Ką daryti, kad sportavimo metu jaustumėtės patogiai?

 Tyrimai rodo, kad sportavimo metu kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi moterys, žmonės turintys kūno svorio stigmą ir nepasitikintys savimi ir savo kūnu žmonės. Šie žmonės, kaip rodo tyrimai, patiria mažiau malonumo mankštintis, todėl dažniau meta sportuoti arba sportuoja nekokybiškai, pvz. perdozuoja fizinį aktyvumą, mankštinasi bado sąlygomis, sportavimu bando nubausti save už suvalgytą netinkamą maistą, tokiems žmonėms yra būdinga ne meilė ir pagarba savo kūnams, o savo kūnų kontrolė ir alinimas sportu.

Dažnai žmonės sportu malšina stresą, tokiu atveju neretai perdozuoja fizinį krūvį, o fizinio krūvio perdozavimas sukelia dar didesnį stresą, kurį vėlgi renkamasi malšinti fizine veikla.... taigi, ratas užsisuka. Akivaizdu, kad toks mankštinimasis ne tik nepadeda siekti sveikatingumo, bet ir gerokai menkina tokių žmonių gyvenimo kokybę. Taigi, labai svarbu, kad sportuojantieji patogiai jaustųsi savo kūnuose ir sportuotų ne dėl savo kūno kontrolės, o dėl malonumo mankštintis, energingumo. Sportas turi padėti pasiekti, kad žmonės laisvalaikiu jaustųsi energingi ir pilni jėgų, pasitikėtų savimi ir jaustųsi patogiai savo kūnuose (kitaip tariant turėtų pozityvų kūno vaizdą), tik tokiu atveju sportas padeda gerinti gyvenimo kokybę.

Žinoma, kad dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness), kuris suprantamas kaip minčių ir kūno stebėjimas bei besąlygiškas jų priėmimas, siejamas su mažesniu streso lygiu ir geresne gyvenimo kokybe bei psichikos sveikata. Dėmesingas įsisąmoninimas ir kūno bei minčių priėmimas fizinio aktyvumo veiklose bei sporte susijęs su kokybiškesne fizinio aktyvumo motyvacija ir ilgalaikiu įsitraukimu į fizinio aktyvumo veiklas ir pozityviu kūno vaizdu. Pozityvus kūno vaizdas suprantamas kaip meilė ir pagarba savo kūnui, pasitikėjimas juo ir gebėjimas atsispirti socialiniam spaudimui atitikti išvaizdos standartus.

Dėmesingo įsisąmoninimo tyrimai sportinėje veikloje yra nauji. Iki šiol nebuvo aišku, koks yra dėmesingo įsisąmoninimo vaidmuo ryšiuose tarp fizinio aktyvumo ir pozityvaus kūno vaizdo. Yra nemažai mokslinių duomenų, kad taip vadinamos dėmesingu įsisąmoninimu grįstos fizinio aktyvumo rūšys, tokios kaip joga, stiprina pozityvų kūno vaizdą, tačiau Lietuvos sporto universiteto prof. dr. Rasa Jankauskienė ir doc. dr. M. Bacevičienė kėlė anksčiau nenagrinėtą prielaidą, kad visas fizinis krūvis gali palankiai veikti jaunų ir sveikų asmenų kūno vaizdą, jei fizinio krūvio metu vyrauja dėmesingas įsisąmoninimas (asmuo fizinio krūvio metu geba stebėti ir besąlygiškai priimti savo mintis ir kūno pojūčius).

Lietuvos sporto universiteto mokslininkės atliko Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto pagrindu (projekto Nr. Nr. S-MIP-22-25) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 539 universitetų ir kolegijų merginos ir vaikinai, dalyvaujantys skirtingose sportinėse veiklose. Jų buvo prašoma prisiminti pojūčius paskutinės treniruotės metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas ir besąlygiškas priėmimas mankštinimosi metu stiprino ryšį tarp fizinio aktyvumo dažnumo ir pozityvaus kūno vaizdo. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp kūno priėmimo mankštinimosi metu ir pozityvaus kūno vaizdo buvo stipresnis asmenims, turintiems antsvorio nei tiems, kurių kūno masės indeksas pateko į sveikatai palankias ribas. Tai svarbi žinutė treneriams, kurie dirba su antsvorį siekiančiais mažinti asmenimis. Jei norime šiuos žmones ilgiau išlaikyti sportinėje veikloje ir siekti, kad sportinė veikla stiprintų jų pozityvų kūno vaizdą, turime išmokyti juos dėmesingai sekti ir nekritikuojant priimti savo mintis ir kūno pojūčius.

Paprastais žodžiais tariant, visos sportavimo rūšys gali būti naudingos siekiant, kad žmonės savo kūnuose jaustųsi patogiai, tačiau to būtina sąlyga yra gebėjimas treniruočių metu sekti ir besąlygiškai priimti su kūnu susijusias mintis ir pojūčius, net jei ne visada jie būna malonūs. Kitaip tariant, treniruočių metu būtina stiprinti dėmesngą įsisąmoninimą. Besąlygiškas savo minčių ir kūno pojūčių priėmimas atitolina sportuojančiuosius nuo minčių apie savo kūno išvaizdą, kūno svorį ir nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo sportuojant, stiprina asmens saviveiksmingumą ir savikontrolę sportinėje veikloje, padeda giliau pasinerti į pačią sportinę veiklą.

Nuoroda į mokslinį straipsnį žurnale Frontiers in Active Living https://www.frontiersin.org/journals/sports-and-active-living/articles/10.3389/fspor.2024.1360145/full

Tyrimas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projekto Nr. S-MIP-22-25.