Po 10 metų į „Riterius“ sugrįžtantis R.Stanulevičius: „Patirti sunkumai nėra stipresni už mane“

Rokas Stanulevičius | fkriteriai.lt nuotr.
2015 metais prie tuometinio „Trakų“ klubo prisijungęs atraminis saugas Rokas Stanulevičius netruko įsitvirtinti starto sudėtyje ir padėti komandai A lygoje iškovoti sidabro medalius. Pasibaigus sezonui, už išpirką jis iškeliavo į Izraelio Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“ klubą, o po dešimtmečio sugrįžta ten, kur prabėgo jo geriausi karjeros metai.
„Emocijos pačios geriausios. Komanda priėmė puikiai. Susiskambinome su sporto direktoriumi Vytautu Masaičiu, beveik tris savaites dalyvavau peržiūroje, per kurias įrodžiau, kad komandai būsiu naudingas“, – sakė R.Stanulevičius.
Kokie prisiminimai iš to sėkmingo sezono tau labiausiai įstrigo? Ar galima teigti, kad 2015-ųjų sezonas tau buvo, apskritai, geriausias karjeroje?
Prisiminimai, išties, malonūs. Buvau dvidešimties metų, o tuometinis treneris Valdas Urbonas suteikė galimybę žaisti futbolą aukščiausiu lygiu. Pelniau keletą gražių įvarčių, čempionate laimėjome sidabro medalius, Trakų pilyje buvau įšventintas į Riterius ir tapau pirmuoju klubo istorijoje parduotu žaidėju. Sezonas kol kas tikrai įsimintiniausias, bet tikiu, kad geriausias – dar ateityje.
Kaip per šį dešimtmetį pasikeitei kaip žaidėjas ir kaip žmogus?
Sukaupiau patirties žaisdamas skirtingose šalyse ir perimdamas trenerių įžvalgas. Neišsiplečiant, branginu dabartį ir tausoju savo laiką.
Ką manai apie dabartinę klubo situaciją ir ar pastebi didelių pokyčių nuo tada, kai čia žaidei?
Bendraudamas su Vytautu Masaičiu ir treniruotėse matydamas tai, ko iš mūsų reikalauja treneriai Nikola Vitorovičius ir Gintautas Vaičiūnas, būsime ambicinga komanda su aiškia vizija eiti į aikštę kovoti dėl pergalės.
Kaip tau asmeniškai keičia situaciją faktas, kad tuomet buvai vienas jauniausių, o dabar – vienas vyriausių žaidėjų?
Taip, šiandien esu vienas vyriausių žaidėjų. Dešimt metų žaidžiant futbolą prabėgo nepastebimai. Apskritai, situacija ta pati, tik amžius įpareigos prisiimti daugiau pareigų ir atsakomybių.
Neabejoju, teko bent kažkiek sekti „Riterių“ pasirodymą praėjusiais metais „TOPsport Pirmoje lygoje“. Ar nebuvo netikėtas toks jaunimo dominavimas?
„Riterių“ pasirodymas pernai nepasirodė netikėtas. Mačiau, kaip komanda komplektavosi, o pasiruošimo cikle netgi teko sužaisti prieš ją kontrolines rungtynes. „Riteriai“ jau tada demonstravo labai gerą žaidimą.
Karjera nesusiklostė taip, kaip tikėjaisi. Kas, tavo nuomone, lėmė sunkesnius etapus?
Tu planuoji, o Dievas juokiasi. Puikus posakis. Taip, galbūt, ne viskas susiklostė kaip tikėjausi, bet į tai žiūriu kaip į neįkainojamą patirtį. Kartais man atsiskleisti trukdė praeityje patirtos traumos, kartais dar kažkas. Bet tai jau praeitis. Šiandien man svarbiausia tinkamai atstovauti „Riterių“ klubui ir būti naudingam komandai.
Ar šis sugrįžimas tau – nauja pradžia, galimybė įrodyti save iš naujo?
Tikrai taip. Tie patirti sunkumai nėra stipresni už mane. Tiesiog jaučiu, kad bus puikus sezonas tiek komandai, tiek man.
Kokie tavo asmeniniai ir komandiniai tikslai šiame sezone?
Norisi žaisti stabiliai ir prisidėti prie komandos pergalių. Noriu nustebinti ne vienu tolimu smūgiu.