V.Jurkevičius turi startuoti jau rytoj arba Dakaras bus baigtas: papasakojo apie avariją ir 13 valandų dykumoje, sraigtasparnio laukimą bei ilgą automobilio kelią į bivaką

 47-asis Dakaro ralis su „Mini“ važiuojantiems Vladui Jurkevičiui ir Aisvydui Paliukėnui nesėkmingai susiklostė jau antrajame greičio ruože.

Jeigu 48 valandų „Chrono“ etapo pirmą dieną lietuviai susidūrė su mistinėmis techninėmis problemomis, bet sėkmingai pasiekė kempingą, tai antrą dieną nuvažiavo vos 5 kilometrus ir nepažymėtoje vietoje daug kartų vertėsi ir itin stipriai sugadino automobilį.

Trečiąjį greičio ruožą jie praleido, o automobilis vis dar nebuvo taisomas. Kaip atskleidė lenktynininkai, jis tik šiandien vakarop buvo pristatytas į naują bivaką, kuriame dabar bus vertinama žala ir greičiausiai bandoma taisyti, tačiau privalu tai padaryti jau iki rytojaus, nes praleidus ketvirtą ir penktą greičio ruožus, startuoti ekipažas daugiau nebegalės net ir „Expierence“ kategorijoje.

„Norime papasakoti apie tris temas: mūsų avariją, tai, ką veikėme po jos ir ateities planus. Pradėkime nuo avarijos. Tai įvyko 48 valandų „Chrono“ etape – startavome iš stovyklos, o po keturių kilometrų apsivertėme. Vieta buvo greita, toks „step-up“ tipo trampliniukas. Atrodo, kad atvažiavau per greitai, bet tuo metu vizualiai situacija neatrodė kažkuo ypatinga. Nustebau, kad taip atsitiko, nes iki tol varžiavome atsargiai.

Praėjusiais metais per visą Dakarą neturėjome nė vienos panašios situacijos. Šiemet po daugiau nei 1000 kilometrų važiavimo tai buvo pirmas incidentas, bet deja, jis baigėsi liūdnai. Kai grįžome į bivaką, aptarėme situaciją su komanda. Mūsų komandos vadovas Evenas teigė, kad priežastis galėjo būti amortizatoriai. Po nakties jie dar nebuvo pakankamai įšilę ir nesugėrė smūgio. Tai skamba kaip pasiteisinimas, tačiau vis tiek esu kaltas. Jei turėčiau daugiau patirties, gal būčiau žinojęs, kad šaltieji amortizatoriai veikia kitaip. Bet gyvename ir mokomės.

Kiek diskutavome su kitais, panašu, kad problema ne tik mūsų – net po mūsų avarijos, kai sistema pradėjo įspėti kitus ekipažus, daugelis jų šioje vietoje stipriai stabdė, o kai kurie taip pat šoko į orą. Taigi, tai daugiau susiję su disciplina. Organizatoriai negali pažymėti visko, kas yra trasoje. Tai normalu, bet mes turime būti pasiruošę, kad tokios vietos gali pasitaikyti“, – pasakojo V.Jurkevičius. „Sutinku, kad tai vairuotojo klaida, bet klaidų daro visi. Tokių incidentų šioje disciplinoje pasitaiko. Mes nežinome viso kelio, tik tai, ką pateikia organizatoriai. Interpretacija yra labai svarbi, nes jie negali tiksliai aprašyti kiekvienos pavojingos vietos. Aišku, jei būtume važiavę lėčiau, situacija būtų buvusi saugesnė, bet siekiame greičio ir rezultato. Tokios rizikingos vietos pasitaiko daugeliui ekipažų – dažniausiai baigiasi sėkmingai, bet kartais įvyksta incidentai. Šiemet matome, kaip daug žinomų vardų traukiasi iš varžybų dėl tokių situacijų“.

Pasakodami apie darbą po avarijos, lenktynininkai atskleidė, kad prie jo praleido itin daug laiko.

„Po avarijos vakar praleidome 12 valandų dirbdami su automobiliu. Buvo labai ilga diena, daug intensyvaus darbo siekiant atkurti automobilį ir pasiruošti tolesniems etapams“, – sakė lenktynininkai.

