A.Asajavičius: „Manau, kad per artimiausius 3-5 metus turėtų įvykti proveržis ir Lietuvos vandensvydžio rinktinės sieks patekti į Europos čempionato elitinį divizioną“
Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos nuotr. | Organizatorių nuotr.
Šiemet Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) prezidentu antrai kadencijai perrinktas vilnietis Anatolijus Asajavičius - apie kuklų federacijos finansavimą, tobulėjančią „Žaibo“ komandą, nuo 2025 metų pasikeitusią Europos čempionatų organizavimo tvarką ir Lietuvos nacionalinės rinktinės siekį žaisti Europos čempionato finaliniame etape.
56-erių A. Asajavičius - žinomas praeityje Lietuvos vandensvydininkas, 8 kartus šalies čempionas, pirmasis iš Lietuvos vandensvydininkų žaidęs užsienio klube - 1989–1995 Suomijoje.
Dabar jis - LVSF prezidentas, Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneris ir Elektrėnų vandensvydžio klubo „Žaibas“ komandos antras treneris.
- Kaip sekasi plėtoti vandensvydžio sporto šaką Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduriate?, - paklausėme A. Asajavičiaus.
- Pirmiausiai norėtųsi pasakyti, kad naujos kadencijos LVSF įvyko kai kurie pokyčiai: viceprezidentu tapo kaunietis Erikas Skyrius, teisėjų kolegijos pirmininku - vilnietis Povilas Sriubas, iždininku - Andrius Jankūnas, o sportininkų atstovu - vilnietis Rimantas Jakutis.
Federacijai ypač opus yra finansavimo klausimas. Iš Nacionalinės sporto agentūros šiemet gavome vos 80 tūkst. Eurų, ankstesniais metais būdavo apie 120000 tūkst. eurų. Pasiruošimas ir dalyvavimas Europos U 19 čempionato atrankos varžybose Rumunijoje, federacijai kainavo pusę skirtų biudžeto pinigų.
Kai dabar esame kviečiami į įvairius Europos turnyrus, kuriuose dalyvauja 8-12 gero lygio komandų, jau vykstame rėmėjų pinigais. O rinktinę dar reikia ir aprengti, brangūs skrydžiai. Į Europos jaunimo, jaunių čempionatų atrankos varžybas siunčiame tik tas rinktines, kurios jau rimtai pasiruošę atstovauti Lietuvos vandensvydį.
Kitąmet vyks Europos U 18 ir U 16 čempionatų turnyrai, tačiau stokojant pinigų, sunku nuspręsti, kurią rinktinę siųsti: vertos abi, turinčios gero lygio žaidėjų. Nesinori skriausti nei vienos, nei kitos. Tikiuosi tvirtinti abiejų rinktinių dalyvavimą čempionatuose, viliamės sulaukti didesnio finansavimo.
Vandensvydis nėra pigi sporto šaka, reikalingi vandensvydžio sportą atitinkantys baseinai. Užauginti gero lygio komandą, galinčią lygiaverčiai žaisti su kitų šalių komandomis, labai sunku. Ją auginti reikėtų pradėti nuo vaikų amžiaus. Žaidėjams nesulaukus federacijos dėmesio, jie praranda norą sportuoti ir, prabėgus 3-4 metams, pasirenka kitą kryptį.
Skirstant biudžetinius pinigus, dabar atsižvelgiama į pasiekimus, administravimą ir masiškumą. Mūsų tikslas užsiauginti naują kartą, todėl dėmesį skiriame masiškumui: stengiamės atidaryti naujas grupes, bet ne visada tai pavyksta, privalumų turi didesni miestai.
Neturint pakankamo finansavimo, didelis mums iššūkis - įvairių amžiaus grupių dalyvavimas Europos čempionatų varžybose. Nuo 2025 metų keičiasi jų organizavimo tvarka. U-16, U-18 ir U-20 čempionatų varžybos vyks be atrankos turnyrų, ne mažiau savaitę, dviejuose divizionuose: „Elito“ ir pirmajame.
Dabar stengiamės ugdyti jaunimą ir patekti į elitinį divizioną, kur varžosi stipriausios 16-a Europos komandų.
Kuklus finansavimas smarkiai apkarpė šiemetinį Lietuvos vyrų čempionatą, kuriame dalyvavo 7 komandos iš Alytaus, Elektrėnų, Kauno, Klaipėdos, Rygos ir dvi Vilniaus. Tevyko vos du atrankos turai ir finalinis stipriausių keturių komandų turnyras. Palyginimui: ankstesniais metais čempionato rungtynės būdavo žaidžiamos ir išvykose, ir namuose, žaidėjai treniravosi ištisus metus.
