Nerimas dėl augančios sportininkų kartos – jau 20 metų jaunuolių fizinis aktyvumas tik mažėja
Jau 20 metų jaunuolių fizinis aktyvumas tik mažėja | LTOK nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) eilę metų dalyvauja Pasaulio sveikatos organizuojamame paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrime (HBSC). Pastarojo tyrimo duomenys dar kartą patvirtino, kad situacija Lietuvoje negerėja – jau du dešimtmečius paauglių fizinis aktyvumas nuosekliai mažėja. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai tai sieja su vangia profesionalių sportininkų kartų kaita.
Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp 5–9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas – pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių. Bendras HBSC šalių vidurkis kinta nuo 24 proc. tarp 5 klasių ir 16 proc. tarp 9 klasių mokinių.
Šiam tyrimui Lietuvoje vadovaujantis LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kastytis Šmigelskas sako, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, skaitmenizuotos paslaugos neskatina pakilti nuo sofų nei tėvų, nei vaikų. Bet profesoriaus nuomone, esminė menko fizinio aktyvumo priežastis – valstybės strateginio požiūrio trūkumas.
„Priežasčių yra daug, bet iš esmės tai siejasi su nacionalinės politikos stoka: laisvalaikio veiklų vystymui, jų finansavimui neskiriama pakankamo dėmesio. Valstybė turi užtikrinti vaikų neformaliojo švietimo finansavimą taip, kad pinigai pasiektų vaikus per konkrečias veiklas, o ne nugultų tėvų piniginėse. Ir čia kalbu ne vien apie sportines veiklas, tai apima ir menines, ir edukacines veiklas. Jaunas žmogus turi būti ugdomas visapusiškai“ – tvirtino prof. Kastytis Šmigelskas.
Pasak mokslininko, problemų kelią ir laisvalaikio infrastruktūros prieinamumas. „Lyg ir statoma naujų stadionų, aikštynų, bet girdžiu besiskundžiančius trenerius, kad tuo neleidžiama nemokamai naudotis. Tas pats su mokyklų sporto salėmis – jomis laisviau naudojasi galintys susimokėti suaugusieji nei ten besimokantys paaugliai ar bendruomenės nariai“, – sakė prof. K. Šmigelskas.
LTOK Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis pripažįsta, kad tokia situacija kelia nerimą, nes rengiant olimpinės rinktinės pamainą privalu žiūrėti į jauną moksleivį, laiku įžvelgti jo potencialą. Bet, pasak sporto eksperto, nesudarant tinkamų sąlygų, nauji talentai neatsiskleis.
„Suformavus teisingą požiūrį į aktyvaus gyvenimo svarbą ankstyvame amžiuje, labiau tikėtina, kad vaikas liks aktyviu fiziškai ir visą gyvenimą. Viena iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto strateginių veiklos krypčių yra olimpinis švietimas, kurio vienas iš prioritetų – fizinio aktyvumo skatinimas. Vykdome įvairius projektus skirtingoms amžiaus grupėms. Kalbant apie 5-9 klases, tai būtų Lietuvos mokyklų žaidynės – kiekvienais metais skirtingų sporto šakų čempionatuose dalyvauja per 150 tūkst. moksleivių. Siekiame pristatyti sportą kaip smagią, įtraukiančią veiklą. Nepaisant to, jaunimo fizinio aktyvumo klausimas turi atsirasti ir politinėje dienotvarkėje “, – įžvalgomis dalinosi K. Šileikis.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė atkreipia dėmesį ir į kitą problemos pusę – nepakankamas vaikų užimtumas daro įtaką emocinei sveikatai, skatina žalingų įpročių atsiradimą.
„Nepakankamai investuodami į vaikų užimtumą dabar, turėsime kartą, kurios psichologinėms ir fizinėms sveikatos problemoms ateityje valstybė turės išleisti dešimteriopai. Jau dabar girdime signalus ne tik iš sporto organizacijų, bet ir iš Lietuvos kariuomenės, kad beveik pusė jaunuolių dėl sveikatos problemų netinka karinei tarnybai. Nejaugi to nepakanka, kad būtų atkreiptas dėmesys į aštrėjančią problemą?“ – teigė N. Juškienė.
