„Love Streams Running“ tinklalaidė: sportas – vaistas ar priklausomybė?

 Bėgimo ir triatlono klubo „Loves Streams Running“ tinklalaidė naujausiame savo epizode nagrinėjo vis dar gana retą temą – kur yra sportininko mėgėjo riba tarp sporto, kuris padeda gyvenime ir sporto, kuris gali žmogui kenkti.

Šį kartą pokalbį veda LSR klubo treneris ir kineziterapeutas Jonas Žakaitis, o kalbina jis psichoterapeutę, psichiatrę, docentę Rimą Viliūnienę ir psichologę bei VU dėstytoją Vitą Mikuličiūtę. Abi pašnekovės yra ir LSR klubo narės, įveikusios maratonus ir ultramaratonus, tad kalba ne tik iš profesinės pusės, bet ir iš savo pačių patirties.

„Vis skaitant įvairias studijas ar paklausant tinklalaidžių išgirstu, kad sportas, o ypač ištvermės sportas, bėgimas, laikomas kone gydymo priemone nuo depresijos, kuri savo efektyvumu kone tolygi psichoterapijai ar medikamentiniam gydymui.

„British Journal of Medicine“ pernai paleido didelę sisteminę apžvalgą, kur matuotos kone visos intervencijos su labai daug studijų ir pacientų, o visoje suvestinėje kaip efektyviausia intervencija laikomas ėjimas ir bėgimas. Man tai pasirodė labai įdomu“, – pokalbį pradėjo J. Žakaitis.

R. Viliūnienės teigimu, sporto nauda labiausiai ištyrinėta ir akivaizdžiausia yra kalbant apie depresiją ir įvairius nerimo sutrikimus.

„Nyderlanduose atliktas tyrimas, kuriame buvo 141 savanoris, bet didžioji dalis tiriamųjų norėjo priklausyti bėgikų grupei. Jie turėjo bėgti 3–4 kartus per savaitę su treneriu. Mažesnė dalis norėjo gerti vaistus, o tik berods 22 žmonėms nebuvo skirtumo ir jie buvo priskirti atsitiktiniu būdu.

Po 16 savaičių tyrimo nustatyta, kad bėgimo poveikis buvo beveik toks pats kaip vaistų, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Bėgimo terapija veikė panašiai, turint galvoje, kad tiriamieji tikrai nebėgo taip tobulai kaip buvo plane surašyta. Autoriai daro išvadą, kad prie lengvų ir vidutinių depresijų efektyviau yra skirti bėgimo terapiją, kuri neturi šalutinių reiškinių, bet yra somatinių naudų: mažesnis svoris, geresnis kraujospūdis, aukštesnis HRV ir t.t.“ – pasakoja R. Viliūnienė, bet iškart dar kartą pažymi, kad didžioji tyrime dalyvavusių žmonių dalis patys norėjo bėgti, patys prašė skirti jiems sportą.

Psichologė pažymi, kad sportas gali būti labai svarbus faktorius keliantis savo savivertę. Kitas dalykas - žmogus pasijaučia svarbus, nes priklauso kažkokiai žmonių grupei, pavyzdžiui, bėgimo klubui. Taip galima pagerinti savo savivertę, kurios nebuvimas irgi gali būti viena depresijos priežasčių.

„Tai gali būti dienos organizavimas, savaitės organizavimas. Social bėgimas, aš žinau, kad va tą dieną turėsiu gerą laiką, patirsiu gerą patirtį. Vieni dieną dėlioja aplink šuns vedžiojimą, kiti – aplink treniruotes. Tai įneša struktūros, o struktūra ir disciplina mažina nerimą“, – sako R. Viliūnienė.

„Love Streams Running“ tinklalaidė: sportas – vaistas ar priklausomybė? | Organizatorių nuotr.

Ultrabėgikė R. Viliūnienė pasidalijo ir savo patirtimi kelyje į itin ilgų nuotolių bėgimo pasaulį. Ji yra įveikusi ne vienas 50 ir daugiau kilometrų ilgio bėgimo varžybas, dukart bėgusi 100 km varžybose.

„Tai išmokė neišsigąsti kūno signalų, didžiąją dalį jų ignoruoti, bet tuo pačiu metu ir nepamesti proto, tinkamai valgyti ir gerti, nepamiršti šios dalies. Bet vis dėlto tai yra kūno kankinimas. Kai pradedi galvoti, kam iš esmės to reikia, aš atsakymo sau dar nesijaučiu radusi. Pažiūrėjus iš šono, manau, atrodome, kaip visiškų bepročių kompanija.

Jei matytume tik kančią, aišku, kad nėra jokios prasmės ir džiaugsmo. Bet šalia to yra ir džiaugsmas. Ribų pastūmimas. Aš galiu. Įlipsiu dar į šį kalną, nusileisiu, lėčiau ar greičiau, bet supranti, kad net eiti pėsčia yra greičiau nei stovėti. Atrandi įvairių pažinčių trasoje, daug yra džiugių momentų, o finiše laukia tavęs tas pats dopaminas“, – pasakojo R. Viliūnienė, netrukus pabrėžusi ir aplinkinių įtaką.

