Eimantas Stanionis: apie meksikietišką dvasią, didžiausią auką dėl bokso, Lietuvos boksininkų situaciją ir norą įrodyti, kad viskas yra įmanoma
Eimantas Stanionis | Organizatorių nuotr.
Balandžio 13-osios ankstyvą rytą Lietuvos laiku „Boardwalk Hall“ arenoje Atlantik Sičio mieste Naujojo Džersio valstijoje Eimantas Stanionis (15-0, 1 be nugalėtojo, 9 nokautai) gins WBA pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą, kai stos į svarbiausią karjeros kovą prieš IBF čempioną Jaronas „Bootsą“ Ennisą (33-0, 1 be nugalėtojo, 29 nokautai). Šioje kovoje taip pat bus kovojama ir dėl laisvojo „The Ring“ čempiono diržo.
Kovotojai jau buvo susitikę vienas su kitu, o artėjančią naktį Lietuvos laiku įvyks ir spaudos konferencija.
Reklamuodami šią kovą tiek J. Ennisas, tiek ir E. Stanionis išdalino itin daug interviu, o vienas iki šiol dar neskelbtas pokalbis su lietuviu įvyko kovo 23-ią dieną, kurį patalpino meksikiečių „youtube“ kanalas „No Puedes Jugar Boxeo by EA“.
Šiame interviu buvo kalbama apie meksikietišką bokso stilių, Lietuvą ir jos padėtį bokse bei didžiausią auką, kurią dėl bokso aukoja E. Stanionis.
– Kai pradėjau sekti tavo karjerą, tu man priminei „Triple G“ (Genadijų Golovkiną, – aut. past.), nes jis kažkada minėjo, kad turi meksikietišką stilių. Ir galiu pasakyti, kad tu turi tą meksikietišką stilių. Tu esi tikras karys.
– Kai buvau vaikas, augdamas žiūrėdavau meksikiečius, nes jie turėjo tą kietumą, valią, norą eiti į karą. Ir man patinka būti kare. Man patinka meksikiečių boksas. Iš meksikiečių – Julio Cesar Chavezas buvo mano mėgstamiausias.
– Atvirai kalbant, tavo stilius yra vienas iš geriausių, kokius kada nors mačiau. Man labai patinka žiūrėti tavo kovas. Kaip pats apibūdintum šį karjeros etapą? Esi labai jaunas, bet jau turi puikią karjerą. Apibūdink, kaip jautiesi dabar šiame bokso etape.
– Norėčiau būti aktyvesnis. Man patinka kovoti, kaip būdavo anksčiau – aštuntam, devintam dešimtmetyje visi kovodavo kas tris-keturis mėnesius, kas du-tris mėnesius. Norėčiau būti aktyvus, nes dabar turiu tik penkiolika kovų. Tad noriu kovoti kuo dažniau, nes myliu šį sportą, myliu boksą, o jei nori tapti geresniu, turi kovoti. Turi eiti per kovas.
– Kai kalbi apie legendas ir didelius bokso vardus – kaip jautiesi? Netekome George'o Foremano. Aš sutikau šį žmogų, mačiau jo kovas, filmus, viską. Ir sutikau jį asmeniškai. Ką jauti dėl šios netekties? Jis juk vienas didžiausių kovotojų istorijoje.
– Labai sunku, kai netenki legendos. Jis ir Lietuvoje buvo prieš kelis metus. Jis lankėsi mano šalyje. Jis buvo superžvaigdė. Labai liūdna visiems, visam boksui.
– Kai kurie žmonės sako, kad Stanionis – pagarbus, o „Bootsas“ kartais peržengia ribas. Ar sutinki su tuo, kad tavo varžovas kartais per daug šneka?
– Ne, aš taip nematau. Kai susitikom, Atlantik Sityje, jis buvo malonus. Iš mano pusės – nieko asmeniško. Tai tiesiog kova. Mes visi galim sakyti, ką norim. Jis gali sakyti, ką nori, bet galiausiai – mes turėsim kovoti ir pamatyti, kas yra geresnis vyras.
– Klausiu to todėl, kad mums, meksikiečiams, boksas nėra sportas. Boksas – tai religija. Bet galiu prisiminti daug meksikiečių kovotojų, kurie nelabai kalba „šiukšlių“. Mes Meksikoje per daug nešnekam, mes kalbame ringe.
– Taip, sutinku. Toks sportas ir turėtų būti, bet dabar viskas šiek tiek pasikeitė su socialiniais tinklais. Visi save reklamuoja, kažką sako. Tad jei nori būti superžvaigždė, turi kalbėti „šiukšles“. Bet aš myliu pagarbą. Ir jei kažkas šneka apie mane blogai, man nesvarbu. Ateina kovos vakaras – aš jiems viską parodysiu.
