LKL pristatė naująjį sezoną: skubaus pakartojimo sistemos pasikeitimai, D.Maskoliūno darbas bei įspūdingos kamerų sistemos ir dirbtinio intelekto integracija
Remigijus Milašius | Luko Balandžio / BNS foto nuotr.
Ketvirtadienį įvyko „Betsafe-LKL“ naujojo sezono pristatymas, kuriame lygos prezidentas Remigijus Milašius, generalinė direktorė Rasa Liuimienė, vykdomasis direktorius Justas Liaudinskas ir už teisėjų departamento veiklų koordinavimą atsakingas Darius Maskoliūnas kalbėjo apie lygos naujoves ir atsakė į žurnalistų klausimus.
„Šie metai yra netradiciški. Baigėsi politinės batalijos, krepšinio bendruomenė išrinko naują prezidentą, kuriuo tapo Mindaugas. Su tuo jį sveikiname LKL bendruomenės vardu. Važiuojame su šiuo klausimu pirmyn“, – sakė R.Milašius. „Kas liečia mus: mūsų projektai eina maždaug keturiems metams. Šie metai yra paskutiniai programoje. Kiti metai bus kiti reikalai. Šiais metais keičiasi turnyro sudėtis, anksčiau turėjome 11-12 komandų, dabar turime 10. Ateityje visiems duota užduotis. Mano programa buvo 12 komandų, bet taip klostėsi finansinės aplinkybės Lietuvoje. Klubams duota užduotis, kuriuo keliu eiti, gausime iš visų norus ir manau, kad ateityje liksime su keturiais ratais ir 10 klubų.
R.Milašius ir R.Liuimienė taip pat pristatė, jog naujuoju lygos partneriu tapo „Nissan“, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis.
„Džiaugiamės, kad tokia pasaulyje gerai žinoma kompanija mato bendrų siekių ir tikslų bendradarbiauti su Lietuvos krepšinio lyga. Turėdami savo auditoriją, galime šiai gerbemai kompanijai pasiekti lietuviškus vartotojus“, – sakė R.Liuimienė.
R.Liuimienė taip pat pristatė ir būsimo sezono gaires.
„Sveikinu su nauju sezonu. Olimpinės žaidynės, kaip olimpinės žaidynės, bet visi yra pasiilgę mūsų nacionalinio lietuviško krepšinio ir lietuviškų batalijų.
Turime 10 komandų, žaisime 4 ratus, o atkrintamosios prasidės gegužės mėnesį. Atkrintamųjų formatas nesikeitė, o čempionatas startuos jau šį savaitgalį Panevėžyje. Planuojama, kad čempionatas baigsis birželio 25-ą dieną. Kaip ir kasmet, jeigu tik atsiranda galimybė čempionato pabaigą paankstinti dėl sutrumpėjusių atkrintamųjų varžybų serijų, tai čempionato pabaigą, pagal galimybes, stengsimės paankstinti“, – sakė R.Liuimienė. „KMT formato projektus turime, bet jis dar nėra patvirtintas, nes priklauso nuo to, kiek LKL komandų dalyvaus Europos klubinėse varžybose. Šiuo metu Čempionų lygos atrankoje dalyvauja Utenos komanda, kuri vakar pasiekė pergalę. Sužinojus visas komandas, atitinkamai bus patvirtintas KMT formatas.
Pirmasis atrankos etapas bus varžybos grupėse – vienoje ar dvejose. Vėliau – standartiškai: ketvirtfinalis ir finalinis ketvertas“.
Kaip atskleidė R.Milašius, kitų metų „Citadele KMT“ finalo ketvertas vyks vasario 15-16 dienomis Vilniuje, „Twinsbet“ arenoje.
„Tikimės, kad bus pilna arena. Komandų sudėtys yra stiprios taip, kad tikiuosi, jog pateiksime Vilniuje gerą turinį“, – sakė R.Milašius.
R.Liuimienė taip pat papasakojo apie pasikeitimus, susijusius su skubaus pakartojimo sistema (SPS) ir bandymu sutrumpinti bendrą rungtynių laiką.
„Mes ir klubai matome, kad rungtynių trukmė kaskart vis ilgėja. Žiūrime, kad SPS peržiūros trunka labai ilgai, todėl reikia imtis priemonių, kad tai sutrumpinti. Praėjusių metų kai kurios rungtynės parodė, kad visi esame žmonės ir padarome klaidų. Nors peržiūros metu pamatome klaidų, bet anksčiau jie pakeisti jų negalėjo.
