Konferencijoje „Sporto politika: ką esame pasiekę?“ aptarti svarbiausi pokyčiai ir pasiekti rezultatai

 Seime surengta spaudos konferencija „Sporto politika: ką esame pasiekę?“ Konferencijoje aptarti per pastaruosius 4 metus sporto srityje įvykę svarbiausi pokyčiai ir pasiekti rezultatai.

Konferenciją pradėjęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna pasidžiaugė, kad per šį laikotarpį Seimas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionaline sporto agentūra priėmė sprendimus, iniciavusius teigiamus pokyčius sporto sistemoje.

„Kai buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, atsirado vakuumas sporto srityje, trūko sporto politiką įgyvendinančios organizacijos. Nacionalinės sporto agentūros įkūrimas – geras žingsnis į priekį. Taip pat per šią kadenciją pavyko ženkliai padidinti ir išskaidrinti sporto finansavimą, atsirado didesnė sportininkų teisių apsauga ir pirmą kartą šalies sporto istorijoje užtikrintos socialinės garantijos, praplėstas valstybės stipendijų gavėjų ratas, padidinti stipendijų dydžiai. Be to, ratifikuota Europos Tarybos konvencija dėl manipuliavimo sporto varžybomis, įsteigtas ir baigiamas įkurti Sporto registras, sukurtas sportininkų teisių gynimo ombudsmeno institutas, sudaromos geresnės sąlygos bendrojo ugdymo mokyklose steigti sporto klases, sustiprinta kova su dopingo vartojimu ir kiti teigiami pokyčiai,“ – sako Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas V. Alekna.

Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos direktorius Mindaugas Špokas akcentavo ne tik išaugusį sporto srities finansavimą, bet ir Lietuvos sportininkų pasiekimus tarptautinėje arenoje.

„Šiai dienai valstybė yra suteikusi autonomiją sporto šakų federacijoms – jos turi kompetenciją, savo strategijas, valstybė turi Sporto plėtros programos rodiklius iki 2030 m. Olimpinių rungčių ir olimpinių žaidynių medalių rodiklius jau esame pasiekę – 17 medalių per 2024 m. yra iškovota. Turime 13 paralimpiečių ir kurčiųjų sportininkų medalių, bet metai dar nesibaigė ir rodiklius praktiškai galime pasiekti,“ – įžvalgomis dalijosi M. Špokas.

Pasak Nacionalinės sporto agentūros direktoriaus, labiau reikia didžiuotis Lietuvos sportininkų pasiekimais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Be to, per 2021–2024 m. 6 kartus išaugo valstybės stipendijų finansavimas – šiems metams skirta 6,3 mln. Eur sportininkų stipendijoms ir mokesčiams sumokėti. Per 2024 m. sportininkams ir treneriams skirtų valstybės premijų suma – 1,5 mln. Eur.

„Kai prieš dvejus metus buvo įkurta Nacionalinė sporto agentūra, turėjome trumpalaikį tikslą iškovoti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2 olimpinius medalius, o ilgalaikis tikslas – 4 olimpiniai medaliai 2028 m. Tai jau pasiekėme net ilgalaikį tikslą. Gerai atrodome ir lyginant su kitomis šalimis. Tokijo olimpinėse žaidynėse suomiai, latviai ir estai buvo iškovoję po 2 medalius, lietuviai – tik 1. Paryžiuje šios šalys neiškovojo nė vieno medalio, Lietuvos sportininkai – 4. Tokijuje 1–8 vietas užėmė 11 Lietuvos sportininkų, o Paryžiuje – net 21. Tai parodo labai didelį potencialą. Tik paralimpinėse žaidynėse iš 3 Tokijuje iškovotų medalių liko 1,“ – sakė M. Špokas.

Sporto finansavimas valstybės biudžeto lėšomis 2019–2024 m. padidėjo beveik 75 proc. – šiemet sporto sričiai skirta daugiau nei 73 mln. Eur. Iš jų 40 proc. atitenka aukšto meistriškumo sportui, 27 proc. – sporto infrastruktūros atnaujinimui, 21 proc. – fizinio aktyvumo veikloms, 12 proc. – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžioms sporto srities įstaigoms. Didžioji dalis pastarųjų lėšų yra skiriama valstybės valdomų sporto bazių išlaikymui ir plėtrai.