– Ką gali pasakyti apie šią kovą? Galbūt tai kvailas klausimas, bet man labai patinka šis klausimas, net jei jis kartais skamba kvailai. Kodėl turėčiau žiūrėti tavo kovą?
– Kodėl? Todėl, kad aš atnešiu ugnį. Atiduosiu visą savo širdį. Aš ateinu kovoti. Tai svarbu. Tai – suvienijimo kova, taip pat kova dėl „Ring Magazine“ diržo. Tai – didelė kova man, ypač mano šaliai. Mes niekada neturėjome pasaulio čempiono. Aš tapau pirmuoju, o dabar siekiu suvienyti titulus. Tad tai – didelė šventė mano šaliai. Visi atsikels apie penktą ryto ir žiūrės mano kovą. Taip, tai didelis spaudimas, bet man tai patinka.
– Tu tikrai gali tapti nacionaliniu herojumi Lietuvoje, ypač šalyje, kuri neturi gilios bokso tradicijos.
– Taip, be abejo. Aš noriu parodyti jaunajai kartai, vaikams, kad viskas yra įmanoma, kai dirbi sunkiai, kai atsisakai dalykų, kai turi discipliną. Nes kai aš augau, pas mus buvo tik mėgėjų boksas. Mes niekada neturėjom profesionalaus bokso. Aš net neturėjau žmogaus, į kurį galėčiau lygiuotis ir pasakyti – „o, galima išvažiuoti į Ameriką“. Bet kai buvau vaikas, turėjau svajonę išvykti į Ameriką, nes visos didžiosios kovos vyksta Las Vegase, taip pat senais laikais Atlantik Sityje. Tai buvo mano svajonė. Nežinau kodėl, bet pasakiau – „vieną dieną kovosiu Amerikoje“. Ir tikrai – visą savo karjerą kovoju čia.
– Kai jau paminėjai Las Vegasą, noriu paklausti apie tai, kas vyksta dabar su Saudo Arabija. Neturiu nieko prieš šį judėjimą, manau, kad tai gera iniciatyva boksui. Bet kažkas man sako, kad Las Vegas vis tiek visada liks bokso sostinė, ne Saudo Arabija. Dar kartą – aš vertinu tai, ką jie daro, bet niekas neprilygs Las Vegasui. Ką tu manai?
– Sutinku. Tu negali nieko lyginti su Vegasu. Vegasas – tai Vegasas. Visos legendinės kovos vyko Vegase. Tai yra bokso sostinė. Nemanau, kad tai pasikeis. Dana White'as dabar atėjo ir sakė, kad nori pakeisti boksą, padaryti jį populiaresnį Jungtinėse Valstijose. Tad aš manau, kad Vegasas – tai ta vieta, kur viskas ir liks.
– Meksikoje turbūt 99,9 procento kovotojų ateina iš skurdo. Kokia padėtis Lietuvoje? Nes Meksikoje tu turi kovoti, kad išgyventum, kad turėtum maisto. Taigi, kokia situacija Lietuvoje su boksininkais?
– Labai panaši, anksčiau buvo labai panašu. Mes neturėjom pinigų, mes tiesiog kovojo ir tiek. Mes tiesiog norėjom geresnio gyvenimo. Kaip sakiau, profesionalaus bokso nebuvo. Bet 2020-aisiais viskas pasikeitė. Dabar jau kita karta. Dabar yra daug geriau, galima užsidirbti pinigų kitais būdais. Ir net kai esi Lietuvos čempionas, esi rinktinėje – gauni šiek tiek pinigų. Dabar jau šiek tiek lengviau nei anksčiau. Manau, kad Lietuva ir Meksika panašios tuo, kad mes esame labai darbštūs žmonės. Turime dirbti, kad kažką pasiektume. Niekas nėra duodama lengvai. Viskas ateina per darbą ir pastangas. Mano mama irgi labai sunkiai dirbo – išvyko į kitą šalį, kad galėtų užsidirbti. Mes nebuvom labai vargingi, turėjome maisto ir visko, ko reikėjo. Mano mama mane palaikė tiek, kiek galėjo, o seneliai taip pat labai padėjo. Viskas buvo gerai, bet visada norisi kažko geresnio – geresnės ateities kitai kartai, vaikams. Viskas po truputį, žingsnis po žingsnio.
– Kokia buvo didžiausia auka? Ne tik tavo, bet ir tavo mamos, kad galėtų tave paremti?