Pati diena po avarijos buvo itin sunki ir tęsėsi labai ilgai.

„Avarija įvyko apie 7:15 vietos laiku, o iš vietos su sraigtasparniu išskridome tik 20:00 vakaro, taigi dykumoje praleidome beveik 13 valandų. Pradžioje, pirmas tris valandas, situacija dar atrodė pakenčiama – pro mus važiavo dalyviai, turėjome kontaktą su draugais lietuviais, kurie atvyko mūsų palaikyti ir netgi siūlė parvežti į bivaką. Tačiau su komanda sutarėme, kad turime likti prie mašinos, nes ją buvo žadama paimti už kelių valandų.

Vis dėlto tos „kelios valandos“ išsitęsė, nes komanda, kuri turėjo mus paimti, susidūrė su navigacijos klaidomis. Organizatoriai, atrodo, sumaišė mūsų startinį numerį ir perdavė blogas koordinates, todėl sunkvežimis ilgai klaidžiojo ne ten, kur reikėjo. Be to, jie neturėjo ryšio, todėl negalėjo greitai pataisyti situacijos. Galiausiai, gavę teisingas koordinates, jie pasiekė mūsų zoną, bet kalnuotoje vietovėje rasti vieniems kitus buvo sudėtinga.

Temstant situacija tapo dar nemalonesnė – dykumoje visiškai nėra šviesos, tik tamsa, o ryšį galėjome užmegzti tik užlipę ant netoliese buvusio kalno. Tai reiškė, kad reikėdavo 10 minučių lipti per akmenis į viršų, pasitikrinti telefono signalą, tada leistis žemyn ir vėl laukti.

Apie 20:00 atvyko sraigtasparnis. Tai buvo kaip iš veiksmo žaidimų: visiška tamsa, o sraigtasparnio šviesa ieškojo mūsų vietos. Ant automobilio buvome užsidėję raudoną sireną – privalomą saugos priemonę, esančią kiekvieno ekipažo išgyvenimo rinkinyje. Kai sraigtasparnis leidosi, pakėlė milžinišką dulkių debesį. Iš jo iššoko du žmonės – vienas su naktinio matymo akiniais. Jie greitai prie mūsų pribėgo ir liepė skubiai lipti į sraigtasparnį. Per valandą mus parskraidino į bivaką“, – pasakojo V.Jurkevičius.

Lietuviai papasakojo apie tai, kodėl tik dabar automobilis pasiekė mechanikus.

„Kol mus evakavo, mūsų komanda apie 20:00 pasiekė automobilį. Jie apvertė jį ant ratų, ištempė ant asfalto ir parvežė į bivaką, kuris buvo už 300 km. Ekipažas su automobiliu į bivaką grįžo tik 4:00 ryte. Po to automobilis buvo užkrautas į sunkvežimį ir 6:00 išsiųstas į kitą bivaką. Dabar, vietos laiku apie 17:00, automobilis ką tik buvo atgabentas į naują vietą, ir komanda ruošiasi jį apžiūrėti.

Automobilio pagrindiniai agregatai – lankai, variklis, pavarų dėžė, diferencialai – atrodo sveiki, tačiau išorė stipriai apgadinta, o darbo, kad jis būtų tinkamas lenktynėms, yra labai daug. Taisymo laikas yra ribotas, nes rytoj prasideda maratonas.

Pagal Dakaro taisykles, ekipažai gali praleisti ne daugiau kaip tris greičio ruožus. Jei rytoj praleistume startą, praleistume abu maratono ruožus ir gautume keturis „stage penalty“, kas reikštų, kad startuoti toliau nebebūtų leidžiama. Taigi, turime privalomai startuoti rytoj, nes maratono viduryje prisijungti niekas neleidžia.

Komanda dabar vertina situaciją: apžiūrės automobilio būklę, suskaičiuos, kiek laiko prireiktų jį sutvarkyti ir priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Kol kas situacija nėra palanki, bet galutinį sprendimą sužinosime rytoj ryte. Kai tik turėsime naujienų, pasidalinsime su jumis. Labai dėkojame visiems už palaikymą!“, – sakė lenktynininkai.