N.Djokovičius po susitikimo su C.Alcarazu: „Manau, tai buvo geriausias mačas šiame turnyre, o galbūt ir vienas geriausių mačų, kurie buvo žaisti vyrų varžybose“

  Melburne (Australija) tęsiasi pirmasis šių metų „Didžiojo kirčio“ serijos „Australian Open“ teniso turnyras, kurio įspūdingame ketvirtfinalio mače tituluočiausias visų laikų „Australian Open“ žaidėjas serbas Novakas Djokovičius (ATP-7) po daugiau nei pusketvirtos valandos kovos 4:6, 6:4, 6:3, 6:4 nugalėjo ispaną Carlosą Alcarazą (ATP-3). Lažybininkai šio mačo favoritu vadino 16 metų jaunesnį C.Alcarazą.

Po mačo N.Djokovičius papasakojo apie patirtą traumą, svarbiausius pergalės aspektus ir darbą su Andy Murray'um.

„Manau, tai buvo geriausias mačas šiame turnyre – bent jau man, o galbūt ir vienas geriausių mačų, kurie buvo žaisti vyrų varžybose. Esu labai patenkintas, kad pavyko laimėti šią kovą per keturis setus. Carlosas atneša tiek daug energijos ir intensyvumo į kortus ir visada reikalauja geriausio iš savo varžovo, jei šis nori turėti šansą jį įveikti. Žinojau tai jau eidamas į šį mačą. Manau, pradėjau gerai, mačas buvo labai lygus. Tada pirmojo seto pabaigoje gavau traumą. Pralaimėjau pirmąjį setą, bet sugebėjau kažkaip laimėti antrąjį ir mačo eigoje pradėjau jaustis geriau – ypač antrojo seto pabaigoje ir trečiojo pradžioje, kai pradėjau geriau judėti. Visi setai buvo labai artimi, publika buvo įsitraukusi. Atmosfera kortuose buvo nuostabi – jautėsi tarsi „Didžiojo kirčio“ turnyrų finalas. Norėčiau, kad tai būtų finalas. Tačiau pagarba Carlosui už jo kovą. Manau, mes abu atidavėme viską šį vakarą ir tikiuosi, kad žmonės tai pastebėjo.

– Pastaraisiais mėnesiais matėme, kaip sugebate pasiekti aukščiausią lygį, kai to labiausiai reikia – olimpiniame finale ar šiandien. Kadangi sakėte, kad šis mačas priminė finalą, kaip sunku bus susidoroti su emociniais ir fiziniais iššūkiais, ruošiantis kitam mačui?

– Be abejo, tai bus iššūkis visais atžvilgiais. Žaisiu prieš Zverevą, kuris yra puikios formos ir siekia savo pirmojo „Didžiojo kirčio“ titulo. Jis buvo arti to kelis kartus. Mačiau, kaip jis žaidžia, treniravausi kartu su juo čia. Manau, kad jam labai patinka šios sąlygos. Jis turi stiprų padavimą ir yra labai pavojingas bet kuriam varžovui. Papildoma diena be mačo man tikrai pasitarnaus. Kaip sakiau kortuose, rytoj įvertinsiu savo būklę. Bandysiu padaryti viską, ką galiu su savo fizinės reabilitacijos komanda. Tikriausiai rytoj praleisiu treniruotę, o gal net ir poryt. Spręsiu diena po dienos. Dabar viskas priklauso nuo reabilitacijos. Tiesą sakant, esu susirūpinęs dėl fizinės formos, bet jei sugebėsiu būti pakankamai geros būklės, psichologiškai ir emociškai esu motyvuotas kaip niekad. Šis mačas išeikvojo daug energijos abiem žaidėjams – beveik trys su puse ar keturios valandos intensyvios kovos, o tai atsiliepia kūnui. Vis dėlto manau, kad tai labiau paveikia fizinę, o ne emocinę ar psichologinę pusę. Ši pergalė man suteikė labai daug jėgų, todėl tikiuosi, kad būsiu pasirengęs žaisti penkis setus. Psichologiškai ar emociškai problemų neturėtų būti.

