Dominavimą Lietuvos čempionatuose pratęsęs S.Bertašius laimėjo 2 aukso medalius

Simas Bertašius | Alfredo Pliadžio nuotr.
Savaitgalį Panevėžyje vyko Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, kuriame savo gausią apdovanojimų kolekciją dviem aukso medaliais papildė Simas Bertašius. Geriausias Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikas šeštadienį triumfavo 1500 m rungtyje (3 min. 54,66 sek.), o sekmadienį buvo pirmas 3000 m bėgime (8 min. 01,89 sek.).
Abejose distancijose lengvaatletis Lietuvos uždarų patalpų čempionu tapo dešimtą kartą iš eilės, o iš viso turi jau 20 aukso medalių iš žiemos čempionatų. Dar 18 kartų S. Bertašius čempiono titulą yra iškovojęs vasarą stadione vykstančiuose Lietuvos čempionatuose, tad sportininko apdovanojimų kolekcijoje galima rasti jau 38 auksinius medalius iš nacionalinių čempionatų.
1500 m bėgime nugalėjęs lengvaatletis didelio pasipriešinimo nesulaukė ir artimiausią varžovą aplenkė daugiau nei septyniomis sekundėmis. Lietuvos vicečempionu tapo Mažvydas Peleckas (4 min. 01,89 sek.), o bronzos medaliu pasipuošė Džiugas Balčiūnas (4 min. 03,95 sek.). Tai buvo trečias S. Bertašiaus startas šiemet šioje distancijoje, o geriausiai pavyko pasirodyti vasario 13-ąją Ostravoje (Čekija), kur buvo pasiektas geriausias Lietuvos sezono rezultatas (3 min. 41,80 sek.).
3000 m bėgime iki pat paskutinio rato vyko įnirtinga kova su Lietuvos 10 km bėgimo plentu rekordininku Giedriumi Valinčiumi, tačiau galiausiai pergalę išplėšė asmeninį rekordą pagerinęs S. Bertašius. Antroje vietoje likęs G. Valinčius taip pat gerino asmeninį rekordą (8 min. 06,43 sek.), o trečią vietą užėmė Lukas Tarasevičius (8 min. 39,99 sek.).
Lietuvos uždarų patalpų 1500 m rungties rekordas priklauso S. Bertašiui (3 min. 38,32 sek.), o nacionalinio 3000 m rungties uždarose patalpose autorius yra olimpietis, Europos čempionato prizininkas Aleksandras Antipovas (7 min. 55 sek.).
„Treneris Juozapas Garalevičius visada kelia tą patį tikslą – laimėti čempionatą. Su rezultatais susijusių tikslų nebuvo, bet viskas pasisekė, planą įgyvendinau. Po varžybų Čekijoje pagavo virusas, sveikata nebuvo pati geriausia ir sujaukė treniruotes. Prieš Lietuvos čempionatą atsirado nepasitikėjimas savimi ir nežinojimas, ar esu pasiekęs formos piką. Prieš startą teko kalbėti su Giedriaus Valinčiaus treneriu Jonu Žakaičiu, kuris užsiminė, kad būtų galima pabandyti bėgti Lietuvos rekordo grafiku. Susitarimų tarpusavyje nebuvo ir atmečiau variantą siekti rekordo, nes nepasitikėjau savo jėgomis. Nežinau, ar būčiau atlaikęs dar didesnį tempą, bet esu patenkintas iškovotu aukso medaliu“, – po 3000 m rungties kalbėjo S. Bertašius.
