E.Stanionis papasakojo apie sparingus su tokiais kovotojais kaip J.Ramirezu, M.Cotto ir E.Lara: „Kai stovėjau ringe prieš jį, mintyse kirbėjo: „Dieve, aš užaugau žiūrėdamas jo kovas“

  WBA pusvidutinio svorio kategorijos čempionas lietuvis Eimantas Stanionis (15-0, 9 nokautai) balandžio 12-ą dieną Atlantik Sityje (Naujojo Džersio valstija, JAV) stos į didžiausią dvikovą Lietuvos bokso istorijoje, kai dėl trijų pasaulio čempiono diržų (WBA, IBF ir „The Ring“) susikaus su dabartiniu IBF čempionu Jaronu „Bootsu“ Ennisu (33-0, 29 nokautai).

„Youtube“ kanalas „FightHype.com“ pasidalino dar vienu interviu su E.Stanioniu, kuriame jis pasidalino savo patirtimi sparinguojantis su bokso legendomis, prognozavo Devino Haney ir Jose Ramirezo kovos nugalėtoją, kalbėjo apie Europos kovotojus JAV ir perdavė žinutę sirgaliams.

– Ką gali papasakoti apie patirtį būnant Miguelio Cotto treniruočių partneriu? Kiek tau tada buvo metų? Ką tau reiškė treniruotis su juo? Jis juk yra Šlovės muziejaus legenda, turintis vieną geriausių smūgių, kokius esu matęs.

– Tai buvo 2017-ieji. Kai pirmą kartą atvykau į JAV, treniravausi su Jose Ramirezu. Jis tada buvo WBC čempionas arba kovėsi dėl WBC diržo. Tai treniravausi su juo, o tada atvyko M.Cotto ir aš tapau jo sparingo partneriu. Buvo nereali patirtis. Juk tai legenda. Kai buvau vaikas, žiūrėdavau jo motyvacinius vaizdo įrašus. Man jis patiko ne tik kaip sportininkas, bet ir kaip žmogus – ramus, paprastas, bet ringe tiesiog naikino varžovus. Buvo labai įdomu jį stebėti.

Kai stovėjau ringe prieš jį, mintyse kirbėjo: „Dieve, aš užaugau žiūrėdamas jo kovas, o dabar stoviu čia su juo“. Net kai pirmą kartą įžengiau į „Wild Card“ salę, negalėjau patikėti – atvykau iš mažos šalies, iš Lietuvos, kur niekas nežino apie mūsų boksą, kur profesionalų beveik nėra. Tik aš ir „Mean Machine“ (Egidijus Kavaliauskas, – aut. past.) esame pasiekę aukštą lygį. Tai buvo tikrai beprotiška patirtis.

– Žinau, kad buvęs boksininkas, o dabar treneris Ronnie Shieldsas apie tave labai gerai atsiliepė. Tu taip pat buvai Erislandy Lara sparingų partneris. Tai visiškai kitokio stiliaus kovotojas – jis buvo nuostabus mėgėjų bokse, bet ir profesionalų ringe turėjo puikią karjerą. Daug kas mano, kad jis net įveikė Saulį „Canelo“ Alvarezą, o jo kojų darbas buvo neįtikėtinas. Ar gali papasakoti apie savo treniruotes su juo?

– Į jį buvo labai sunku pataikyti. Bet aš buvau pagrindinis jo sparingo partneris ir daviau jam tikrai gerus raundus. Visada dirbome po šešis raundus.

– Bet kai su juo treniravaisi, kas tau padėjo suprasti, kad gali susitvarkyti su tokiais slidžiais, techniškais kovotojais? Tokie varžovai gali labai varginti, bet ar tai buvo kantrybės reikalas?

– Taip, kantrybė. Prieš jį turėjau išmokti būti kantrus. Jis yra nuostabus kovotojas, turintis labai gerą laiko pojūtį. Anksčiau su kubiečiais nebuvau kovojęs nei mėgėjų varžybose, nei treniruotėse. Kai pirmą kartą dirbau su E.Lara, supratau, kad jie turi visai kitą mokyklą. Jis turėjo nepriekaištingą laiko pojūtį, buvo labai kantrus.

