Lietuvos krepšinio lygų „decentralizavimas“: kuo LKF generaliniam sekretoriui neįtiko Kauno r. „Atletas“? (1)

 Sportas.lt redakciją penktadienį pasiekė Kauno rajono „Atleto“ klubo prezidento Raimundo Miladausko laiškas. Pateikiame neredaguotą jo turinį.

Po 2021 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimų, kaip vienas naujosios LKF vadovybės veiklos prioritetinių veiklos krypčių buvo nurodoma Lietuvos krepšinio valdymo decentralizacija. Naujai išrinktas LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad kiekviena krepšinio lyga, kiekviena asociacija turi turėti aiškiai apibrėžtą atsakomybę, pareigas ir jos privalo veikti visiškai autonomiškai. Pats akivaizdžiausias M. Balčiūno „decentralizacijos“ pavyzdys buvo pademonstruotas 2024 m. birželio 27 d., kuomet LKF skubos tvarka sukvietė Vykdomojo komiteto narius į neeilinį posėdį svarstyti Lietuvos antrosios vyrų krepšinio lygos nacionalinio čempionato organizatoriaus teisių panaikinimo klausimą ir nutraukė 2013 m. pasirašytą sutartį su asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“. Kas privertė LKF imtis tokių drastiškų ir precedento neturinčių veiksmų bei NKL komandoms, jau pradėjusioms pasirengimą naujam krepšinio sezonui, jau atlikus NKL licencijavimo procedūras, įvesti „tiesioginį valdymą“? Reikėtų tikėti plačiosioms masėms žiniasklaidoje M. Balčiūno pateikta kovos dėl manipuliavimo rungtynių rezultatais versija? Labiau pasigilinus į šią argumentaciją pasidaro mažų mažiausia keista. NKL šiuo klausimu yra viena novatariškiausių lygų, savo internetiniame puslapyje įvedusi anoniminio pranešimo apie galimai sutartas rungtynes funkciją. Yra atliekamas NKL čempionato rungtynių monitoringas, vykdomas prevencinis darbas. Ypač suklusti priverčia faktas, kad paskutiniąjame 2023/2024 m. NKL sezone buvo užfiksuota bene mažiausiai įtarimus keliančių rungtynių, lyginant su keliais ankstesniais krepšinio sezonais. Ir būtent tada, kai NKL darbas kovojant su šia, įvairias sporto šakas apraizgiusia blogybe, pradėjo duoti apčiuopiamus rezultatus, tarsi feniksas iš pelenų iškilo didysis kovotojas su lažybomis sporte M. Balčiūnas. Pasitelkus žiniasklaidą buvo pradėtas skleisti naratyvas, kad NKL yra didžiausia lažybininkų irštva, kurią reikia sugriauti „čia ir dabar“.

2024 m. birželio 11 d. vyko NKL rinkiminė konferencija, kurios metu vietoj darbą baigusio prezidento Šarūno Kliokio buvo renkamas naujasis lygos prezidentas. Kandidatavo LKF vadovų proteguojamas verslininkas Arvydas Čėsna ir anksčiau NKL dirbęs Modestas Valiuševičius. NKL komandų atstovai, išklausę abiejų kandidatų prisistatymus, demokratiškai išsirinko juose visa galva geriau už kitą kandidatą pasirodžiusį Modestą Valiuševičių. Nors rinkiminės konferencijos pradžioje svečių teisėmis dalyvavę LKF prezidentas Vydas Gedvilas ir generalinis sekretorius M. Balčiūnas lygai žėrė pagiriančius ditirambus ir net neužsiminė apie sutartų rungtynių problemą, nelaimėjus jų palaikomam A. Čėsnai, dar tą pačią dieną aktyvavo planą B – pradėjo puolimą prieš NKL bendruomenę ir demokratiškai išrinktus jos vadovus. Po 2024 m. birželio 27 d. sutarties tarp LKF ir NKL nutraukimo buvo organizuotas naujas Lietuvos antrosios vyrų krepšinio lygos komandų licencijavimo procesas, kuriam vadovavo pats M. Balčiūnas. Naujas licencijavimo procesas daugiau buvo panašus į „patinka/nepatinka“ žaidimą, apie licenzijavimo kriterijus komandos nežinojo, ši informacija pateikta nebuvo netgi jos paprašius raštu. Vienintelis NKL klubas, kuriam licencija, neaišku kokiais kriterijais remiantis nesuteikta, buvo Kauno r. „Atletas“, nors kaip nurodyta aukščiau, iki sutarties tarp NKL ir LKF nutraukimo, Kauno r. „Atletui“ buvo suteikta licencija dalyvauti NKL čempionate.