Dieną prieš vykusiame 1500 m bėgime pagrindinis Lietuvos čempiono tikslas buvo neišsikrauti ir laimėti įdedant kuo mažiau pastangų: „Priėmėme logišką sprendimą, nes kai Čekijoje pasiekiau geriausią Lietuvos sezono rezultatą, turėjau geras sąlygas ir konkurenciją. Ten puikus ir greitas maniežas. Žinojau, kad Panevėžyje maniežas lėtesnis, konkurencija kuklesnė, todėl nepavyks pasiekti maksimalaus rezultato. Nusprendžiau prabėgti lengviau ir didesnį fokusą skirti 3000 m rungčiai bei čia parodyti aukštesnį rezultatą.“
Pasak daugkartinio Lietuvos čempiono, konkurencija visada prideda papildomų jėgų ir leidžia patikrinti limitus: „Konkurencija labai padeda, jei pavyksta neperdegti ir energiją nukreipti tinkama linkme. Tokiu atveju galima viršyti savo galimybių ribas ir parodyti daugiau nei esi pasiruošęs. Jeigu nėra vidinio pykčio ir noro kitus aplenkti, varžybos niekuo nesiskiria nuo eilinės treniruotės. Kai žinai, kad viena klaida arba prastesnė savijauta gali viską nulemti, tai ta mobilizacija viduje žymiai didesnė.“
Šiuo metu vidutinių nuotolių bėgikui priklauso ne tik 1500 m uždarų patalpų nacionalinis rekordas, bet ir Lietuvos rekordai net trijose stadiono rungtyse – 1000 m (2 min. 19,72 sek.), 1500 m (3 min. 37,19 sek.), 1 mylia (3 min. 59,25 sek.). Tiesa, šis nekuklus sąrašas gali ir padidėti, kadangi šią savaitę S. Bertašius vėl turėtų stoti prie 3000 m bėgimo starto linijos: „Jeigu niekas nepasikeis – startuosiu Kazachstane, 3000 m rungtyje. Po pasirodymo Lietuvos čempionate pasitikėjimas savimi padidėjo, o gerame manieže tas laikas, manau, yra įveikiamas. Realu tikėtis rekordo.“
Dėl beprotiškos konkurencijos S. Bertašiui patekti į tarptautinius čempionatus jo pagrindinėje rungtyje – 1500 m – misija kasmet tampa sudėtingesnė. Netrukus vyksiančio Europos uždarų patalpų čempionato 1500 m rungties normatyvas siekia 3 min. 37 sek., pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvas yra 3 min. 33,50 sek., o rugsėjį Tokijo (Japonija) olimpiniame stadione vyksiančio pasaulio čempionato normatyvas yra dar aukštesnis – 3 min. 33 sek.
31-erių lengvaatletis 2019 ir 2021 metais startavo Europos uždarų patalpų čempionatuose, 2022 metais debiutavo pasaulio uždarų patalpų čempionate, o 2018 ir 2022 metais dalyvavo Europos čempionatuose. Geriausiai pavyko pasirodyti 2018-aisiais Berlyne (Vokietija), kur 1500 m bėgimo Senojo žemyno čempionato finale lietuvis iškovojo šeštą vietą.
„Kažkuriuo metu atrodė, kad distancijos ilginimas yra lengvesnis kelias, galbūt tai atvertų kelią į čempionatus, bet sekant šių dienų realijas, nuo 800 m iki maratono konkurencija yra milžiniška. Rezultatų šuolis pastaruoju metu labai didelis. Lengvų kelių nėra, todėl reikia daryti tai, kas sekasi. Man patinka startuoti dabartinėse distancijose, o ateityje matau save ilgesnėse distancijose – 5000 m, 10000 m stadione. Šiai dienai jaučiu, kad 1500 m rungtyje potencialo dar yra“, – apie dabarties ir ateities planus prasitarė S. Bertašius.
Jau penkiuose Europos kroso čempionatuose dalyvavęs lengvaatletis svarsto apie startą Europos bėgimo plentu čempionate, kuris balandžio 12–13 dienomis Briuselyje/Levene (Belgija) vyks pirmą kartą. Šiame čempionate dalyviai galės įveikti 10 km, pusmaratonio bei maratono distancijas.
„Esu išbandęs jėgas Europos kroso čempionatuose. Žinau, kad konkurencija čia milžiniška ir vyrauja tikra bėgikų mišrainė. Tie masiniai bėgimai turi visai kitą dinamiką, bet Lietuvos lengvosios atletikos federacija suteikė galimybę dalyvauti. Manau, galimybe pasinaudosiu ir važiuosiu pakaupti patirtį bei ruoštis ateičiai“, – apie galimą krikštą naujoje distancijoje kalbėjo S. Bertašius.