R.Krilavičiaus pergalę prieš D.Dirkstį matęs H.Vikšraitis pasiruošęs dėl jo su tinkamu pasiūlymu kilti svorio kategorijoje į viršų
Henrikas Vikšraitis – Matas Stebuliauskas | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko „UTMA 11“ kovinio sporto turnyras, kurį gyvai stebėjo apie 10 tūkst. sirgalių ir nenusivylė, kadangi išvydo net 12 įspūdingų kovų, iš kurių 7 baigėsi nokautais arba techniniais nokautais.
Svorio kategorijos iki 75 kg pagal kikbokso taisykles ketvertuko pusfinalyje Henrikas Vikšraitis (2-0 UTMA) antrą kartą įveikė Matą Stebuliauską (2-2 UTMA) ir iškopė į finalą, kuriame turėtų ateityje susitikti su klubiečio Raimondo Avlasevičiaus ir Naurio Lukošiūno poros laimėtoju.
Po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje H.Vikšraitis kalbėjo apie savo pergalę, svarstymą kovoti su Dominyku Dirksčiu, „Sparta Fight Gym“ trenerio Andriaus Šipailos lydėtą Arnoldą Misiūną, neteisingą Raimondo Krilavičiaus rezultatą su D.Dirksčiu ir geriausią vakaro kovą tarp Vito Karoso ir Arnesto Naujoko.
– Henrikai, kuo ši kova buvo kitokia nei pirmoji jūsų akistata?
– Visų pirma, ši kova vyko mažesnėje svorio kategorijoje. Ji buvo pusfinalis, o dabar kovosiu finale dėl diržo. Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad laimėsiu finalą. O kuo ji buvo kitokia? Ruošiausi daug atsakingiau. Pirmoje kovoje, kaip matėt, daug kas galvojo, kad ji buvo apylygė, bet aš jaučiau, kad laimėjau užtikrinčiau. Šį kartą parodžiau dar didesnį savo pranašumą.
– Kaip jauteisi trečiajame raunde? Ar pasijautė didesnis spaudimas iš Mato? Ar sutinki su teisėjo sprendimu, kad šį raundą laimėjo jis?
– Aš manau, kad du raundus laimėjau aiškiai, o trečias buvo apylygis. Tai, manau, teisinga, nes tikrai nesijaučiau pralaimėjęs. Iš tikrųjų, du raundus visiškai spaudžiau Matą, jis nesitikėjo tokio spaudimo. Trečiame raunde, žinoma, šiek tiek atsikvėpiau po tokio tempo ir judesio. Visi matė tą judesį, publika palaikė, plojo. Man patinka, kai šaika ploja, nesvarbu, ar man, ar Matui. Čia Kaunas, jo miestas, bet mes esam pažįstami, draugai, tai džiaugiuosi, kad žiūrovai ploja.
– Laukia finalas šioje svorio kategorijoje, bet nori nenori išgirdome tavo pokalbį su Dominyku Dirkščiu. Kur yra ta svorio riba, kad ši kova galbūt vieną dieną įvyktų?
– Kaip girdėjot, kovojau 75 kg svorio kategorijoje dabar dėl diržo. Mano planas – diržas. O vėliau, jeigu organizacija pateiks pasiūlymą, galbūt būčiau pasiruošęs už didesnį svorį duoti Dirkščiui per ausį.
– „Spartos“ sąskaitoje 4-1. Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad Arnoldas Misiūnas išeis į kovą su Andriumi Šipaila. Ar žinojai šį dalyką prieš kovą?
– Iš tikrųjų nežinojau, bet A.Misiūnas anksčiau sportavo pas mus. Jis atėjo, paprašė Andriaus, o Andrius visada atviras visiems kovotojams. Jis ir mūsų klubas visada priima visus, tik ne visi lieka, nes pas mus yra didelis spaudimas, didelė konkurencija. Liaudiškai pasakius – gauna malkų ir važiuoja namo. Ne visi lieka.
– Sakiau, kad spartiečių rezultatas pagrindinėje vakaro dalyje yra 4-1. Bet ar sutinki, kad Raimondas pralaimėjo tą kovą?
– Ne, nesutinku ir manau, visa salė nesutiko. Aš sakiau tam bahuriukui su karūna, kad jis pralaimėjo tą kovą.
– Manai, ar tas atimtas taškas trečiame raunde kainavo Raimondui pergalę?
– Aš manau, kad Raimondas turėjo laimėti ir be to atimto taško.
– Pats šiame pusfinalyje pakeitei Mindaugą Narauską. Ar norėtum vieną dieną su juo susikauti, jei jis organizacijoje išsispręs visas savo sveikatos problemas?
– Žinoma, aš atviras pasiūlymams. Tikiuosi, kad Mindaugas pasveiks, atsistatys. Mačiau šiandien jį šlubuojantį, linkiu jam visos sveikatos ir gero atsistatymo. Galbūt susitiksime ir su juo.
– Jei pats turėtum išrinkti geriausią vakaro kovą, kam suteiktum tokį vardą?
– Iš tikrųjų nemačiau daug kovų. Man žinoma, patiko Vito (Karoso, – aut. past.) kova, kadangi jis dabar yra mūsų „spartietis“. Daviau jam „pitaką“, truputį „patrolinau“, nes, matot, mano nosis kreiva, tai „nusiselfinau“ su juo ir sakiau, kad dabar būsime panašūs. Jis išvažiavo į ligoninę, nežinau, darys operaciją ar ne, bet man ta kova patiko. Iš tikrųjų mačiau tik jo kovą, Raimio (Krilavičiaus, – aut. past.) kovą ir visas likusias po manęs.
– Mes matome Sergejų Maslobojevą tik ringe, tik kovose. Jūs jį matote ir treniruotėse. Tikriausiai tokia fantastiška forma nenustebino?
– Sergejus niekada nenustebina savo pasiruošimu. Jis atsakingas, disciplinuotas, šaunuolis ir jis galėtų būti visiems pavyzdys. Ir yra visiems pavyzdys.
– Tai su kuo visgi tame finale norėtum susitikti?
– Su Raimiu, su „Belly, Belly“... Kodėl su kažkuo kitu? Aš linkiu saviškiams tik sėkmės. O jei susitiksime finale su Raimiu, žiūrėsime, kaip viskas spręsis tada.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