Pakeitimai yra tokie, kad trumpinant rungtynių trukmę, teisėjai visų rungtynių metu – nuo rungtynių pradžios iki ketvirtojo kėlinio paskutinių 2 minučių – negalės patys peržiūrėti nesportinių pražangų. Teisėjai patys turės nuspręsti, ar tai turi būti nesportinė pražanga, ar paprasta. Vieninteliu atveju, kada jie galėtų peržiūrėti šiuos epizodus, tai jeigu treneris pasinaudotų iššūkio galimybe. Treneriams ši galimybė palikta, teisėjai šiuos epizodus savo noru galės pažiūrėti tik dviejų paskutinio kėlinio minučių metu.
Taip pat treneriai dažnai norėjo pasinaudoti iššūkio galimybe, peržiūrint, nuo ko kamuolys išėjo į užribį. Šie epizodai, pagal mūsų statistiką, užima daugiausiai laiko. Siūlėme valdybai, kad tokius epizodus būtų galima peržiūrėti tik lemiamu momentu, tačiau klubai to nepatvirtino ir treneriams palikta galimybe pasinaudoti iššūkio galimybe dėl užribio.
Dar vienas esminis pakeitimas – įvedėme ketvirto kėlinio arba pratęsimo paskutinių 24 sekundžių metu, teisėjai vieną kartą gali pasinaudoti SPS, jeigu jie matytų poreikį ištaisyti klaidą arba peržiūrėti epizodą dėl užfiksuoto savo sprendimo. Pavyzdžiui, norėdami pasižiūrėti ar pražanga buvo, ar ne, jie turėtų fiksuoti pražangą ir tada eiti peržiūrėti epizodą. Jie turi galimybę pataisyti tik savo užfiksuotą sprendimą“, – pasakojo R.Liuimienė.
R.Milašius teigė, kad „šie sprendimai buvo ilgai diskutuoti su treneriais ir žaidėjais“.
„Norėjome išspręsti probleminius dalykus paskutinėmis minutėmis. Pabandėme, kad visoms pusėms būtų gerai. Tai yra eksperimentiniai metai ir jeigu pasiteisins, važiuosime toliau“, – sakė R.Milašius.
R.Liuimienė atskleidė, kad buvo paruošę ir drąsesnį variantą, tačiau nutarė startuoti po žingsnelį.
Taip pat buvo pristatytas D.Maskoliūnas, kuris prisijungė prie „Betsafe-LKL“ komandos.
„Norėčiau, kad man darbo šioje organizacijoje visai nebūtų ir man nereikėtų nieko daryti“, – sakė D.Maskoliūnas. „Dabar išversiu į lietuvių kalbą. Turėčiau būti atsakingas už konfliktų sprendimus ir priimti sprendimus tarp klubų, teisėjų ir LKL organizacijos. Mintis ta, kad man nebūtų darbo, tai reiktų, kad teisėjai nedarytų klaidų, o klubai neturėtų pretenzijų, tuomet visi būtų laimingi ir Remigijui nereikėtų man mokėti atlyginimo. O iš tikrųjų tai klaidos pasitaikys, nes teisėjai yra žmogiškasis faktorius. Stengsimės, kad jų būtų kuo mažiau, jog būtų kuo mažiau pretenzijų iš klubų. Tas pretenzijas norime sušvelninti, jog nebūtų skandalingų situacijų ir t.t. Reikės padėti organizacijai tai spręsti švelniai“.
R.Liuimienė pridūrė, kad šiemet buvo pritaikyta naujovė: „Anksčiau turėjome tradiciją, kad prieš naują sezoną sukviesdavome klubų trenerius į bendrą susitikimą su teisėjų ekspertais ir ten viduje diskutuodavome apie tam tikras situacijas, bet šiemet pakeitėme strategiją ir aplankėme visus klubus individualiai. Mūsų vedantys LKL teisėjai ir tie, kurie teisėjauja Eurolygoje bei Čempionų lygoje, kartu su mūsų ekspertais, vyko į klubus bei susitiko ne tik su treneriais, bet ir žaidėjais. Jie pristatė ir taisyklių pakeitimus, pristatė mūsų skubaus pakartojimo sistemos naujoves, o žaidėjai turėjo galimybes užduoti klausimus dėl tam tikrų situacijų traktavimo. Girdėjome žaidėjų retorinius klausimus viešoje erdvėje, kad kartais jie nesupranta, kodėl jiems yra fiksuojama techninė pražanga arba baudžiami už vaidybą, nors jie nevaidino. Tokie susitikimai bus organizuojami ir ateityje, tikimės, kad bus naudinga ir leis mūsų teisėjams užmegzti kolegišką ir profesionalų ryšį su žaidėjais ir treneriais“.