Per pastaruosius tris tarpsezonius Kauno r. „Atletas“ sulaukdavo ypatingo LKF generalinio sekretoriaus M. Balčiūno, kuris tuo pačiu yra Kauno rajono savivaldybės mero visuomeninis patarėjas, dėmesio. M. Balčiūnas teigė, kad „Atleto“ klubas neturi perspektyvos Kauno rajone ir primygtinai siūlė klubui palikti Kauno rajoną. 2022 metais M. Balčiūnas siūlė keltis į Druskininkų miestą, 2023 metais klubo vadovybė sulaukė M. Balčiūno skambučio iš Alytaus miesto mero kabineto ir pasiūlymo tartis su šio miesto krepšinio bendruomene dėl persikėlimo žaisti į Alytų. 2024 m. gegužės pradžioje „Atleto“ vadovas buvo pakviestas į LKF biurą, kur jam M. Balčiūnas vėl bandė piešti juodą scenarijų Kauno rajone, tvirtino, kad klubas negaus savivaldybės finansavimo ateinančiame sezone. Į klausimą „tai ką mums daryti ir kur žaisti?“ buvo ciniškai atsakyta: „važiuoti kad ir į Nemenčinę Vilniaus rajone“... Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės atstovai apie būtinybę „Atletui“ trauktis iš Kauno rajono nekalbėjo. Visi klubo vadovų pokalbiai su savivaldybės atstovais būdavo konstruktyvūs, „Atleto“ klubui kiekvienais metais buvo skiriama savivaldybės parama. Pirmas pavojaus skambutis klubui nuskambėjo prieš 2023/2024 m. sezoną, kai Kauno rajono savivaldybės meras susitikime su klubo vadovais ir NKL prezidentu Šarūnu Kliokiu pareiškė, kad jam jau darosi sunku suprasti kas vyksta su krepšiniu jo savivaldybėje. Š. Kliokiui buvo pasiūlyta susitikti su M. Balčiūnu ir su juo derinti krepšinio strategiją Kauno rajone bei „Atleto“ klubo ateitį.

2024 m. gegužės 4 d. „Atleto“ vadovas iš M. Balčiūno buvusio mokslo draugo, studijuojant Lietuvos sporto universitete, šiuo metu einančio krepšinio mokyklos „Tornadas“ direktoriaus pareigas Dainiaus Čiuprinsko Mesenger žinute gavo nedviprasmišką įspėjimą, kad greitu metu žiniasklaidoje bus viešinami „lažybose susitepę klubai“. D. Čiuprinskas yra siejamas su Kauno r. „Omega“ klubu, šį klubą D. Čiuprinskas pristatinėjo kaip kandidatą komerciniu keliu ateiti į NKL 2024 m. birželio 11 d. NKL VK posėdyje. Savo ruožtu, Kauno r. „Omega“ klubo vadovas Donatas Šliogeris nuo antros 2024 m. balandžio mėn. pusės pradėjo atakuoti „Atleto“ klubo vadovus su siūlymu „Omegos“ klubui perduoti „Atletui“ priklausančią NKL licenciją, nes su „Atletu“ ir taip „jau viskas aišku“.

2024 m. gegužės 9 d. kelių su „Atleto“ klubu susijusių asmenų namuose buvo atliktos kratos, ieškant įrodymų dėl galimai vykusių sutartų rungtynių rezultatų. Jau po kelių valandų ši informacija buvo nutekinta vienai žiniasklaidos priemonei, kuri visuomet pasižymėjo itin pozityvios informacijos LKF atžvilgiu pateikimu. „Atleto“ klubas, neturint jokių įrodymų, buvo pradėtas juodinti, nepagrįstai teršiama jo reputacija, padaryta didelė žala santykiuose su klubo rėmėjais. LKF vadovybė 2024 m. gegužės 31 d. pateikė pranešimą spaudai, kuriame užuot gynusi savo narių garbę, kaip priklausytų teisinėje valstybėje galiojant nekaltumo prezumpcijos principams, pati „barstė druską ant žaizdos“, toliau minėdama išimtinai tik „Atleto“ klubo vardą, kalbėdama apie dar 8-9 „susitepusius“ NKL klubus, taip lygai, jos komandoms ir tuo pačiu LKF nariams darydama didelę reputacinę žalą. Pabrėžtina, kad visi kiti NKL klubai sėkmingai gavo licencijas, nepriklausomai nuo to, kad LKF atviru tekstu žiniasklaidoje juodino ir kaltino lažybomis didesnę pusę NKL komandų.