– Žinau, kad tu nemėgsti daryti prognozių, bet esi treniravęsis ir su Devinu Haney. Žinau, kad sparingas – tai sparingas, bet ką manai apie jo artėjančią kovą su Jose Ramirezu? Daug kas sako, kad Devinui ši kova labai svarbi po viso to chaoso su Ryanu Garcia.

– Aha, nori mane pastatyti į keblią padėtį, ką?

– Ne, ne, nereikia pasirinkti nugalėtojo. Tiesiog daugelis laiko Devina favoritų dėl jo įgūdžių, bet kai kas nerimauja dėl jo būklės po visų įvykių su R.Garcia.

– Na, pagal įgūdžius D.Haney tikrai yra geresnis, bet J.Ramirezas irgi gali stipriai smūgiuoti, jis juk meksikietis. Mačiau jo paskutinę kovą, bet ji nebuvo labai gera. Galbūt jis turėjo per ilgą pertrauką ar kažkas panašaus. Pamatysim. Tai bus gera kova, bet negaliu pasirinkti nugalėtojo. Aš palaikau Jose.

– Vienintelė priežastis, kodėl apie tai klausiu, yra ta, kad žinau tavo būdą – tu nelabai mėgsti prognozių, tiesiog lauki, kol viskas įvyks ringe. Bet šį kartą klausiu, nes D.Haney ir R.Garcią vis dažniau minimi kaip galimi būsimi varžovai J.Ennisui ar kitiems pusvidutinio svorio kovotojams. Galiausiai jie visi persikels į pusvidutinį svorį, taigi galbūt ir tau teks su jais susikauti, jei įveiksi J.Ennisą. Ką manai apie tai? Tai juk dideli vardai, didelės „pay-per-view“ kovos.

– Taip, jie tikrai gerai žinomi kovotojai ir smagu, kad jie ateina į pusvidutinio svorio kategoriją. Po to, kai Errolas Spence'as ir Terence'as Crawfordas paliko šį divizioną, čia nebuvo tiek daug didelių kovų. Taigi dabar ateina nauji, švieži veidai ir tai yra gerai.

– Jei nežiūrėsime į šią tavo kovą kaip į paskutinį iššūkį, kai kuriems kovotojams labai svarbus absoliutaus čempiono statusas. Ar tau jis svarbus? Ar tau labiau rūpi tiesiog didelės kovos, kurias nori matyti fanai? Tarkime, jei J.Ennisas neturėtų diržo, ar vis tiek norėtum su juo kovoti?

– Taip, žinoma. Jis puikus kovotojas ir aš noriu save išbandyti. Visi sako, kad jis yra „siaubūnas“, tai noriu pats įsitikinti, ką tai reiškia. Mėgėjų bokse esu susidūręs su viskuo, todėl tiesiog noriu pamatyti ir pajusti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Iš šalies kartais atrodo, kad kažkas yra nenugalimas, bet galbūt aš sugebėsiu parodyti, kad viskas yra įmanoma. Jei dirbi sunkiai ir tiki savimi, viskas gali būti pasiekta. Juk visi turime dvi rankas ir dvi kojas – paprastas atsakymas.

– Taip, sutinku, boksas yra boksas. Kalbant apie žiniasklaidą ir boksą Europoje – daug Europos kovotojų atvyksta į JAV, bet jie neturi tokio pripažinimo, kokį turi vietiniai kovotojai. Tačiau kai jie gauna savo šansą, jie palieka įspūdį. Net varžovai dažnai pripažįsta, kad tai buvo viena sunkiausių jų kovų. Tu paminėjai „Mean Machine“. Aš buvau jo kovoje su T.Crawfordu – tai buvo labai įtempta kova. Dabar situacija panaši: daugelis žiūri į J.Ennisą kaip į Amerikos T.Crawfordą, bet E.Kavaliauskas jam davė tikrai gerą kovą ir net buvo diskusijų, kad T.Crawfordas buvo pargriautas. Ar tau svarbu, kad po šios kovos ne tik tu, bet ir Lietuva sulauks didesnio pripažinimo, kaip tai nutiko su „Mean Machine“?