– Šią savaitę turėjote situaciją su „Nine“ kanalu (N.Djokovičius anksčiau pareiškė, kad pyksta ant šio kanalo, kai vienas iš jo žurnalistų – Tony Jonesas – pasišaipė iš paties serbo ir jo sirgalių, – aut. past.) žaidėte prieš nuostabų varžovą Carlosą, kovojote su trauma. Kaip sugebate parodyti savo geriausią tenisą, kai esate spaudžiamas į kampą ir susiduriate su didžiausiais sunkumais?

– Manau, kad tai patyriau ne vieną kartą per savo karjerą, o patirtis padeda suprasti, kaip susidoroti su iššūkiais ir semtis reikalingos stiprybės bei energijos, kurios reikia norint laimėti mačą ar turnyrą. Tiesą sakant, neatsimenu „Didžiojo kirčio“ turnyro be tam tikros dramos, bet, manau, tai yra šio proceso dalis. Mes visi čia varžomės ir stengiamės atiduoti viską, kad iškovotume „Didžiojo kirčio“ titulą. Daug dalykų nutinka pakeliui ir tai yra normalu. Esu patenkintas tuo, kaip žaidžiau viso turnyro metu, įskaitant šįvakar, prieš vieną iš geriausių žaidėjų – vieną iš dviejų ar trijų geriausių pasaulio žaidėjų per pastaruosius trejus ar ketverius metus. Tai puiki pergalė, labai didžiuojuosi.

– Tai buvo pirmasis jūsų rimtas testas su naujuoju treneriu (Andy Murray‘um, – aut. past.). Kaip vertinate jūsų bendrą darbą? Turėjo būti smalsus, kaip viskas klostysis.

– Jaučiu, kad mes kasdien vis labiau susijungiame su Andy. Kiekvieną dieną susiduriame su iššūkiais, kurių žmonės nemato. Stengiamės kuo geriau išnaudoti kiekvieną dieną ir kartu tobulėti. Jis yra visiškai atsidavęs mano karjerai ir šiam turnyrui. Po mačo nuėjau prie jo parodyti dėkingumo ir pagarbos už jo darbą bei palaikymą. Jis čia būna ne dėl to, kad turėtų, bet todėl, kad nori padėti ir tai labai vertinu. Ši pergalė yra svarbi mums abiem – tiek mūsų santykiams, tiek komandai.

– Carlosas sakė, kad pamatęs jūsų traumą, šiek tiek sutriko ir prarado dėmesį. Ar tai pastebėjote ir kaip tuo pasinaudojote? Kaip jums pavyksta išlikti susikaupusiam, kai matote panašias situacijas kitoje tinklo pusėje?

– Taip, pastebėjau tai ir stengiausi tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, perimti iniciatyvą. Suprantu jausmą, kai nežinai, ar varžovas pasitrauks, ar tęs kovą. Tokiomis situacijomis svarbiausia stebėti save, savo kūno būklę ir sutelkti dėmesį į kiekvieną tašką. Antrojo seto pabaigoje pradėjau jaustis geriau, trečiajame ir ketvirtajame sete judėjau laisviau. Manau, kad tai padėjo priversti Carlosą dvejoti ir galų gale užtikrino mano pergalę.

– Interviu kortuose sakėte, jog ši trauma primena tą, kurią turėjote prieš dvejus metus. Ar tai šlaunies problema, ar kirkšnis?

– Nenoriu leistis į detales, tačiau ši trauma yra labai panaši į tą, kurią turėjau 2023 metais. Kol kas neatlikau jokių išsamių testų, tik tai, ką fizioterapeutas galėjo patikrinti per medicininę pertraukėlę. Jis uždėjo įtvarą, gydytojas davė vaistų nuo skausmo, kurie pradėjo veikti po 20–30 minučių. Prireikė dar vienos dozės ketvirtojo seto pradžioje. Dabar, kai kūnas atvėsta, jaučiu įvairius simptomus, todėl pamatysime, kaip viskas klostysis per artimiausias dienas.