R.Milašius pabrėžė, kad D.Maskoliūno prisijungimas svarbus dėl to, nes „kas daugiau žinos apie vaidybą, nei buvę krepšininkai“.
„Teisėjai yra ne visi buvę žaidėjai, kartais jie tai išmoko iš knygučių, neturi to jausmo. Žaidėjas turi jausmą, žaidėjas pažįsta ir aikštelėje ir už aikštelės ribų. Tai yra labai svarbus momentas, kurį reikia spręsti, todėl toks yra pasirinkimas. Aš visada žiūriu iš kito kampo ir su daug kuo nesutinku kas yra parašyta taisyklėse, bet gyvenimas prives prie to, ką aš mąstau, ateis ir krepšinyje, o ne tik biznyje. Darius žaidęs pas žalius, treniravęs pas raudonus. Dirbęs visur, bus smagu, daug draugų, visi pažįsta jį. Bus įdomių momentų. Gyvenimas parodys, ar tai teisingas kelias, ar tai nesąmonė. Reikia eiti į priekį ir tikėti tuo, ką darai“, – sakė R.Milašius.
D.Maskoliūnas pridėjo, kad naujai organizuoti susitikimai atskirai su kiekviena komanda buvo itin didelis žingsnis į priekį.
„Man, kaip treneriui, taip pat teko dalyvauti tuose bendruose susitikimuose, kurie vykdavo be žaidėjų. Tai, ką padarė LKL su teisėjų asociacija, yra labai sveikintina. Man pačiam teko ten dalyvauti, matosi visai kitas susikaupimas iš trenerių pusės, žaidėjai į tas taisyklių niuansus gilinasi nenoriai, nes tai dažniausiai daro sezono eigoje. Bet treneriams tie pristatymai buvo žiauriai produktyvūs, nes anksčiau sueidavo visi ir keli treneriai pradeda uždavinėti klausimus, o tuo susirinkimas ir baigiasi. Dabar viskas buvo labai aiškiai, konkretu ir atsakyta į klausimus“, – pridėjo D.Maskoliūnas.
LKL vykdomasis direktorius J.Liaudinskas pristatė ir pramoginę dalį, susijusią su transliacijomis ir išmaniosiomis technologijomis.
„Labai smagu matyti, kad LKL pradžia kelia tokį ažiotažą. Viskas, ką mes darome, tai tam, kad tas produktas būtų kuo geresnis. Viena iš esminių partnerysčių, apie kurią norėčiau išsiplėsti, yra partnerystė su amerikiečių „Genius Sports“, kurie diegia fantastišką sistemą „Dragon“. Visą vasarą dirbome kartu su klubais ir arenomis, kad ta sistema būtų įdiegta. Beveik visos arenos tą sistemą turi, o artimiausiu poros savaičių laikotarpyje ją turės visos. Tai yra išmani kamerų sekimo sistema. Minimaliai po 12 kamerų kiekvienoje arenoje. Tai yra mašina, kuri supranta krepšinį. Pasaulyje nėra išrastos geresnės mašinos, dirbtinio intelekto, kuris geriau suprastų krepšinį. Pabrėžiu, kad tai yra mašina, o ne žmogus. Dirbtinis intelektas seka visą veiksmą aikštelėje, fiksuoja tūkstančius taškų. Išskirsiu tris dalykus: pirmas – svarbiausias klubams ir trenerių štabams. Šiuo metu tai yra geriausia rinkoje skautinimo programa. Ta statistika, kuri yra fiksuojama, yra visiškai kitokia. Tai ne tik įmesti taškai, bet ir atstumai nuo gynėjo iki puolėjo, kamuolio perdavimo greitis ir t.t. Tai yra interpretuojami ir sudedami į analitikos programą, kurią naudojasi visi NBA klubai. Mes būsime pirma krepšinio lyga Europoje, kuri turi šią sistemą ir gali komandoms pateikti tą programą nemokamai. Kitas produktas – automatizuoti transliacijas. Kai kurie kamerų taškai nebereikalaus žmogiškųjų išteklių, kamera automatiškai seks judesį ir tai padės vaizdą į TV transliacijas. Trečias dalykas – papildančioji realybė. Viską darome dėl fanų ir kokybės pagerinimo, tai papildančioji realybė padės pasiekti tokį rezultatą, kurį matote NBA 2k žaidimuose. Tai parodys tikimybę įmesti į krepšį realiu laiku, kuomet užsipildo procentai ir matai, koks yra statistinis šansas įmesti į krepšį. Pabrėžiu, kad tai matysis ne visuose rungtynėse, nes dar tik testuosime šią technologiją. Taip pat bus pavardės, kurios dega realiu laiku virš žaidėjo. Iš savo vaikystės vaikų atsimenu, kai savo laiku „Žalgiryje“ žaidė Jankūnas ir Klimavičius, juos atskirti galėdavai tik pagal numerį, o jeigu jo nesimato, aš turėjau su tuo problemų. Dabar paprastas sirgalius su tuo problemų neturės“, – pristatė J.Liaudinskas.