– Manau, kad didžiausia auka – tai išvykimas iš Lietuvos, draugų ir trenerio Lietuvoje palikimas. Jis atvyks į kovą, bet tik į pačią kovą. Aš treniruojuosi Lietuvoje, bet tada išvažiuoju į Los Andželą treniruotis su Marvinu Somodio. Stovyklas turiu čia, nes Lietuvoje neturim sparingo partnerių. Aš sparinguojuosi su vidutinio svorio, pussunkio svorio, sunkaus svorio kovotojais. Man reikia savo svorio. Lietuvoje nelabai yra, su kuo dirbti. Taip pat mano žmona labai mane palaiko. Ji sako – „važiuok ir daryk savo darbą“. Ji žino, kad boksas – mano pirmoji meilė, ir ji mane palaiko tiek, kiek gali. Dabar laukiame vaiko, gimti gali bet kada. Tai yra labai didelė auka – aš čia, o ji viena. Taip, tai sunku. Bet sunkiausia – 10 valandų laiko skirtumas. Kai aš atsikeliu – paskambinu, tada einu treniruotis, grįžtu – visi miega. Ir tada aš einu miegoti. O ryte vėl tik trumpai pabendraujame.
– Daug kovotojų negali dalyvauti net gimstant vaikui, jie turi paaukoti beveik viską. Mano prekės ženklas yra „No puedes jugar boxeo“ („Tu negali žaisti bokso“, – aut. past.), nes boksas – ne tas sportas, kurį gali žaisti. Jis reikalauja aukos. Ir tai pavojingas sportas.
– Taip, sutinku. Čia ne žaidimas. Gali žaisti kitus sportus, bet ne boksą. Tai labai sunkus sportas. Jei kažkas paklaustų manęs, ar vertėtų tuo užsiimti visam gyvenimui – nežinau, ar aš tai daryčiau vėl. Bet aš įsimylėjau boksą. Boksas man davė viską. Jis padarė mane tuo, kuo esu. Visi sunkūs laikai, visi geri laikai... Bet nežinau... Aš nerekomenduočiau visiems eiti šiuo keliu. Turi būti atsidavęs. Negali būti viena koja viduje, kita – išorėje. Turi būti pilnai atsidavęs sportui ir mylėti jį.
– Kaip apibūdintum šią kovą su J. Ennisu?
– Tai didelė kova. Jis – numeris vienas. Aš – numeris du. Mes kovojam dėl pirmos vietos. Tai didelė motyvacija. Nieks nenorėjo su manimi kovoti, todėl pasakiau savo komandai – jei įmanoma, suraskit būdą padaryti šią kovą. Nes J. Ennisas nori kovoti, ir jis – kietas kovotojas, jis nori iššūkio. Mes esam du nenugalėti jauni kovotojai, kurie nori save išbandyti. Ir būtent tai aš labiausiai myliu šiame sporte – konkurenciją. Tai – mano svarbiausias dalykas.
– Leisk man kažko pasimokyti iš tavo šalies. Meksikoje turime takos – turbūt tai yra garsiausias patiekalas pasaulyje. Koks yra patiekalas iš Lietuvos, kurį aš turėčiau paragauti?
– Iš esmės, cepelinai. Tai tarkuotų bulvių patiekalas su mėsa arba su varške. Tai – pagrindinis dalykas Lietuvoje. Viskas čia iš esmės yra iš bulvių. Ir dar turim labai gerą sriubą. Ji vadinasi šaltibarščiai. Irgi labai skani. Turi pabandyti. Kai atvažiuosi – paskambink man. Aš tau parodysiu.
– Leisk man pasakyti, kad žaviuosi tavo karjera. Girdėjau, kad myli Meksiką, kad myli meksikietišką stilių. Tad, tai pasakęs, prašau – nusiųsk žinutę meksikiečių sirgaliams. Nežinau, ar supranti, bet be meksikiečių kovotojų ir be meksikiečių sirgalių boksas gal jau būtų miręs. Ką galėtum pasakyti meksikiečių sirgaliams?
– Kai augau, žiūrėdavau meksikiečių kovas, o meksikiečių sirgaliai yra geriausi, visi ateina ir palaiko savo kovotojus. Nesvarbu, laimi ar pralaimi – jie vis tiek tave palaikys. Tai, ką šalis daro dėl kovotojų, yra gražu. Ir man atrodo, kad jie tai turi kraujyje. Kai auga meksikiečiai, boksas iš esmės jau yra jų kraujyje. Aš myliu meksikiečių sirgalius, jie visada triukšmingi, palaikantys. Ir kai jie tave palaiko, tu nori jiems duoti dar įspūdingesnę kovą.
– Gali pasakyti, kad šioje kovoje pasiūlysi meksikietišką stilių?
– Tikrai taip.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