Abi tinklalaidės viešnios sako, kad sportas nėra panacėja nuo psichologinių ligų lygiai taip pat, kaip ne visiems žmonėms padeda psichoterapija ar medikamentai.

„Tai yra slidi vieta. Žmonės neina patarimų pas psichologą, jie paprastai ir patys žino, kad reikia tai daryti, bet jiems tai nepavyksta. Tiesiai sakyti, kad jie turėtų eiti sportuoti, dažniausiai nėra reikalinga, nereikia žmonių auklėti“, – sako V. Mikuličiūtė.

„Ypač depresiški žmonės dažniausiai turi daug sau priekaištų ir žino, ką jie turėtų daryti, susiimti ir panašiai. Savęs tarkavimo ir taip yra sočiai“, – prideda R. Viliūnienė.

Kur yra riba, kai žmones reikia gydyti ne sportu, o nuo sporto?

„Kalbant apie sportą paprastai matome vien teigiamus dalykus ir pliusus, bet yra ir minusų. Per daug sporto irgi nėra gerai. Priklausomybė sportui yra elgesio priklausomybė tikrai gali trukdyti gyvenimui. Gali būti priklausomybė sportui, bet tai gali būti ir valgymo sutrikimų dalis, kai per sportą bandai kontroliuoti savo kūną“, – sako V. Mikuličiūtė.

R. Viliūnienė plačiau pakomentavo visų priklausomybių elementus ir palygino juos su tuo, apie ką kalbama šioje laidoje – priklausomybę sportui. Psichoterapeutė sako, kad vienos diagnozės nėra, o priklausomybės lygiai gali būti keli, bet jie iš esmės panašūs tarp visų priklausomybių. V. Mikuličiūtė pridėjo ir nesveiką lyginimąsi su kitais, kurie yra stipresni už mus.

„Kai bėgame pradeda skirtis endorfinai, organizmas gamina medžiagas, kurios nuskausmina, gerina nuotaiką, sukelia euforiją, bet ir skatina priklausomybę nuo sporto. Vadinamasis „runners high“ gali tapti savitiksliu. Kai aš pabėgioju – jaučiuosi gerai. Valio, taip ir turi būti. Bet jeigu tai yra vienintelis būdas, kai aš jaučiuosi gerai, tai jau gali kelti bėdą.

„Love Streams Running“ tinklalaidė: sportas – vaistas ar priklausomybė? | Organizatorių nuotr.

Kitas dalykas, fizinio aktyvumo kūnas pradeda gaminti kanabinoidus, panašias medžiagas, kurios randamos kanapėse. Jie gerina nuotaiką, atsipalaidavimą, mažina skausmą, stresą. Tad čia yra legalus ir sąlyginai nekainuojantis būdas pavartoti, tad rizika yra“, – kaip sportas gali sukelti priklausomybę atskleidžia R. Viliūnienė.

Kur yra riba tarp sporto naudos ir priklausomybės, kaip elgtis, kai pastebime priklausomybės požymius sporte – apie tai ir dar daugiau galite paklausyti šioje tinklalaidėje.

„Love Streams Running“ tinklalaidė eina jau penktąjį sezoną, filmuojama ji „Audiotekos“, kuri yra tinklalaidės partnerė ir rėmėja, studijoje. Tinklalaidė „Love Streams Running“ pasiekiama klubo „Youtube“ kanale bei „Spotify“. Anksčiau čia atvirai ir plačiai kalbėjo tokie atletai kaip Aleksandras Sorokinas, Aušra Garunkšnytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Danas Sodaitis, Viktorija Senkutė ir kiti.

Čia taip pat nuolat nagrinėjamos įvairios su bėgimu ir treniruotėmis susijusios temos, kurios palengvina sporto kelią visiems sportininkams mėgėjams, juos įkvepia ir motyvuoja.

Laidą galite paremti „Contribee“ platformoje, o visi čia surinkti pinigai keliauja į klubo projektą „Jaunojo sportininko stipendija“, skirtą palaikyti jaunųjų sportininkų kelią pačiu sudėtingiausiu jų karjeros laikotarpiu. Tai laikas, kai dažnai pritrūksta šeimos finansinės paramos, kai nebepriklausoma sporto centrui, o siekti olimpinių normatyvų reikia daug metų sunkaus darbo treniruotėse, tad galimybės dirbti pilnu etatu nėra. Parama jauniesiems sportininkams padeda išlaikyti motyvaciją, nepasiduoti ir tęsti savo sportinę kelionę. Šiuo metu stipendiją yra gavę Džiugas Balčiūnas ir Edvardas Aukštuolis.

https://contribee.com/love-streams-running#!