Griausmingas startas Kaune: naujas „Žalgirio“ veidas, klampi „Barcelona“ ir pergalė retu stiliumi
„Žalgiris“ – „Barcelona“ rungtynių akimirka | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
„Tiesiog manau, kad turime daugiau ginklų nei praėjusį sezoną“, – taip po pergalingo Kauno „Žalgirio“ starto rūbinėje nedrąsiai, atsargiai rinkdamas žodžius, nenorėdamas įžeisti kitų tarė Sylvainas Francisco.
Ir nors tokie prancūzo gynėjo žodžiai ką nors iš pernykštės sudėties žaidėjų galimai galėtų užgauti, tačiau pirmosios „Žalgirio“ pergalės kalvis pasakė faktą – pirmą kartą didžiajai savo fanų auditorijai šį sezoną pasirodę žalgiriečiai parodė tokį veidą, kurio seniai neturėjo.
O tas veidas yra įvairialypis pačia geriausia įmanoma to žodžio prasme. Šį sezoną „Žalgiris“ savo apkaboje turi tiek įvairių žaidėjų gynėjų grandyje, kad tokį įvairiapusiškumą Kaune prisiminti yra sunku. Be abejo, kol kas tai vis dar tėra tik popieriuje, ir ryškesnes išvadas daryti dar anksti, bet pirmasis paveikslo potėpis intriguoja.
Tyrone’as Wallace’as turėjo puikią atkarpą pirmoje mačo dalyje. Būtent jį kol kas ir galima laikyti esminiu „Žalgirio“ rezervu. Tvirto kūno sudėjimo, gerai kamuolį valdantis, techniškas gynėjas susitikimą baigė su 6 taškais, ir dar akivaizdžiai stokoja laiko, po to, kai jis praleido kone visą pasirengimą sezonui.
Tačiau „Žalgirį“ buvo kam traukti ir be amerikiečio – Ignas Brazdeikis ir S. Francisco kartu sudėjus rinko 36 taškus – tai daugiau nei pusė to, ką surinko visa „Barcelonos“ komanda.
Paskutinėmis mačo minutėmis treneris Joanas Penarroya taikė „visko susikeitimo“ gynybą. Su Keenano Evanso išeitimi, esame įpratę „Žalgirį“ matyti tokiose pabaigose prieš tokio lygio komandas stringantį, tačiau dabar Kaunas pagaliau turi tokią komandą, kuri kaunantis su dideliais, atletiškais kūnais, gali savo likimą spręsti ir pati. To puikiu įrodymu tapo 16-os taškų vien antroje pusėje S. Francisko šokiai su kamuoliu ir išsukiotos čiurnos „Barcos“ aukštaūgiams.
„Ty’us Wallace’as pirmojoje rungtynių dalyje dominavo, buvo svarbus klijų vyrukas, bet trečiajame kėlinyje startavo lėtai. Tam ir yra plati rotacija – tuo momentu gali išleisti efektyviausią vyruką“, – po mačo kalbėjo Andrea Trinchieri.
„Žalgiris“ buvo tokia izoliacinio krepšinio komanda, kad sugebėjo rungtynes laimėti atlikus viso labo 8 rezultatyvius perdavimus. „Barcelona“ šiose rungtynėse, kad ir kaip keistai tai skambėtų, nepirmavo nė vienos sekundės.
Taip, Ispanijos Supertaurė parodė, kad „Barca“ turi dar labai daug problemų – klausimų kelia visų naujokų sportinės formos, o naujas treneris, atrodo, vis dar komandos veido. Tačiau tai nė kiek nemenkina „Žalgirio“ pergalės prieš varžovą, kurį daugelis specialistų prieš sezoną laikė, ir, kogero, tebelaiko viena iš šešių potencialiai stipriausių sezono komandų.
„Barcai“ kilo didžiulių problemų kaskart vis kitos atakos metu prieš save pamatyti vis kitą „Žalgirio“ gynybinę idėją – vienos „Barcos“ atakos metu žalgiriečiai keitėsi ginamaisiais, antros jau taikė „step out“ gynybą, o trečios – jau gynėsi pasyviai. Taip sutrikę katalonai ne kartą su kamuoliu buvo išlaikyti iki pat paskutinių atakos sekundžių, o tai jau reiškė chaotiškus metimus.
Po mačo ir pats J. Penarroya išliko sąžiningas, ir pripažino, kad kokybiško krepšinio jo treniruojami katalonai Nemuno saloje neparodė.
„Problema buvo mūsų energija. Pirmoje rungtynių pusėje visose situacijose, kai reikėjo kautis, „50 prieš 50“ kamuoliai atiteko „Žalgiriui“. Mes vėlavome. „Žalgiris“ buvo geresnis visose situacijose“, – sakė Rogerį Grimau vasarą „Barcelonos“ trenerio poste pakeitęs J. Panarroya.
Tai buvo tik pirma „Žalgirio“ pergalė prieš katalonus per pastaruosius dvejus metus. Maža to, tai pirmas atvejis „Žalgirio“ istorijoje, kai „Barceloną“ kauniečiai nugali jai neleidus pelnyti nė 70-ies taškų. Iki šiol buvo du atvejai, 2012 ir 2016 metais, kai kovose su Kauno klubu „Barca“ nepelnė 70-ies taškų, bet abejas tas rungtynes vis tiek laimėjo.
„Svarbūs jo ir Cisco metimai nebūtų tokie svarbūs, jei nebūtume viso mačo metu kovęsi gynyboje. Biras gynyboje buvo puikus, Mtichellas, Arnas... Visą mačą jie gynėsi prieš penkių žvaigždučių žaidėjus, ne šiaip krepšininkus“, – universalia komanda po pergalės džiaugėsi „Žalgirio“ treneris.
Puikūs individualūs pasirodymai ir geras katalonų išstudijavimas kiek maskuoja ir paties „Žalgirio“ bėdas – katastrofiškas Matto Mitchello pataikymas, kai skaičiuojant visą sezoną, kol kas jis pataikė vos 1 tritaškį iš 15, brangiausio komandos žaidėjo Aleno Smailagičiaus vietos neturėjimas, ir ne tokia greita kaip norėtųsi Tyrone’o Wallace’o integracija po traumos.
Visgi ant menčių patiesus katalonus, „Žalgiris“ parodė, kad ši komanda siūlo gerokai platesnį arsenalą ginklų. Akivaizdu, kad jų reikės ir kitą savaitę, kur laukia ir pirmoji išvyka kautis su vienu iš Eurolygos favoritų – Pirėjo „Olympiacos“ klubu.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
