Spaudos konferencijoje – nemalonus A.Trinchieri pokalbis su žurnalistu: „Ar tu bandai mane pamokyti?“
rungtynių akimirka | BNS nuotr.
Pirmasis „Betsafe-LKL“ grandų mūšis baigėsi taip pat, kaip ir praėjusio sezono finalas – dramatišku Vilniaus „Ryto“ (2-1) triumfu.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai namuose 91:88 (22:18, 28:17, 23:25, 18:28) nukovė Kauno „Žalgirį“ (3-1), kuriam tai – pirmasis sezono pralaimėjimas.
Po rungtynių „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri įsivėlė į ilgą ir nelabai malonų pokalbį su vienu iš žurnalistų, kuomet spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie mažesnę motyvaciją šiose rungtynėse, nors pralaimėjo praėjusių metų „Betsafe-LKL“ finalą.
„Vienas skaičius paaiškina viską – atkovoti kamuoliai 44 prieš 26. Viskas kita – antaeilis dalykas. Jeigu leidžiame „Rytui“ paimti kamuolį iš mūsų rankų, mes neturime daug šansų svečiuose, ypatingai kai Eurolyga jau prasidėjo. Reikia kompensuoti psichologinę energiją mažais dalykais. Jeigu nepadarai savo darbo, negali žaisti rungtynių. Tai taip pat buvo rungtynės, kuriose mūsų puolimas buvo labai blogas. Blogai judinome kamuolį, neparuošėme metimų ir tai mums kainavo pergalę“, – sakė A.Trinchieri.
– Pralaimėjote „Rytui“ praėjusių metų LKL finalą. Kaip galite paaiškinti, kad „Žalgiris“ atėjo į šias rungtynes su mažiau motyvacijos ir mažesne energija?
– Nesuprantu, ką tu bandai padaryti. Praėjęs sezonas yra praėjęs sezonas. Tai yra pirmos iš keturių tarpusavio rungtynių. Nežaidėme gerai, pralaimėjome 3 taškais. Dabar tu kalbi apie motyvaciją? Koks tavo gyvenimas? Koks tavo mentalitetas? Jeigu galvočiau taip, kaip tu, būčiau sodininkas.
– Po dviejų kėlinių atsilikinėti 20 taškų nėra kalba apie mentalitetą?
– Ne. Mes žaidėme blogai, taip nutinka. Galime susitelkti į -20 arba į tai, kad galėjome išlyginti rezultatą ir turėjome paskutinį metimą. Gali į dalykus žiūrėti iš skirtingų kampų. Sakiau, kad žaidėme blogai, jie atkovojo daugiau kamuolių, buvome daugiau nei šiek tiek per minkšti, jie nusipelnė pergalės, bet kam kiši kitus dalykus? Tikrai to nesuprantu. Ką nori pasakyti?
– Nėra įprasta, kad „Žalgiris“ per pusę metų pralaimi „Rytui“ keturis kartus.
– Tai yra naujas sezonas.
– Bet tai dvi tos pačios komandos – tie patys vardai, tie patys biudžetai, tie patys treneriai.
– Gerai, tai ką? Ar tu bandai mane pamokyti? Ką tu nori kad pasakyčiau, jog būtum laimingas? Kiekvieną kartą, kai mes pralaimime, visada vienas asmuo ateina su speficiniais klausimais. Praėjusiais metais mes pralaimėjome „Wolves“ ir kai kas sakė, kad mano žaidėjai jau buvo atostogose.
– Bet galiausiai jis buvo teisus, galiausiai pralaimėjote finalą.
– Negali pralaimėti rungtynių? Ar mes pasidavėme?
– Devynis kartus iš dešimties „Žalgiris“ laimėdavo finalus.
– Ar šiandien buvo finalas? Kodėl tu dedi šiuos du dalykus į vieną vietą? Nes tu nori padaryti kažką ypatingo. Tu esi vargšas žmogus ir turi prastą gyvenimą. Aš pralaimėjau rungtynes, prisiėmiau kaltę dėl to. Patikėk, mes sugrįšime. Tai yra labai mažas mentalitetas, aš matau didesnį paveikslą. Aš tikrai nesuprantu. Kai aš praeidinėjau, žinojau, kad tu ateisi. Tu ar kažkas kitas. Bet klausykite, viskas gerai. Kodėl niekas nekalba apie paskutinę varžovų ataką, kai teisėjas užfiksavo pražangą, bet dabar yra nauja taisyklė, kai teisėjai gali naudoti iššūkio taisyklę patys sau. Žinoma, kad tai nebuvo pražanga, tai buvo Dovydo Giedraičio perimtas kamuolys. Jeigu tu darai savo darbą teisingai, kodėl tu to neklausi?
– Ar aš turėčiau klausti apie teisėjus?
– Ne, apie kažką, kas yra keista. Ar žinote tą naują taisyklę?
– Taip.
– Man nereikia turėti iššūkio galimybės, jie ją turėjo. Aš matau, kaip tu dirbi savo darbą. Viskas man aišku. Ką tu nori, kad aš padaryčiau? Tu sakei, kad turėjome praėjusių metų finalą panaudoti pergalei, mes pralaimėjome. Bandai susieti praėjusių ir šių metų dalykus. Gerai, tu darai savo darbą, bet aš su tavim nesutinku. Ar tu nori, kad aš sutikčiau su tavimi nesvarbu kas? Ar turi dar protingų ir teisingų klausimų? Klausiu tavęs, esu čia tam, kad dirbčiau savo darbą.
– Buvo situacija, kai Edgaras Ulanovas žaidė vienas prieš vieną prieš Ąžuolą Tubelį. Ar jam turėjo kažkas padėti, ar tai buvo jūsų sprendimas žaisti vienas prieš vieną?
– Tai buvo mano sprendimas. Čia geras klausimas, mano sprendimas nesuveikė. Dar kažkas? Dieve, jūs tokie nuspėjami, „mama mia“.
– Laurynas Birutis nežaidė po ilgosios pertraukos.
– Taip, mums reikėjo kitokio penketuko. Kiekvienose rungtynėse kažkas nerungtyniaus ir kaskart to klausite, kiekviename mače kažkas nežais dėl tam tikrų situacijų.
– Alenas Smailagičius lėtai pradėjo sezoną. Ką galite pasakyti apie jo adaptaciją?
– Jis žaidžia blogai, yra lėtas ir turi surasti savo žaidimą. Jis turės pavyti komandą, nors mes jo nelauksime.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