Lietuvos jaunių čempionatas irgi vyko dviem turais, o jaunimo - vos vienu. Bandėme ištęsti tik vaikų ir jaunučių čempionatus. Vandensvydį jau kultivuoja ir moterys, vyksta Lietuvos čempionatai.
- Vandensvydis Lietuvoje nėra populiarus, tačiau jis gyvas jau daugiau nei 90 metų, kur slypi to paslaptis?
- Pirmiausiai - tai didelis vyresnės kartos vandensvydžio entuziastų nuopelnas. Jų daug turėjome anksčiau, jų turime ir dabar. Šią sporto šaką būtų sunku įsivaizduoti be mūsų senosios kartos žaidėjų, kurie kūrė tradicijas, rašė vandensvydžio istoriją, o dabar negaili patarimų, kurie mums ypač svarbūs.
Šiandienos Lietuvos vandensvydį sunku įsivaizduoti be puikių trenerių vilniečių Nerijaus Papaurėlio ir Tadeušo Pašuko, kauniečių brolių Rimvydo ir Artūro Šimanskų, alytiškių tėvo ir sūnaus Artūro ir Tomo Vainikonių, elektrėniškio Antono Sugoniako, buvusio vilniečio, o dabar Klaipėdoje vandensvydininkus ugdančio Romo Vasiljevo, kitų.
Išgyventi padeda rėmėjai, kurių pagrindinis - vilnietis verslininkas Andrius Jankūnas, kurio dėka vandensvydis Lietuvoje išliko iki šių dienų ir tikimės gyvuos ateityje. Andrius ir pats žaidžia vandensvydį, savo ir kompanijos dėka prisideda prie Elektrėnų vandensvydžio klubo „Žaibas“ komandos bei LVSF finansavimo.
- Vandensvydis kultivuojamas ten, kur yra plaukimo baseinai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Elektrėnuose. Tai - pagrindiniai Lietuvos vandensvydžio centrai, o ar artimiausiu metu jų nepagausės?
- Šiemet Druskininkuose vyko Lietuvos vaikų čempionatas, buvo surengta ir treniruočių stovykla. Mums pavyko susitarti su Druskininkų sporto centro vadovais - ten irgi bandysime populiarinti vandensvydį.
Atsidarys naujas baseinas Panevėžyje - irgi puiki galimybė kalbėti apie vandensvydį, juolab kad mieste prie Nevėžio ankstesniais metais buvo gero lygio vyrų komanda, jų žaidėjų buvo netgi Lietuvos rinktinėje, reprezentacinėje Kauno „Bangos“ komandoje, o jaunieji panevėžiečiai ne kartą tapo Lietuvos čempionatų prizininkais.
Baseiną turi Šiauliai, kur irgi būtų galima galvoti apie vandensvydį. Tačiau pagrindinė problema - trenerių, ypač jaunųjų, stoka, reikalingas ir etatas. Pati pradžia visą laiką būna labai sunki.
- 2018 metais išsipildė tuomečio LVSF prezidento Andriaus Jankūno siekis Lietuvoje suburti profesionalią vandensvydžio komandą, kuri deramai atstovautų šaliai įvairiose Europos varžybose, tarptautiniuose turnyruose. Buvo suburta pusiau profesionali Elektrėnų vandensvydžio klubo „Žaibas“ komanda, kuri šiandien jau gerai žinoma ir Europoje. Kodėl federacija pasirinko būtent Elektrėnus, o ne Vilnių, Kauną ar Alytų?
- Elektrėnai turėjo puikų baseiną, kurio administracija noriai ir palankiai žiūrėjo į vandensvydžio sporto šakos plėtrą. Elektrėnuose dirbo puikus treneris, dabar jau iškeliavęs amžinybėn Liudas Putrimas, prisijungė jaunas treneris Antonas Sugoniakas.
Buvo suburtos vandensvydžio grupės, vaikai pradėjo dalyvauti Lietuvos čempionate. Šiandieną elektrėniškių jau turime ir Lietuvos vyrų rinktinėje. Elektrėnų baseinas buvo pasirinktas todėl, kad buvo labai palanki geografinė padėtis: miestas vienodai nutolęs nuo Vilniaus, Kauno ir Alytaus. Čia buvo patogu rengti Lietuvos čempionatus, turnyrus, Elektrėnuose mums buvo priimtina ir baseino kaina.