– Andrea Trinchieri po praėjusių metų KMT finalo ketverto turėjo pastabų dėl kamuolių, dėl suspausto tvarkaraščio. Kaip reagavote į tuos siūlymus ir ar įmanoma tai keisti?
R.Liuimienė: „Dėkojame visiems treneriams ir žaidėjams, kurie turi pastabų ir pasiūlymų. Visi tie pasiūlymai mus verčia pasitempti ir augti kartu su organizacija. Lygiai taip pat ir gerbiamo A.Trinchieri žodžius girdėjome. Neprisiminsiu visko konkrečiai, kas buvo pasakyta. Dėl kamuolių – pripažįstame. „Spalding“ kamuoliai yra žymiai kitokios kokybės, nei turėjome savo ankstesnių partnerių. Kiek dabar žinau atsiliepimus iš žaidėjų, tai nėra taip, kad jie yra kažkokie kieti ar nepatogu žaisti. Išgirdome A.Trinchieri pastabą ir kitais metais kamuolius paruošime taip, kaip pageidauja klubai. O dėl formato – kiekviena šalis turi savo specifikas ir tikslus, tai lygiai taip pat ir mes. Kaip lyga, matome KMT finalo ketverto savaitgalį kaip visos Lietuvos krepšinio lygos klubų, fanų, bendruomenės sujungimą į vieną savaitgalį. Žinau, kad fanai po KMT finalo ketverto iš karto klausia, kur vyks kitas, kad galėtų rezervuotis viešbučius ir su draugais bei šeimomis atšvęsti krepšinio savaitgalį kartu. Mums tai yra pasiteisinę ir neketiname atsisakyti tokio formato. Galbūt ketiname pakoreguoti snaiperio konkursą, kurį galėtume įdėti į pusfinalio dieną, bet tai dar yra derinama.
R.Milašius: „Tai ateina iš naujų, atvažiavusių trenerių. Jis dirbo Vokietijoje, ar Italijoje yra kitaip. Darius (Maskoliūnas, – aut. past.) buvo Ispanijoje. Ten yra skirtingų vizijų, mąstymų. Kaip žinote, Lietuvoje krepšinis yra numeris 1 sporto šaka. Kitose šalyse – futbolas. Mes turime savo viziją ir kiekvienas svečias turi teisę pakomentuoti, pasiūlyti, bet mes turime ir savo strategiją ir neturime apvilti savo žiūrovų, kurie atvažiuoja į tas rungtynes su šeimomis ar draugais. Žmonės savo tą metų savaitgalį planuoja ir tai buvo mūsų tikslas. Taip, kažką reiks sutrumpinti, kažko atsisakyti, bet prieš 10 metų mes net neturėjome tokio turinio. Tikiuosi, kad šiais metais pamatysite neblogą turinį, jeigu bus kaip Dievas duos.
D.Maskoliūnas: „Aš tiksliai žinau, kad visoms keturioms komandoms būna vienodi kamuoliai. Jie būna nauji, kaip ir Europos ar pasaulio čempionatuose, kur daromi kamuoliai specialiai turnyrui“.
– Sakėte, jog tikėtis, kad nusistovės 10 komandų. Ar nebėra vilties įgyvendinti 12 komandų?
