S.Maslobojevas papasakojo apie dopingo kontrolės sugadintus planus: turėjo sėdėti šalia ringo, bet laiką praleido kabinete papasakojo apie pasirodymą prieš S.Latescu, ateities kovas ir norimą penkių raundų dvikovą dėl čempiono titulo
„Lana Pictures/Glory“ nuotr. | Organizatorių nuotr.
Šeštadienį prie daugiau nei 20 tūkst. sirgalių „Gelredome“ stadione Arnheme (Nyderlandai) vykusiame „Glory Collision 7“ turnyre užtikrintą pergalę iškovojo 37-erių metų lietuvis Sergejus Maslobojevas (40-7, 24 nokautai), kuris vieningu teisėjų sprendimu (29-28, 30-27, 30-27, 30-27, 30-27) susitvarkė su 22-ejų metų rumunu Stefanu Latescu (17-3, 8 nokautai).
S.Maslobojevas nuo pat kovos pradžios kovojo pirmuoju numeriu ir buvo tikslesnis. Nors visoje kovoje nebuvo ryškesnių momentų, tačiau lietuvis spaudė varžovą ir nei akimirkai neleido suabejoti savo pranašumu.
S.Maslobojevas pataikė kur kas daugiau spyrių kojomis (29 prieš 9), tačiau nusileido pagal smūgius rankomis (64 prieš 99). Lietuvis taip pat pataikė 4 smūgius keliais, kai S.Latescu – tik 1.
Dar prieš grįžtant į Lietuvą S.Maslobojevas kalbėjosi su žurnalistu Mantu Stankevičiumi, kuriam papasakojo apie pasirodymą prieš S.Latescu, dopingo kontrolės sugadintą organizatorių planą, ateities kovas ir norimą penkių raundų dvikovą dėl čempiono titulo su Tariqu Khbabezu.
– Pirmas klausimas, net ne apie kovą, o apie tavo įvaizdį – seniai tave matėme su ta senovine lietuviška kepuryte, su kuria galbūt net buvai, kai mes ir susipažinome. Ar tiesa, kad ji vėl sugrįžo į trasą?
– Kepurė buvo seniai pas mane, bet po kažkokių varžybų mano treneris Andrius (Šipaila, – aut. past.) pasakė, kad ji man neša nesėkmę ir patarė ją išmesti. Aš ją išmečiau, bet po to daug metų gailėjausi, kad jos nebebuvo. Ieškojau jos, bet niekaip negalėjau rasti. Buvau užmiršęs tą momentą. Ir štai vienas iš mano gerbėjų parašė ir sakė, kad visą laiką jį imdavo nostalgija dėl tos kepuraitės ir jis užsakė lyg iš Ukmergės siuvyklos ir pasiūlė ją man atsiųsti. Kaip laiku ir vietoje, kaip man šito reikia. Su psichologais dirbame, kaip grąžinti mano senąjį aš. Tai buvo laiku ir vietoje.
– Kiek ringe buvo senojo „Kuvaldos“?
– Prieš kelis metus su Andriumi kalbėjome apie mano senąjį stilių, kai viską laimėdavau užsispyrimu. Klausiau, kas laimėtų – senasis „Kuvalda“ ar dabartinis, kokios prognozės? Jis nusijuokė ir sako nokautas. Atrodo, kad tuo metu buvo ryžtas ir užtikrintumas buvo didesnis, bet kai dabar galvoju, tas blaivus protas ir koncentracija kovoje tapo mano stipriąja puse.
– O kaip vertini kovą su S.Latescu? Buvo kalbama apie jo smūgius, jis ieškojo nokauto, bet su Andriumi sustatėte tokią taktiką, kuri net neleido jam ieškoti jo?