Dabar Elektrėnų baseinas nuo praėjusių metų rudens renovuojamas ir keičiamas iš pagrindų: bus pakeistas stogas, langai, ventiliacinės sistemos, elektros įvadai, visa santechnika, bus nauja baseino vonia, todėl dabar dauguma varžybų vyksta Alytuje, kur dzūkai irgi geranoriškai priima visas komandas. Tikimės, kad po Naujųjų metų moderniame Elektrėnų baseine vėl bus galima treniruotis ir rengti tarptautines varžybas.
- Kur tuos visus metus treniravosi reprezentacinė Elektrėnų „Žaibo“ komanda?
- Dabar mus priima sporto klubas „Fitus“, Lazdynų ir Fabijoniškių baseinai, tačiau juose vandensvydžiui skiriama per mažai valandų. Todėl stengėmės nemažai laiko praleisti treniruočių stovyklose Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje, ten dalyvavome ir turnyruose. Visur mums buvo sudarytos puikios sąlygos.
Tris kartus per savaitę dabar treniruojamės Lazdynų ir du kartus - Fabijoniškių baseinuose, du kartus per savaitę dar važinėjame į Kauną. Treniruojamės baseine ir salėje. Neturint savo baseino, vandenyje tenka treniruotis tik penkiskart per savaitę. Tai nedaug. Visos užsienio klubinės komandos per savaitę vandenyje mažiausiai treniruojasi 8-9 kartus.
- „Žaibo“ komandos vyriausiojo trenerio pareigos trečius metus patikėtos Blagoje Ivovičiui iš Juodkalnijos, šioje reprezentacinėje komandoje suburti visi geriausi Lietuvos vandensvydininkai, taip pat žaidžia legionieriai. Tai gal „Žaibas“ jau ne pusiau profesionali, o profesionali komanda? Legionieriai labai sustiprino „Žaibą“: vidurio puolėjas kroatas Ivanas Krapičius - du kartus pasaulio ir olimpinis vicečempionas, kroatas Marko Jelača anksčiau atstovavo Italijos klubams, žaidžia du jauni serbai Luka Bosičius ir Ilija Prekogačičius bei vartininkas juodkalnietis Aleksandras Krajlis - praėjusių metų Juodkalnijos čempionas.
- „Žaibas“ treniruojasi profesionaliai, bet ją vadinti profesionalia komanda negalima, nes joje yra ir moksleivių, studentų, kurie tėvų ir savo pastangomis atvyksta į pratybas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios „Žaibo“ komandoje kelis sezonus žaidė ukrainietis Volodymyras Voitenka, o dabar jis atstovauja Vilniaus „Delfinui“. Elektrėniškiai nuo pat karo pradžios šefavo 13 skirtingo amžiaus jaunųjų Ukrainos vandensvydininkų - Elektrėnų savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojų dėka jie buvo apgyvendinti ir vežiojami į baseiną.
Ukrainiečius šefavo ir LVSF, jie dalyvavo Lietuvos jaunučių čempionate, įvairiuose turnyruose, tarptautinėse varžybose Halėje (Vokietija). Pastaraisiais metais „Žaibas“ sėkmingai žaidžia „Water Polo Tour Series“ klubų turnyre, LEN „Challenger Cup“ varžybose, Šiaurės Europos vandensvydžio lygos („Nordic Water Polo League”) varžybose, ar per rungtynes didžiausias krūvis tenka mūsų žaidėjams, ar legionieriams?
Mūsų komandos senbuviai Janas Bakulo, Julius Goštautas, Aurimas Jonkus, Rimantas Jakutis, Skirmantas Motuzas, Pijus Vadvilavičius meistriškumu tikrai nenusileidžia legionieriams, lygiuojasi į juos, stengiasi palaikyti žaidimo lygį. Jie stokoja tik rungtynių patirties, kuo gali pasigirti mūsų legionieriai.
- Pastaraisiais metais „Žaibo“ ir Lietuvos nacionalinės rinktinės gretas papildė talentingi jauni žaidėjai, kauniečio trenerio Rimvydo Šimansko auklėtiniai: Danielius Vitkauskas, Gvidas Zurza, Ernestas Pumputis, buvęs elektrėniškis, o dabar Lietuvos sporto universitete studijuojantis Dominykas Gervickas. Elektrėniškiai Lukas Andrejaitis, Ignas Paškevičius, Benas Siliūnas, vartininkai kaunietis Donatas Šimulynas ir elektrėniškis Arnas Šukys, kurie jau treniruojasi su mumis, siekia meistriškumo, dalyvauja treniruočių stovyklose ir stengiasi būti visaverčiais komandos nariais.