R.Milašius: „Aš tą viltį turėjau. Kada buvo praėję rinkimai, Vydas Gedvilas sakė, kad „Betsafe-LKL“ yra uždaras, neįsileidžia naujų trenerių, teisėjų, komandų. Sakau – ką jūs norite man tuo pasakyti? Visų pirma yra taisyklės – laimėti Nacionalinę lygą. Antrą taisyklė – kur jie žais? Infrastruktūra. Trečia – finansai. Šiai dienai sako, kad 800 tūkst. nustatyta ir tai yra riba. Šiai dienai 800 tūkst. yra pavadinimas. Regionui surinkti konkurencingą biudžetą, kad jis galėtų konkuruoti patekti į ketvertuką, reikėtų jam turėti bent jau kaip Utena – 1,6 mln. eurų. Pinigai yra žaidėjų apsipirkimo dalis. Tie, kurie gali nusipirkti gerus žaidėjus, sunku su jais konkuruoti. Tų pinigų rasti regione yra sunku. Yra klausimų ir į ateitį. Su daug žmonių kalbėjau, žiūrėjau į plačią Lietuvą, bet komercija sudėliojo taip, kad žiūrėk kaip nori, gyvenimas sudėlioja taip, kaip nori. Reikia prie to prisitaikyti. Girdėjau klubų norus, kad geriausia yra 10 konkurencingų komandų bei bandyti žaisti keturiais ratais, kad nebūtų galimybės rinkti lengvus taškus. Žiūrovai taip pat nori matyti konkurencingas rungtynes.
– Kada turėtų minimalus biudžetas pasiekti bent 1 mln. eurų?
R.Liuimienė: „Šiam momentui yra 800 tūkst. eurų. Vasarą išgirdome iš pačių klubų, kad reikėtų svarstyti kelti iki milijono, tačiau mes, kaip administracija, nemanome, kad tai būtų geras laikas daryti. Bet jeigu tokios iniciatyvos ateina iš klubų, kurie yra lentelės viduryje, tai yra tokia realybė. Suprasdami ir tas komandas, kurios turi mažesnius biudžetus, tai kol kas neketinama siūlyti pakelti to biudžeto“.
– Klausimas Dariui: ar jau dedate tašką trenerio karjeroje, ar tai yra laikina pauzė?
D.Maskoliūnas: „Sakykime, kad tai yra laikina pauzė. Gal kažką išmoksiu, tada pritaikysiu trenerio karjeroje“.
– Kokius žingsnius lyga darė, kad nepasikartotų Gargždų situacija?
R.Liuimienė: „Licencijavimo tvarka numatoma, kad visos procedūros atliekamos pavasarį, tačiau buvo paskelbta, kad keletas klubų šiek tiek strigo su procedūromis. Šiam momentui viskas yra tvarkoje, vienas klubas turi būti stebimas – jų pajamų dinamika. Turime juos stebėti kas ketvirtį, tą ir darome. Esu girdėjusi viename podcaste iš Lietuvos profesionalių žaidėjų asociacijos vieno iš vadovų užuominas, kad porą klubų susiduria su kažkokiais sunkumais, bet neturėjau galimybės jo pasiteirauti, ar tai LKL klubai, ar kažkokie kitokie klubai. Toks pastebėjimas buvo labai įdomus, nes buvome pasikvietę žaidėjų asociacijos vadovus liepos mėnesį į posėdį ir sutarėme dėl bendradarbiavimo su jais, kad jeigu jie kažką žino, jie nedelsiant su mumis pasidalintų, kad galėtume reaguoti tada, kai yra laikas. Tikslesnių duomenų iš Dominyko neišgirdau, bet tikiuosi, kad turėsiu progą su juo pasikalbėti.
– Kalbėjote apie SPS pasikeitimus ir sakėte, kad paruošėte drąsesnį variantą. Koks jis buvo?
R.Liuimienė: „Minėjau, kad paskutinėse 24 sekundėse yra galimybė pakeisti sprendimą. Drąsesnis variantas buvo apėmė ir neužfiksuotus sprendimus. Pavyzdžiui praėjusio sezono pusfinalio susitikime tarp „7bet-Liektabelio“ ir „Žalgirio“, kai nebuvo užfiksuota pražanga, tai mūsų noras buvo pasižiūrėti, ar būtų galimybės peržiūrėti epizodą, kai pražanga nebuvo užfiksuota. Tai sukėlė labai daug diskusijų tarp teisėjų, kaip tai reikėtų administruoti. Bet ateityje šios idėjos nepametame, žiūrėsime, kaip seksis su priimtais sprendimais.
– Praėjusio sezono pabaigoje daug diskutuota dėl sirgalių keiksmažodžių. Ar šis kursas nesikeičia?
R.Liuimienė: „Buvo patvirtinti tie patys nuostatai, kas liečia su fanais. Esame skolingi valdybai ir klubams bendrą susitikimą su mūsų klubų aktyvių fanų grupėmis. Yra deleguota keletas klubų vadovų moderuoti susitikimą su fanais. Šią skolą turime grąžinti artimiausiu metu ir tą padarysime“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