– Su Andriumi mes kalbėjome, kad mano planas bus užimti ringo centrą ir neleisti jam dirbti jo darbo. Jis mėgsta spausti, tai buvo ego karas – kas pirmas perspaus. Andrius patarė, kad spaudimas turi būti aktyvus, kad nebūtų statiškas. Reikia išlaikyti spaudimą, bet ir stengtis pramesti, kai jis palieka spragų ir eiti į priekį bei laikyti įtampą. Taip ir išlaikėme, tos kovos minutės ėjo ilgai, net kelis kartus buvau save pagavęs galvojant, kaip viskas gerai eina ir jaučiu, kad kažkur užsistoviu. Jo smūgiai buvo tikrai stiprūs ir pavojingi, lindo net per gynybą. Kaip ir sakiau – jis dar nežinojo, kas yra „Kuvalda“.
– Kas nutiko paskutiniąjame raunde? Treneris sakė, kad galbūt leidaisi į muštynes ir šiek tiek nukrypai nuo plano?
– Taip, likus pusei minutės galvojau, kad jau reikia pradėti intensyviau kovoti, užtikrintai užbaigti, bet Andrius man sakė: „Negalima įsivelti į muštynes. Jei praleisi vieną smūgį, visa kova nueina šuniui ant uodegos“. Ačiū treneriui, kad jo blaivas protas tuo metu suveikė. Išlaikėm visą tą tempą tolygiai ir privedėme kovą iki galo, taip kaip ir turi būti profesionaliai.
– Po kovos pasakei, kad dabar norėtum penkių raundų kovos. Kiek tai buvo karštas sprendimas, kiek apgalvotas?
– Organizatorių planas buvo toks, kad per Tariqo Khbabezo ir Donegi Abenos kovą sėdėčiau šalia ringo ir kameros žvilgsnis būtų į mane. Bet mane išsivedė dopingo kontrolė, o aš dehidratuotas ir negalėjau dar kelias valandas šlapimo priduoti bei negalėjau pasitraukti iš kabineto. Mintys tokios ir yra, kad mane turėtų statyti arba su antru numeriu Bahramu (Rajabzadehu, – aut. past.), o nugalėtojas eitų kovoti su čempionu, arba jau dabar su čempionu, o tada nugalėtojas kovotų su Bahramu.
– Kaip reagavai į D.Abena žodžius apie pasitraukimą iš kikbokso?
– Nustebau, nes nesuprantu, ko jis čia pasipūtęs. Jis turėjo pakankamai kovų, uždarbis –pakankamas, titulas – dovanotas už gražias akis, po ko jis drįso sakyti „I‘m the best“. Man šiek tiek buvo apmaudu, nes aš tikrai norėjau jam grąžinti skolą, nes žinau, kad aš esu galva geresnis už jį ir galiu jį apžaisti bei penkiuose raunduose galiu jį permušti. Mano tempo jis nepaneštų.
– Bahramas kaip visuomet susprogo, davęs žiūrovams tai, ko jie tikėjosi.
– Taip ir tikėjausi. Nežinau, iš kur jie ištraukė tą vyruką, su visa pagarba jam, bet jis kovoja už 86 kg, o Bahramas ir už sunkiasvorius gali kovoti. Jis taip pat nėra tiek tituluotas, neturėjas geros patirties, tačiau aš manau, kad tai vyksta politiniai žaidimai, nes Bahramas yra tas, kuris pritraukia žmones, „Glory“ gerbėjai labai jį dievina ir po paskutinio aštuntoko jis norėjo mesti kovoti, bet va jam grįžtant davė tokį postūmį, kad jis vėl galėtų save parodyti iš geriausios pusės, užsivesti ir eiti toliau. Kas laukia toliau, pažiūrėsime.
– Ką galime planuoti vėliau? Vasario mėnesį turbūt galvoji apie UTMA?
– Pagal kontraktą pas mus UTMA vasarį ir balandį. Arčiau vasaros lauksiu pasiūlymų iš „Glory“ organizacijos. Tikėkimės, kad tai bus penkių raundų kova.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
