LKSK pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“: kurčiųjų sporto užkulisiai

LKSK pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“: kurčiųjų sporto užkulisiai | Organizatorių nuotr.
Kurčiųjų sportininkų pergalės – matomos. Medaliai, rekordai, triumfas. Bet už šios stiprybės slepiasi realybė, apie kurią dažnai nesusimąstome. Lietuvos Kurčiųjų Sporto Komitetas (LKSK) pradeda kampaniją „UŽ STIPRYBĖS STOVI REALYBĖ“, kuri atskleidžia tikruosius iššūkius, su kuriais susiduria klausos negalią turintys sportininkai.
Sportas be garso – ar tikrai tas pats?
Kurčiųjų sportas – tai disciplina, kurioje nėra akimirkos atsipalaiduoti. Nei starto šūvis, nei teisėjo švilpukas nepasiekia jų ausų. Jie neturi prabangos paskutinę sekundę išgirsti taktinės korekcijos iš trenerio ar varžybų atmosferos, kuri užveda girdinčiuosius sportininkus.
„Kai girdintysis žaidėjas gali pasikliauti garsais, kurtieji turi viską sekti akimis – trenerį, laikmatį, varžovų judesius. Tai atima daugiau laiko, reikalauja papildomos koncentracijos ir neleidžia nė sekundei nukreipti dėmesio nuo žaidimo“, – sako LKSK vadovas Edvinas Kriūnas.
Kurtiesiems sportininkams svarbiausi signalai – tai šviesa, gestai ir akylas vizualinių ženklų sekimas. Plaukikai starto laukia stebėdami šviesos signalus, krepšininkai privalo lavinti periferinį matymą, nes negirdi, kai komandos draugas prašo kamuolio.
Treniruočių realybė: dvigubai daugiau pastangų
Kelias į aukštą meistriškumą kurčiųjų sporte – ilgesnis ir sunkesnis. Sportininkams reikia įdėti dvigubai daugiau pastangų, kad kompensuotų tai, kas girdintiesiems yra savaime suprantama. O treneriai, dirbantys su klausos negalią turinčiais sportininkais, turi perprasti ne tik techniką, bet ir pritaikyti bendravimo būdus.
„Su kurčiuoju sportininku gali reikėti dirbti tris ar net daugiau kartų ilgiau nei su girdinčiuoju. Ne visi treneriai atlaiko šiuos iššūkius – tam reikia ypatingo atsidavimo ir pasiryžimo mokytis gestų kalbos, keisti treniruočių metodiką“, – pasakoja E. Kriūnas.
Tačiau, kaip rodo rezultatai, šis darbas atsiperka. Lietuvos kurčiųjų sportininkai – tarp stipriausių pasaulyje. Jie skina pergales Europos ir pasaulio čempionatuose, o 2024-ieji buvo ypač įspūdingi: Lietuvos atletai iškovojo 10 medalių įvairiose sporto šakose – nuo lengvosios atletikos iki buriavimo.
Tikrasis įtraukumas: ne tik varžybos, bet ir bendruomenė
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, būtina užtikrinti, kad klausos negalia netaptų kliūtimi siekti sportinių aukštumų: „Atkaklumas, valia ir nuoseklus darbas – tai raktai į aukščiausius rezultatus bet kurioje srityje. Tačiau sporto infrastruktūra ir finansavimas turi atitikti visų sportininkų poreikius. Sportas turi būti atviras visiems“, – sako ministrė.
E. Kriūnas priduria, kad tikrasis įtraukumas – kai kurčiųjų sportininkai dalyvauja bendrose varžybose su girdinčiaisiais. Tačiau vien to neužtenka – būtina kurti tokią aplinką, kur klausos negalią turintis sportininkas jaustųsi pilnavertis, o ne vienintelis išskirtinis dalyvis komandoje.
„Įsivaizduokime vaiką su klausos negalia, kuris vienintelis tokioje situacijoje treniruojasi kartu su girdinčiaisiais. Pagalvokime, kaip jis jaučiasi. Kad sportas būtų išties prieinamas visiems, reikia bendruomenės palaikymo ir tinkamų sąlygų“, – sako LKSK vadovas.
Sporto ateitis: ar girdime visus?
Lietuvoje jau veikia šeši kurčiųjų sporto klubai, kasmet vyksta apie 30 kurčiųjų sporto čempionatų, kuriuose dalyvauja tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Būtent tokiose varžybose atsiskleidžia nauji talentai ir atrandami būsimi čempionai.
Ministrė pabrėžia, kad dar vienas svarbus žingsnis – Sporto registras, kuris padės išanalizuoti sporto bazes ir jų pritaikymą žmonėms su negalia. Tai leis tiksliau nukreipti investicijas ir užtikrinti, kad sportas būtų visiems vienodai prieinamas.
„Mūsų tikslas nėra kiekvieną vaiką paversti profesionaliu sportininku. Svarbiausia – suteikti galimybę sportuoti visiems. Nesvarbu, ar tai būtų profesionalus sportas, ar tiesiog aktyvus gyvenimo būdas. Kai sudaromos tinkamos sąlygos, atsiranda ir didesnė motyvacija siekti aukštumų“, – sako R. Popovienė.
Kampanija – kvietimas suprasti ir palaikyti
Lietuvoje veikia šeši kurčiųjų sporto klubai, kasmet organizuojama apie 30 kurčiųjų sporto čempionatų. Tai skaičiai, bet už jų – žmonės, kurių pastangos dažnai lieka nepastebėtos.
LKSK kviečia ne tik džiaugtis pergalėmis, bet ir pripažinti realybę, kuri slepiasi už jų. „UŽ STIPRYBĖS STOVI REALYBĖ“ – tai kvietimas įsiklausyti, suprasti ir palaikyti.
„Jeigu norime tikrai lygių galimybių sporte, turime pradėti nuo supratimo. Mūsų sportininkai ne tik įrodė savo stiprybę rezultatais – dabar metas ir visuomenei suprasti, kokia yra jų tikroji kasdienybė“, – sako E. Kriūnas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.