- LVSF džiaugiasi, kad susibūrė „Žaibas“, kuris jau šešis kartus yra Lietuvos čempionas. Prieš ketverius metus apie šią komandą dar niekas nežinojo Europoje, o dabar elektrėniškiai jau sėkmingai dalyvauja įvairiuose Europos taurių turnyruose.
- Kaip vertinate Lietuvos vandensvydžio rinktinės pasirodymą Europos tautų turnyre Brno (Čekija), kur tarp 12 komandų užimta trečia vieta ir pakartota 2022 metų sėkmė, kuriuos žaidėjus norėtumėte išskirti?
- Kai 2022-aisiais dalyvavome tame turnyre, žaidė 9 rinktinės, o šiemet jau trimis daugiau. Varžėsi pajėgios Portugalijos, Ukrainos, Slovakijos, Lenkijos, Čekijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, kitų šalių rinktinės. Kiekvieną dieną tekdavo žaisti po dvejas rungtynes.
Suaugusiųjų varžybose tokia praktika retai pasitaiko, pasijuto didelis žaidėjų nuovargis. Įsimintinos mūsų paskutinės rungtynės su Slovakijos rinktine dėl bronzos medalių. Grupės etape varžovams pralaimėjome 11:17, o kovoje dėl bronzos medalių nugalėjome 15:8. Vyrai atidavė visas jėgas, žaidė kaip komanda, pavyko įgyvendinti iškeltus uždavinius.
Norėtųsi pažymėti gerą rinktinės kapitono, didelį patyrimą turinčio, Jano Bakulo, sugebančio sumaniai žaisti visose pozicijose ir sustyguoti komandos veiksmus vandenyje, žaidimą.
Labai patobulėjo Julius Goštautas, pasižymėjo ir Aurimas Jonkus, vartininkas Skirmantas Motuzas, atsiskleidė jaunimas Danielius Vitkauskas, Dominykas Gervickas, Gvidas Zurza, dar ne visiškai traumą išsigydęs Ernestas Pumputis, Karolis Blaževičius, Dariušas Tomaševskis, Patrykas Pašukas.
Lietuvos nacionalinės vandensvydžio rinktinės pagrindą sudaro „Žaibo“ žaidėjai, todėl norėtųsi, kad į rinktinę įsilietų daugiau jaunimo, kuris joje augtų, tobulėtų ir vyriškėtų.
- Ar Lietuvos vandensvydininkų šiuo metu žaidžia užsienyje?
- Kai susibūrė „Žaibo“ komanda, sugrįžo Janas Bakulo, žaidęs aukšto lygio Vokietijos klubuose. Lenkijos varžybose kviečiami dalyvauti Patrykas Pašukas ir Karolis Blaževičius. Dabar Lietuvoje žaidėjams sudarytos geros sąlygos, todėl pas mus noriai atvyksta legionieriai.
- Lietuvoje turime puikų šiuolaikišką Lazdynų baseiną, ar LVSF neplanuoja čia rengti stambių tarptautinių vandensvydžio turnyrų?
- Lazdynų baseinas atitinka visus tarptautinės federacijos standartus, todėl būtų galima kažką kviestis, juolab kad puikų pavyzdį parodė „LTU Aquatics“, surengusi Europos jaunimo plaukimo čempionatą. Sulaukėme ne vieno pasiūlymo iš Europos vandensvydžio klubų, jie pas mus norėtų rengti klubinių komandų atrankos turnyrus.
Puikūs ir Vilniaus Fabijoniškių, Klaipėdos, Alytaus, Elektrėnų baseinai, kuriuose galima rengti aukšto lygio varžybas. Patirtį jau turime: Europos vandens sporto šakų federacija (LEN) 2011 metais Europos jaunimo vandensvydžio čempionato atrankos varžybų A grupės turnyrą surengė Elektrėnuose, kuriame žaidė Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Makedonijos, Slovėnijos, Turkijos ir Lietuvos jaunimo rinktinės.
Galvosime ir artimiausiu metu organizuoti kažką panašaus ir patrauklaus, populiarinsime Lietuvos vandensvydį.
- Ar sulauksime dienos, kada Lietuvos vandensvydžio rinktinė pelnys teisę žaisti Europos čempionato finaliniame turnyre?
- Manau, kad per artimiausius trejus-penkerius metus turėtų įvykti proveržis. Auga ambicingas jaunimas, kuris stengiasi būti konkurencingas vyresniems rinktinės žaidėjams.
lvfed.lt
