M.Kuklys baigia karjerą

 Tikra Lietuvos futbolo legenda ir daugkartiniu šalies čempionu tapęs Mantas Kuklys nusprendė – deda tašką savo profesionalaus futbolininko karjeroje.

„Po ilgų dvejonių nusprendžiau, kad laikas baigti savo futbolininko karjerą. Nenorėjau, kad ši diena ateitų, bet kiekvienas kelias turi savo pabaigą. Sprendimas buvo tikrai labai sunkus, nes be galo myliu šį sportą ir ypač buvimą aikštėje, tai tikrai bus nelengva. Labai džiaugiuosi, kad baigiu karjerą ten, kur ją ir pradėjau – savo gimtajame mieste“,- atsisveikinimo kalbą pradėjo M. Kuklys.

Mantas profesionalaus futbolininko karjerą pradėjo dar 2006 metais, kuomet debiutavo tuo metu dar gyvavusiame gimtojo miesto klube – FK „Šiauliai“. 37-erių metų saugas Saulės miesto garbę iš viso gynė septynerius metus. Per šiuos metus tapo vienu iš daugiausiai rungtynių sužaidusių futbolininkų „Šiaulių“ klubo istorijoje – geltonai juodus marškinėlius vilkėjo net 171 kartą, pelnė 29 įvarčius ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.

Per savo profesionalaus futbolininko karjerą žaidėjas aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione iš viso sužaidė net 386 rungtynes, o pagal šį rodiklį šiaulietis karjerą užbaigė antroje vietoje tarp daugiausiai rungtynių visoje lygos istorijoje sužaidusių futbolininkų.

Šiaulietis per savo 18 metų trukusią karjerą taip pat rungtyniavo Belgijos „Turnhout“, Vilniaus „Žalgirio“, Prahos „Bohemians“ ir Kazachstano „Žetysu“ ekipose.

Manto talentas neapsiribojo ties klubais. Futbolininkas sužaidė 38-erias rungtynes vilkėdamas Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius bei pasižymėjo rezultatyviu perdavimu Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėse su Slovėnija bei Europos futbolo čempionato atrankos mače su Portugalija.

„Labai daug kam norėčiau padėkoti. Pradėčiau nuo Rimanto Viktoravičiaus, kurio dėka turbūt ir tapau profesionaliu žaidėju, nes jeigu ne jis, greičiausiai tai būtų neįvykę. Ryčiui Tavorui už tai, kad suteikė galimybę rungtyniauti pagrindinėje Šiaulių miesto komandoje, kai gal nebuvau dar to vertas, čia turbūt ir prasidėjo visa ši kelionė. Romui Stapulioniui, už įskiepytas gyvenimiškas vertybes ir už meilę sportui. Vilmai Venslovaitienei už pasitikėjimą, už meilę, už velnių davimą ir už didžiausią prisidėjimą prie mano, kaip futbolininko, asmenybės. Mindaugui Nikoličiui už tai, kad tikėjo manimi ir suteikė galimybę žaisti geriausioje Lietuvos futbolo komandoje. Taip pat, norėčiau padėkoti ir treneriams – Marekui Zubui, Valdui Dambrauskui, Erikui Van Meirui, Edgarui Jankauskui, Dmitrijui Ogajui, Mindaugui Čepui ir kitiems, kurie suteikė daug žinių tiek aikštėje, tiek ir gyvenime.

Noriu padėkoti Gintautui Mirauskui už tuos du kartus, kada teko su juo darbuotis, tiek prieš tai, tiek dabar, kad jis buvo nuoširdus, sąžiningas, laikėsi savo duoto žodžio.

Taip pat, norėčiau padėkoti savo bendražygiams – Egidijui Vaitkūnui ir Sauliui Mikoliūnui. Su jais turbūt teko daugiausiai praleisti laiko kartu tiek viename kambaryje, tiek ir futbolo aikštėje, tai labai dėkoju jiems už patarimus, už kritiką, tai buvo man tikrai labai svarbu, myliu jus ir tikrai didelis, didelis ačiū.

Ačiū ir visiems žaidėjams su kuriais teko dalintis tiek aikšte, tiek būti komandos draugais. Tikrai labai daug gerų asmenybių ir draugų sutikau, tikrai dar palaikysime su dauguma iš jų ryšį.

Labai didelis ačiū visai „Pietų IV“ fanų bendruomenei, su kuria per beveik 10 metų sukūrėme tikrai nepaprastą ryšį.

Norėčiau padėkoti ir visiems draugams, kurie mane palaikė ir kartais kritikavo. Tikrai žinau, kad jūs mane palaikėte nuoširdžiai.

Labai noriu padėkoti ir savo artimiesiems, tai visų pirma turbūt uošviams, kurie duodavo velnių, kur reikia patardavo, užtardavo, pakritikuodavo, tai tikrai jiems didelis ačiū. Tėčiui už begalinę meilę man, už atiduotą paskutinį grašį, kad tik galėčiau išvykti kažkur į turnyrą, ar nuvažiuoti į treniruotę. Už jo laukimą po treniruočių automobilyje, kai treniruotės vykdavo vėlai vakare, tai iš tikrųjų man labai tas įsiminė ir buvo labai svarbu. Mamytei už tai, kad po tėtės mirties buvo pagrindinė mano sirgalė, kuri mane palaikė ir kuri net, kai būdavo blogas oras, liepdavo neiti į treniruotes, taip mane tik dar stipriau motyvuodama, kad būčiau užsispyręs ir kaip tik norėčiau eiti bei žaisti tą savo mylimą žaidimą futbolą, kurį tikrai labai myliu.

Ir turbūt labiausiai norėčiau padėkoti savo šeimai – Dovilei, Meidai ir Noriui už tai, kad visuomet buvo šalia, kad palaikė kada man buvo sunku, kada džiaugdavausi, kada liūdėdavau, kada verkdavau iš laimės, kada iš skausmo, tai tikrai žinokite, kad Jus labai myliu ir Jūs man esate patys svarbiausi pasaulyje.

Ačiū visiems, kurie kritikavote ir kartais netikėjote – Jūsų dėka turėjau šią nuostabią, beveik 30 metų trukusią karjerą.

Su Jumis buvo Mantas Kuklys ir tai yra mano gražios istorijos pabaiga“,- atsisveikino profesionalaus futbolininko karjerą baigęs M. Kuklys.

FA „Šiauliai“ dėkoja Mantui už įdėtą svarų indėlį ir nepakartojamą atsidavimą savo miesto komandai ir Lietuvos futbolui bei linki visokeriopos sėkmės sekančiame gyvenimo išbandyme.

Tiesa, Manto ir Saulės miesto futbolo akademijos keliai tuo neišsiskiria – Lietuvos futbolo legendai ateinančiame sezone patikėta B ekipos vyriausiojo trenerio rolė „TOPsport Pirmoje lygoje“.