– Taip, būtent. Problema ta, kad jei kovotojas nėra žinomas visame pasaulyje, žiniasklaida jį ignoruoja. Bet tai nereiškia, kad jis nėra geras. Kartais tylūs, ramūs kovotojai, kurie nesiekia dėmesio, atiduoda visas jėgas ringe.

Pažiūrėk į Oleksandrą Usyką – kai jis atvyko į JAV, niekas jo nenorėjo turėti, niekas juo netikėjo. Tada jis tapo absoliučiu čempionu „cruiserweight“ kategorijoje, o dabar jau ir sunkiasvorių čempionu. Daugelis netikėjo juo, sakė, kad „cruiserweight“ nėra stiprus divizionas, bet dabar visi mato, kas jis iš tikrųjų yra.

– Taip, daugelis jį laiko geriausiu kovotoju pasaulyje, nepriklausomai nuo svorio kategorijos.

– Tikrai taip.

– Kaip buvo organizuojama ši tavo kova su J.Ennisu? Ar čia buvo daugiau Saudo Arabijos iniciatyvos, ar tai buvo tiesiog „Matchroom“ organizuotas dalykas?

– Ne, tai nebuvo susiję su Saudo Arabija. Tai buvo „Matchroom“ reikalas.

– O koks tavo kontrakto statusas? Ar esi laisvas agentas, ar vis dar turi sutartį su „Matchroom“? Kai koveisi paskutinį kartą, tai buvo transliuojama per „Amazon Prime“ „pay-per-view“ platformą. Ar esi įsipareigojęs kovoti Saudo Arabijoje, ar vis dar esi nepriklausomas?

– Ne, aš priklausau PBC. Nuo pat pradžių esu su PBC ir dabar visi su visais dirba. Net ši kova su J.Ennisu įvyko, nors anksčiau atrodė neįmanoma. Taigi nėra jokių problemų – boksas dabar vėl susivienija ir tai yra gerai.

– Žinai, klausiu šito iš platesnės perspektyvos, nes tu nesi iš JAV, bet čia kovoji. Ar kada nors jautei, kad turi tai daryti? Žinau, kad kai kurie žmonės gali tai laikyti savotišku kartėliu ar turėti savų priežasčių, bet dabar, kai daug kovų vyksta užsienyje, kai kurie amerikiečiai sako, jog amerikietiškas boksas pamažu miršta. Bet juk tai yra pasaulinis sportas, jis peržengia vienos šalies ribas. Ką apie tai galvoji? Ar matai tame kažkokią prasmę, ar tiesiog manai, kad žmonės turėtų prie to priprasti? Juk mes visi kartais turime keltis penktą ryto, kad pamatytume kovas.

– Taip, būtent. Boksas yra visame pasaulyje. Turki Alalshikhas organizuoja kovas ne tik Saudo Arabijoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Japonijoje taip pat – kai Naoya Inoue kovoja, visi žiūri, nepaisant laiko skirtumo. Taigi tai nėra kažkas naujo, žmonės tiesiog dar nėra prie to pripratę. Po kelių renginių visi sako, kad „boksas miršta“, bet ne, aš manau, kad boksas yra sveikas ir gerame kelyje.

– Daugelis ginčijasi, kas yra numeris vienas, kas numeris du, bet galų gale tai nesvarbu – jūs abu žengsite į ringą. Tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai, be jokių sveikatos problemų, nes žinau, jog turėjai problemų prieš kovą su Vergilu Ortizu. Taigi, ką norėtum pasakyti savo fanams?

– Esu labai dėkingas visiems, kurie mane palaiko. Pažadu, kad paliksiu ringe visą širdį ir padovanosiu žiūrovams įspūdingą kovą – tai tikrai galiu pažadėti.

– O ar turi kokią žinutę J.Ennisui prieš kovą?

– Ne, jokių žinučių. Mes vis tiek turėsime kovoti. Galiu kalbėti ką tik noriu, bet galų gale viskas spręsis ringe ir būtent tai yra šio sporto grožis.