„Love Streams Running“ atsako į klausimus: bėgimo ekonomija, pratimai salėje ir klišės apie sportą ir sveikatą paneigimas

 Bėgimo klubo „Love Streams Running“ treneriai Arnas Gabrėnas ir Jonas Žakaitis pristato naujausią tinklalaidės epizodą, kuriame atsako į klausytojų klausimus. Nuo bėgimo ekonomiškumo iki profesionalaus ištvermės sporto apžvalgos Lietuvoje, nuo bendro fizinio pasirengimų patarimų iki sporto tuščiu skrandžiu ir panašiai.

„Love Streams Running“ tinklalaidė neseniai pradėjo savo penktąjį sezoną, o viena iš nuolatinių teminių laidų yra rubrika „Bėgimo mokyklėlė“, kurioje profesionalūs treneriai kalba apie įvairius bėgimo aspektus ir atsako į klausimus. Viskas yra pagrindžiama naujausiais moksliniais tyrimais. Laidos partneris yra „Audioteka“, kurios studijoje ir vyksta pokalbiai.

Šiame epizode Arnas ir Jonas atsakinėje į įvairius su bėgimu susijusius klausimus. Epizodo pradžioje daug dėmesio skirta klausimui apie kontakto su žeme laiko (Ground contact time – GCT) matavimui ir bendrai kalbama apie bėgimo ekonomiškumą.

„GCT yra metrika, kai matuojamas laikas, kai bėgimo metu koja liečia žemę. Matuojamas laikas bendrai, galima lyginti ir tai, kiek skiriasi viena koja su kita. GCT metrika yra labai susijusiu su bėgimo ekonomikos metrika. Yra įdomus tyrimas, kuris rodo, kad jeigu GCT tarp kojų smarkiai skiriasi – tai labai atsiliepia bėgimo ekonomijai. Kitas tyrimas rodo, kad 1 proc. skirtumas tarp kojų lemia net 4 proc. bėgimo ekonomijos suprastėjimą. Maratone tai lemtų virš 300 papildomų kalorijų suvartojimą per visą distanciją“, – įžvalgomis dalijosi J. Žakaitis.

Treneris sako, kad stebint GCT ir bandant tai pataisyti, net ir mėgėjiškame sporte galima pagerinti savo tobulėjimą.

„Bėgimo ekonomija nėra bėgimo technika. Tai siaurą apibrėžimą turintis terminas, kuris nustatomas tik darant ergospirometrijos tyrimą laboratorijoje. Tai yra bendras deguonies kiekis, sunaudojamas tam tikram bėgimo greičiui. Jeigu tu tam pačiam greičiui sunaudoji mažiau deguonies, vadinasi tavo ekonomija yra geresnis. Tai sporto moksle labai naudingas ir plačiai naudojamas dalykas. Britų mokslininkas Andrew Jonesas, turėdamas bėgimo ekonomijos skaičių ir VO2 max rodiklį apie 95 proc. tikslumu gali prognozuoti tavo maratono laiką“, – pasakojo J. Žakaitis.

Tinklalaidės vedėjai sulaukė įdomaus klausimo apie profesionalų sportą: „Kada turėsime lietuvį, „major“ maratono nugalėtoją?“ Jų išvados nebuvo guodžiančios.

„Pasaulio reitingo pirmame šimtuke maratono arba pusmaratonio distancijoje mes nė vieno lietuvio neturėjome nuo 2013 metų, o paskutinė buvo Diana Lobačevskė, kuri buvo šimtoji.

Ką kalbėti apie „major“ maratono pergalę. Vyrams, vien tam, kad turėtų šansą laimėti tokį maratoną, reikėtų bėgti jį greičiau nei per 2 val. 4 min. Tarp moterų tam reikia nuo 2:09 val. iki 2:14 val. Abiem atvejais tai yra apie 10 min. greičiau nei kas nors yra bėgęs Lietuvos istorijoje. Ko dabar reikia pergalei? Turbūt stebuklo“, – išvadą daro A. Gabrėnas.

Arnas Gabrėnas | Organizatorių nuotr.

Treneriai daro išvadą, kad artimiausiu metu maratonininko ar maratonininkės elito lygyje Lietuva neturės. LSR klubo treniruojamas Giedrius Valinčius, anot J. Žakaičio, teoriškai turi galimybę bėgti maratoną greičiau nei per 2:10 val., kas būtų naujas Lietuvos rekordas, tačiau toks laikas šiuo metu net negarantuoja patekimo į olimpines žaidynes.