2024 m. liepos 24 d. „Atleto“ klubas gavo LKF generalinio sekretoriaus M. Balčiūno raštą, informuojantį, kad klubas neatitinka Lietuvos antrosios vyrų krepšinio lygos dalyviams keliamų reikalavimų, todėl klubas neturi teisės dalyvauti 2024/2025 m. čempionate. Priežastis nurodyta sekanti: „Klubui pareikšti įtarimai ir vieša neigiama informacija apie klubo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl galimo manipuliavimo varžybų rezultatais, nesuteikia pasitikėjimo klubo veikla, kuri yra žalinga Lietuvos antrosios vyrų krepšinio lygos integralumui, kitų klubų sąžiningai veiklai, o taipogi meta šešėlį Lietuvos krepšinio sportui, klubas privalo „išsivalyti“ nuo bet kokių abejonių ir neigiamos viešosios nuomonės“. Klubas M. Balčiūną informavo, kad jo rašte nurodyta priežastis apskritai neegzistuoja. Generaliniam sekretoriui buvo pateiktas Informatikos ir ryšių departamento išrašas, kuriuo informuojama, kad klubui joks ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas. Taip pat buvo pateikta Kauno apygardos prokuratūros pažyma, informuojanti, kad jokiems su Kauno r. „Atleto“ klubu susijusiems juridiniams ar fiziniams asmenims nėra pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas. Taigi, M. Balčiūno rašte nurodytos aplinkybės: „klubui pareikšti įtarimai“ ir „klubo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas“ yra neatitinkantys tikrovės. Klubo atstovai informavo M. Balčiūną, kad LKF atžvilgiu bus pradėtas teisminis ginčas, kuriuo bus siekiama įrodyti jo iniciatyva padaryta reputacinė ir turtinė žalos klubui. Ryšium su tuo, kad sprendimo nesuteikti licencijos Kauno r. „Atletui“ priežastys tiesiog neegzistuoja, buvo pasiūlyta baigti šią M. Balčiūno savivalę ir suteikti licenciją Kauno r. „Atletui“. LKF generalinis sekretorius iš tokio siūlymo tik pasišaipė ir taikiai užbaigti susidariusią situaciją atsisakė. Tampa akivaizdu, kad LKF generalinio sekretoriaus asmeniniai pažadai Kauno r. „Omega“ ir Alytaus miesto krepšinio klubams sudaryti sąlygas atsirasti NKL žemėlapyje yra aukščiau to, kad LKF bus įvelta į teisminius ginčus, ko pasėkoje gali būti patirti ženklūs finansiniai nuostoliai.

NKL buvo pateikusi šešias įtartinas 2023/2024 m. sezono čempionato rungtynes, iš kurių tik vienose figūravo Kauno r. „Atleto“ klubas, kai tuo tarpu kitose rungtynėse buvo minimos visa eilė kitų NKL komandų (kai kurios ir ne po vieną kartą), tačiau išimtinai tik „Atleto“ klubas sulaukė išskirtinio LKF dėmesio ir nemalonės. NKL drausmės komisija pradėjo drausminę bylą dėl 2023 m. spalio 21 d. rungtynių Ukmergės „Stekas“ – Kauno r. „Atletas“. Drausmės komisija pavedė sporto tyrimų grupei ištirti šias varžybas. 2024 m. liepos 31 d. sprendimu NKL drausmės komisija konstatavo: „Drausmės komisija gavusi sporto tyrimo grupės išvadas dėl klubo veiksmų tirtose varžybose, nenustatė akivaizdžių, įtartinų situacijų, kurios galėtų kelti įtarimų dėl tiriamų varžybų sąžiningumo“ ir paliko drausminę bylą nenagrinėtą. Taigi, LKF generaliniam sekretoriui visiškai nepadarė įspūdžio netgi Lietuvos krepšinio ekspertų nuomonė apie nebūtas lažybas. Nesant absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų klubo žaidėjų/atstovų dalyvavimą manipuliuojant varžybų rezultatais, M. Balčiūnui ir LKF atstovaujančiam teisininkui Audriui Biguzui konstituciniai nekaltumo prezumpcijos principai liko paskutinėje vietoje.

„Atleto“ klubas, kaip LKF narys, kelis kartus kreipėsi į LKF generalinį sekretorių su prašymu pateikti visą eilę dokumentų, susijusių su susidariusia situacija, tačiau M. Balčiūnas daugumos jų taip ir nepateikė, nors tą įpareigoja padaryti LKF įstatai.