A.Butkevičius užsiminė apie pašnekesį su komandos draugais: „Viskas buvo apie grįžimą prie akcentų, energijos, šaknų“
Rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Pralaimėjimų seriją Eurolygoje galiausiai nutraukė Kauno „Žalgirio“ (11-10) krepšininkai, kai Andrea Trinchieri auklėtiniai namuose 77:68 (25:13, 16:19, 20:19, 16:17) pranoko Bolonijos „Virtus“ (6-15) komandą.
Svarbus „Žalgirio“ ginklas šiose rungtynėse buvo Arnas Butkevičius, pelnęs 11 taškų.
Po rungtynių A.Butkevičius pasidalijo savo mintimis apie pergalę, komandos atsigavimą ir svarbius pokyčius.
– Arnai, kaip jautėtės po šios pergalės?
– Puikiai, puikiai jaučiamės, išlipę iš tos duobės, kurią turėjom. Iš tikrųjų nemažai pozityvo galim įžvelgti šitose rungtynėse, kadangi sugrįžom, atrodo, prie savo gynybos ir prie savo stiprybės, kas mus vedė pirmoj sezono pusėje, sakykim, pradžioje, Eurolygoje ir sezono pradžioje. Šiandien buvo daugiau komandinio žaidimo apraiškų, ko pasigesdavome pastaruoju metu. Tai yra du kertiniai dalykai, kuriuos išskirčiau šiose rungtynėse. Tikiuosi, kad tai bus kažkoks atspirties taškas, nuo kurio mes šituos dalykus tęsim.
– Kalbant apie gynybą, šiandien nuo pat rungtynių pradžios buvo matomi perimti kamuoliai. Kur buvo didžiausias pokytis lyginant su pastarosiomis rungtynėmis?
– Mes tikrai akcentavome šį dalyką ir per treniruotes. Šiek tiek buvom pametę savo pagrindus, gynybos pagrindus. Tai yra kiekvieno žaidėjo pagalba, nesvarbu, ar tai žaidėjas su kamuoliu, ar žaidėjas, kuris stato užtvarą. Visų penkių žaidėjų pagalba yra būtina. Nepaisant to, kad esi toliau nuo įvykių aikštėje, vis tiek turi galimybę padėti savo komandos draugui ir padaryti jam darbą lengvesnį. Šiandien aktyvios rankos ir energija buvo kertinis dalykas.
– Ketvirtajame kėlinyje situacija paaštrėjo, varžovai priartėjo iki keturių taškų. Kas tuo metu nutiko?
– Antroje pusėje, sakyčiau, puolime šiek tiek strigome. Svarbiausia, kad varžovai per daug neįsivažiavo. Trečiajame kėlinyje buvo klampus žaidimas iš abiejų pusių. Eurolyga tokia yra – bandant išlaikyti persvarą, prarandi ritmą, nenori skubėti, įsiveli į statiškesnį žaidimą. Anksčiau, kai strigdavome, energiją prarasdavome ir puolime, ir gynyboje, o varžovai lengvai mus draskydavo. Šiandien to nebuvo. Išlaikėme šaltą protą ir užbaigėme rungtynes.
– Pataikėte metimą beveik nuo logotipo ir dar vienas sunkus metimas nuo lentos įkrito. Lengviau tokie metimai pasitaiko?
– Ne, nelengviau. Imam bet ką, ypač tokiu metu, kai stringame, kai pergalių stinga. Nesvarbu, kokiais būdais, džiaugiamės iškovota pergale.
– Po keturių nesėkmių iškovota pergalė. Kiek tas akmuo nuo širdies nuriedėjo?
– Žiauriai, tikrai jautėsi tas spaudimas ar net nusivylimas mūsų žaidimu. Sezono pradžioje buvome gan stabilūs savo sprendimuose, bet vėliau išsiderinome, pradėjome klysti elementariose situacijose. Džiaugiamės šia pergale, nes tai kažkiek nuėmė naštą nuo pečių. Dar labiau džiugina, kad ją iškovojome gynybiniu žaidimu.
– Prieš rungtynes buvo kalbama apie traumas ir neaiškumus dėl žaidėjų. Kiek tai suvienijo komandą?
– Nesakyčiau, kad traumos suvienijo. Žinojome, kad visi sveiki. Turėjome pašnekesį komandoje, iškėlėme kertines problemas. Šiandien parodėme, kad ne veltui šnekėjome – veiksmai aikštėje tai įrodė.
– Kalbant apie Sylvainą Francisco, kuris prieš „Real“ patyrė mini traumą, šiandien jis buvo tikras siautulys. Kiek smagu už jį?
– Labai smagu. Jis mūsų varikliukas. Mūsų žaidimas nemaža dalimi priklauso nuo jo. Svarbiausia, kad jis jautė ritmą, žinojo, kada perduoti kamuolį ir įtraukti kitus komandos draugus. Kai lyderiai mumis pasitiki, mes galime padėti savo sprendimais ir kamuolio judėjimu. Tada visa komandos energija tampa visai kitokia tiek puolime, tiek gynyboje.
– Užsiminėte apie pašnekesį rūbinėje. Ar galėtumėte atskleisti daugiau detalių?
– Tokie dalykai turi likti rūbinėje. Bet iš interviu galime suprasti, kad viskas buvo apie grįžimą prie akcentų, energijos, šaknų. Tiek.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.