Giedrius Žibėnas sveikino Steponą Babrauską: „Tai turbūt visų laikų vienas iš geriausių „Ryto“ kapitonų“

 Po didžiosios pertraukos visiškai dominavęs Vilniaus „Rytas“ (24-6) pasiekė triuškinančią pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Giedriaus Žibėno auklėtiniai namuose 112:82 (32:22, 27:31, 24:4, 29:25) nukovė Jonavos „CBet“ (17-13) krepšininkus.

„Ryto“ ir „CBet“ rungtynių ilgosios pertraukos metu buvo pagerbtas ilgametis sostinės ekipos kapitonas Steponas Babrauskas. S.Babrauskas šiuo metu dirba „CBet“ trenerių štabe, jis „Rytui“ atidavė daug savo karjeros metų. Penktuoju numeriu pažymėti marškinėliai pakilo į „Active Vilnius“ arenos palubes.

Po rungtynių G. Žibėnas įvertino pasirodymą, kalbėjo apie atmosferą, prabangą turėti daug žaidėjų ir S. Babrauską.

„Turime labai didelę prabangą, tai yra daug žaidėjų. Bet kiekvienas žaidėjas turi kiekvieną sekundę, kiekvieną minutę privalo kautis dėl savo vietos aikštelėje. Tą matėm šiandien antroje rungtynių pusėje. Toks ir komentaras“, – sakė G. Žibėnas.

– Kalbant apie trečią kėlinį, ar tai buvo kertinis kėlinys rungtynėse ir kiek tokių kėlinių dar apskritai matėt šį sezoną?

– Matėm nedaug, bet norim daug matyt. Gal mes įeinam į formą. Šiuo metu aš to labai tikiuosi. Bet esmė, kad aš ir žaidėjams sakiau rūbinėje, jog jeigu mes šitoje atmosferoje, per šitą energiją nesupratom, kad tai yra mūsų tas, ką mes norim žaist, iš šitos energijos mes gaunam viską – ir gynybą, ir puolimą, tai tada nežinau, kada mes galim suprasti. Esmė ta, kad fanai mėgavosi, bet šiandien pagaliau mačiau, kad ir žaidėjai mėgavosi gynyboje. Ten buvo gal 12 atakų iš eilės, kur Jonava net neįmetė kamuolio, mesdami iš toli. Taip pat kontroliavom Dominicą Brewtoną ir Brandoną Childressą – jie išsimetė 25 metimus, bet labai mažai sumetė. Tie metimai buvo tikrai pakankamai komplikuoti. Žaidėjai labai teisingai sureagavo po didžiosios pertraukos ir tai yra tai, ko mes norim.

– Dar kalbant apie tą trečią kėlinį – šiandien per visas rungtynes Gytis Radzevičius buvo toli nuo savo vidurkių puolime, bet gynyboje, ypač trečiame kėlinyje, buvo daug gerų momentų. Kaip apskritai galima įvertinti G. Radzevičiaus pasirodymą šiandien, ypač žaidžiant prie savo krepšio?

– Šiandien visi įdėjo savo indėlį į tą gynybą antroje rungtynių pusėje. Vėlgi, nes mes pirmoje pusėje turėjome praleistus 53 taškus, bet antroje pusėje... Tai sakau, taip privalo žaisti komanda, besitaikanti į aukščiausius tikslus. Žaidėjai turi kautis dėl vietos aikštelėje, nes labai didelė prabanga turėt tiek žaidėjų. Ir jie, manau, suprato šiandien, kas mus nuves tenai, kur mes norime būti.

– Šiandien pataikėte 17 tritaškių iš 32, net 53 proc. taiklumu. Kas tai lėmė – jūsų puolimas, varžovų gynyba?

– Individualus geras trenerių darbas. Šiaip gerai jaučiamės, kai padarom didelius tuos „stopus“ ir dalinamės kamuoliu. Jau kelintose rungtynėse pasidarom labai daug perdavimų. Parkeris su nuliu taškų, bet devyni perdavimai. Nenorėjom, kad jis daug žaistų, nes šiek tiek susižeidė lengvai. Šiaip dalinamės kamuoliu. Jau praeitą konferenciją sakiau, kad nesam kažkokia savanaudiška komanda.

– Galbūt taip sutapo, bet jūsų spurtas šiandien buvo po Stepono Babrausko pagerbimo. Jo marškinėliai kilo į viršų, jis buvo kovotojas, o jūs irgi labai kovingi buvot trečiame kėlinyje. Kaip komanda reagavo į visą tą pagerbimą ir kokį Steponą Babrauską labiausiai prisimenat iš „Ryto“ laikų? Šarūnas Jasikevičius yra sakęs, kad Stepas krepšinio žaist nemoka, bet jis yra labai kovingas.

– Tai turbūt visų laikų vienas iš geriausių „Ryto“ kapitonų. Man su juo netekę dirbt. Su juo susidūriau tik kaip treneris ir treneris, tai per daug negalėčiau pasakyt ir, nežinau, nelabai įsigilinau į šitą temą. Bet šiaip tai – grynas raudonas kraujas, taip kaip ir pas kiekvieną žmogų turi būt.

– Kieno norėtumėt, kad kiltų kiti „Ryto“ marškinėliai į viršų?

– Ne man klausimas. Aš čia dirbau tiktai penkis metus. O yra fanai, kurie palaiko komandą dešimtmečius, ir aš manau, teisingiausia būtų klausti jų. Aš čia esu tik penkis metus. Tai kas aš toks, kad čia tokius sprendimus daryčiau. Bet yra daug tų legendų – ir vietinių, ir lietuvių, ir užsieniečių – kurie yra to verti. Kažkada norėčiau, kad kažkas iš mūsų auklėtinių tenai pakiltų ir manau, kad kandidatų yra, bet pagyvensim – pamatysim.