„Sunku apibrėžti žodžiais tą neįtikėtiną talentą, kurio reikia, dabartiniam elitiniam maratono lygiui. Tai turėtų būti toks talentas, kurį matytum tiesiog gatvėje einant. Ir tas talentas turėtų nepadaryti jokių klaidų pasirengime – motyvacija, treniruočių procesas nuo ankstyvos paauglystės, stovyklos aukštikalnėse, finansai, psichologija – viskas turėtų būti nepriekaištinga. Tada gal sukristų kortos, kad būtų bent tam pačiame pašto indekse.

Toli mes esame – labai toli. Gal skamba žiauriai, bet jau geriau žinoti, kur mes esame ir tiesiai šviesiai žiūrėti faktams į akis. Toli mes esame, net ne antrarūšiai ar trečiarūšiai, mūsų tiesiog šiuo metu maratone net nėra pokalbyje“, – reziumuoja J. Žakaitis.

Vėliau J. Žakaitis ir A. Gabrėnas plačiau nagrinėja bendro fizinio pasirengimo temą, bando atsakyti į klausimą, kuo skiriasi šie pratimai plento ir bekelės bėgimui. Abu treneriai taip pat pateikia po 4 pratimus, kuriuos pasirinktų, jeigu treniruojantis turėtų daryti tik juos kiekvieną savaitę visą gyvenimą.

„Pritūpimai ir jų variacijos, jei galima, mirties trauka, blauzdų pakėlimai ir nuleidimai sėdimoje padėtyje ir šuoliai ant dėžės“, – keturis pratimus pasirinko A. Gabrėnas. Jono pasirinkimą išgirsite paklausę tinklalaidę.

Iš trumpiau nagrinėtų klausimų tinklalaidėje kalbėta apie mitybą treniruotėse rengiantis varžyboms, maisto įtaką norui eiti į tualetą treniruotės metu, ištvermės sportininkams reikalingus papildus ir t.t.

Jonas Žakaitis | Organizatorių nuotr.

Nagrinėtas ir dar vienas labai įdomus klausimas – (profesionalaus) sporto įtaka bendrai žmogaus sveikatai.

„Buvo malonu atrasti tyrimų klodą. Garsus sporto mokslininkas Jackas Danielsas 1968 m., prieš Meksikos olimpines žaidynes, tyrė JAV atrankoje dalyvavusius bėgikus. Tada 45 metus tą pačią imtį bėgikų jis testuodavo reguliariai. Aišku, kad po 45 metų jų sportinė forma krito, keli dalyviai jau nebėra su mumis, bet įdomu, jog tie profesionalūs sportininkai pateko į 5 proc. sveikiausių žmonių pagal savo amžiaus grupę. Tai reiškia, kad jie buvo itin sveiki žmonės“, – pasakoja J. Žakaitis, sakydamas, kad jį labai erzina klišė, sakanti, kad profesionalus sportas nėra sveika.

Treneris tinklalaidėje kalba ir apie daugiau mokslinių tyrimų, kurie paneigia tokį įsitikinimą.

Tinklalaidė „Love Streams Running“ pasiekiama klubo „Youtube“ kanale bei „Spotify“. Anksčiau čia atvirai ir plačiai kalbėjo tokie atletai kaip Aleksandras Sorokinas, Aušra Garunkšnytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Danas Sodaitis, Austra Skujytė ir kt.

Laidą galite paremti „Contribee“ platformoje, o visi čia surinkti pinigai keliauja į klubo projektą „Jaunojo sportininko stipendija“, skirtą palaikyti jaunųjų sportininkų kelią pačiu sudėtingiausiu jų karjeros laikotarpiu. Tai laikas, kai dažnai pritrūksta šeimos finansinės paramos, kai nebepriklausoma sporto centrui, o siekti olimpinių normatyvų reikia daug metų sunkaus darbo treniruotėse, tad galimybės dirbti pilnu etatu nėra. Parama jauniesiems sportininkams padeda išlaikyti motyvaciją, nepasiduoti ir tęsti savo sportinę kelionę. Šiuo metu stipendiją yra gavę Džiugas Balčiūnas ir Edvardas Aukštuolis.