Pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ – daugiau nei 8 tūkst. dalyvių
Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ | Irmanto Gelūno nuotr.
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Bėgimas, organizuojamas nuo 1992 metų, skirtas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Stasio Mačiulsko, Alvydo Matulkos, Apolinaro Juozo Povilaičio, Igno Šimulionio ir Vytauto Vaitkaus atminimui.
„Tankai ir automatai prieš Laisvės dvasią buvo bejėgiai, bet už Lietuvos Nepriklausomybę mūsų tautiečiai turėjo sumokėti aukščiausią – gyvybės – kainą. Tai mus įpareigoja niekuomet nepasiduoti ir stovėti Valstybės sargyboje. Tegul Laisvės dvasia niekada neužgęsta“, – kalbėjo LR Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Virš 8 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir užsienio valstybių, tarp kurių – daugiau nei 2400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, įveikė simbolinį 9 km atstumą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais.
Bėgime taip pat dalyvavo policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai profesionalai bei mėgėjai. Prieš bėgimą Antakalnio kapinėse padėtos gėlės ant laisvės gynėjų kapų, po finišo – prie Televizijos bokšto memorialinės sienos.
Gausiausia bėgimo komanda šiemet tapo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (1050 dalyvių), gausiausias sporto klubas – Vilniaus „City Boxing“ (62), gausiausia mokyklos komanda – Lazdijų m. Gustaičio gimnazija (34), gausiausia Vilniaus komanda – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (502).
Pagarbos bėgimus šiemet organizavo ir užsienyje tarnaujantys Lietuvos kariai. Bėgimai vyko Belgijoje (250 karių), Estijoje (150), Lenkijoje (120), Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje.
Tarptautinį pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ organizavo Lietuvos kariuomenė, LR Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LR Seimo kanceliarija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos organizacijos.
Tradicinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Programa bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
