Likusiam dešimtukui (Rankinio, Karatė, Badmintono, Teniso, Regbio, Vandensvydžio, Bokso, Ledo ritulio, Triatlono ir žolės riedulio klubams) buvo padalinti 1,4 milijono eurų.

Lyg ir viskas aišku – Vilniaus miestą reprezentuojantys ir didžiausius laimėjimus nacionalinėje bei tarptautinėje arenose pasiekiantys krepšinio bei futbolo klubai sulaukė didžiausio finansinio įvertinimo. Nors paraiškas pateikė ir Vilniaus „Riteriai“ (prašę 5,996 milijono eurų finansavimo), FK „Viltis“ (476 tūkstančių) ir VšĮ „Futbolo treneris“ (293 tūkstančių), bet finansavimą gavo tik geriausius rezultatus aukšto meistriškumo futbolo varžybose per pastaruosius trejus metus demonstravęs FK „Žalgiris“.

Tačiau skirstant paramą, moterų sporto klubams į šį kriterijų nebuvo atsižvelgta. Kaip ir priklauso, tradiciškai iš 1,575 milijono eurų net 922 tūkstančiai atiteko VšĮ „Sostinės moterų krepšinio klubas“ organizacijai. Šie pinigai bus skirti Vilniaus reprezentacinei moterų krepšinio komandai „Kibirkštis“.

O antoje vietoje – staigmena ir netikėtumas – VšĮ Futbolo klubas „Vilnius“. 2019 m. pradžioje verslininko Petro Narbuto iniciatyva įsteigtas klubas po nesėkmingo bandymo su vyrais, nuo 2020 metų atsidavė moterų futbolo reikalams – ir tas atsidavimas savivaldybėje buvo įvertintas 226 tūkstančių eurų suma.

Už šią sumą FK „Vilnius“ išlaikys Vilniaus miesto moterų futbolo komandą, žaidžiančią aukščiausioje šalies lygoje bei kurs stiprią jaunimo struktūrą, kuri taps skaidraus, bendruomeniško klubo dalimi.

Viskas būtų gerai, bet Vilniuje jau beveik dešimt metų veikia aukščiausio moterų futbolo lygmens varžybose dalyvaujanti komanda – MFA „Žalgiris“. 2020 ir 2021 metais ji užėmė antrą vietą A lygoje, „Žalgirio“ dublerių komanda pernai ir šiemet laimėjo LMFA I lygos pirmenybes, o jaunimo komanda šią vasarą triumfavo Merginų Elitinės lygos U-16 pirmenybėse.

Klubas turi aiškią struktūrą, puoselėja moterų futbolą, vien sportine prasme akivaizdžiai pranoksta vos dvejus metus moterų futbole veiklą vykdančią FK „Vilnius“ ekipą. Pastaroji pernai LMFA I lygoje buvo trečia, šiais metais A lygoje – penkta. FK „Vilnius“ dublerės šiais metais LMFA I lygoje liko 4-os, merginų pirmenybėse irgi kol kas pasiekimais nežiba.

Ir vis tiek Savivaldybės administracija paskyrė finansavimą FK „Vilnius“ klubui, o ne MFA „Žalgiris“. Kodėl? Viešai prieinama vertinimo išvada aiškaus atsakymo nepateikia. Joje rašoma, kad Asociacija Vilniaus miesto moterų futbolo akademija „Žalgiris“ surinko 35 balus, o FK Vilnius – 36. Tačiau bendra vertinimo išvada suformuluota taip, kad vienintelis Vilniaus klubo privalumas – pažadas prie Savivaldybės finansinės paramos pridėti tokią pat sumą privačių lėšų.

„Pareiškėjas prašo savivaldybės paramos, kas sudaro 50 procentų planuojamo biudžeto, o kitą dali numato dengti savo lėšomis. Šis projektas yra investicinis ir nors stokojama tam tikrų vadybinių kompetencijų, tačiau klubo ambicijos yra pasvertos ir realios“, – rašoma vertinimo išvadoje.

Apie MFA „Žalgiris“ paraišką rašoma: „Organizacijos paraiška pateikta yra išsami. Geriausių rezultatų pasiekia jaunimo komandos ir yra lyderiaujanti Lietuvoje. Biudžetas yra stabilus iš kitų šaltinių. Suburtas personalas pakankamai profesionalus tolimesniam tobulėjimui. Paraiškos prašoma suma yra didelė ir daug kartų viršytų esamą bendrą biudžetą. Pagrindinė stiprybė – ilgametė veikla. Jau devintus metus veikia klubas, specializuojasi jaunimo rengime. Teigiama, kad tai moterų klubas, ugdantis aukšto meistriškumo sportininkes ir turintis tarptautinius laimėjimus. Pagrindinis trūkumas – finansinės dalies realumo klausimas, stokojama detalios informacijos apie pajamų šaltinius.

Taigi, pagrindinis MFA „Žalgiris“ trūkumas – tas, kad prašomas finansavimas „daug kartų“ viršytų esamą biudžetą. Iš tiesų, MFA „Žalgiris“ prašė 1,521 milijono eurų finansavimo. Tai maždaug 500 tūkstančių eurų per metus. Neoficialiais duomenimis, 2021 metais klubo biudžetas siekė apie 120-150 tūsktančių eurų. Tad skirtumas yra, bet ar tikrai „daug kartų“ didesnis?

Kita vertus, net ir 478 tūkstančių eurų prašiusio FK „Vilnius“ finasinio kriterijaus vertinimas kelia abejonių. „Nors sudaryta bendradarbiavimo sutartis su partneriu, bet nėra aiškus partnerio vaidmuo. Pareiškėjas prašo savivaldybės paramos, kas sudaro 50 procentų planuojamo biudžeto, o kitą dali numato dengti savo lėšomis. Šis projektas yra investicinis ir nors stokojama tam tikrų vadybinių kompetencijų, tačiau klubo ambicijos yra pasvertos ir realios“, – rašoma vertinimo išvadoje.

Pagaliau, vertinant klubų paraiškas finansinis kriterijus nėra lemiamas, už jį vertintojas gali skirti daugiausiai 6 balus. O maksimali paraiškos balų suma gali siekti 50. Ir į ją įeina ir klubo komandų sportiniai pasiekimai per paskutinius ketverius metus, ir administracinė struktūra, ir renginiai su bendruomene, ir specialūs projektai, ir darbas su jaunimu, ir komunikacija bei informacijos sklaida.

Bendroje išvadoje apie FK „Vilnius“ klubą rašoma, kad tai „pakankamai jauna organizacija, įkurta 2019 m. sausio mėnesį, tačiau turinti ambicingus tikslus. Pareiškėjas pateikia jaunimo ugdymo planą, tačiau plane nėra išryškinamas merginų futbolininkių akcentas, nors pareiškėjas pretenduoja į paramą moterų klubams. Lietuvos futbolo federacijos patvirtinamasis raštas dalinai išsklaido abejones, visgi planas ir turi būti pateiktas merginių futbolo vystymo kontekste.“

Tad net ir čia kyla abejonių, ar tikrai FK „Vilnius“ atitinka programos kriterijus. Ir dėl to tik dar stipriau neaišku, kokiu būdu Petro Narbuto klubas galėjo surinkti didesnę ekspertų teikiamų balų sumą. Tačiau sprendimas priimtas. Ir dėl jo, tikėtina, Vilniuje liks viena moterų futbolo komanda mažiau.