LKF ataskaita: didėjantis lygų savarankiškumas ir augantys biudžetai

Prieš trejus metus pasikeitusi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovybė kėlė tikslą decentralizuoti Lietuvos krepšinio lygų valdymą. Nepriklausomai nuo federacijos funkcionuojančios lygos gali kokybiškiau vystyti savo produktą, palaikyti glaudesnį ryšį su gerbėjais ir tokiu būdu pritraukti daugiau privačių rėmėjų. Per tris metus buvo įgyvendintos reikiamos sisteminės reformos, toliau leidžiančios skirti dėmesį lygų kuriamo produkto turinio gerinimui.

„Pastarieji metai buvo intensyvaus lygų tobulėjimo, vystymosi ir progreso metai. Svarbiausia, kad labiausiai progresavo bazinės lygos, nes jos apima didžiausią masę Lietuvos krepšinio žaidėjų ir iš ten kyla krepšinio žaidėjų rengimo ištakos, jose vyksta žaidėjų rengimo pradžia“, – pažymėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Moksleivių krepšinio lyga

27 čempionatus rengiančios ir per 460 komandų įtraukiančios Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LIDL-MKL) augimas išsiskiria tiek kokybe, tiek kiekybe. Išaugo komandų ir dalyvių skaičius, per paskutinius dvejus metus atsirado aštuoni nauji krepšinio čempionatai. Nuo 2022 m. pradėti organizuoti U13, U14, U15 ir U16 C divizionų berniukų čempionatai, o nuo 2023 m. – U17 C diviziono vaikinų ir U13 A diviziono mergaičių čempionatai.

Augantis LIDL-MKL biudžetas labiausiai atsispindėjo varžybų organizavimo gerinimui. Pvz., beveik dvigubai – nuo 18 Eur iki 30 Eur – padidintas darbo užmokestis teisėjams.

„Tai yra tendencija, kurią stengsimės išlaikyti. Už tai labiausiai reikia padėkoti tiek lygos vadovams, tiek lygos dalyviams. Tik jų pastangų dėka jaunųjų krepšininkų ūkis išaugo iki, turbūt, rekordinių skaičių, – kalbėjo M. Balčiūnas. – Ateityje ieškosim dar veiksmingesnių sprendimų, kad žaidėjai augtų tokioje varžybinėje aplinkoje ir priprastų prie tokių varžybinių sąlygos, kurios jų lauks nacionalinėse rinktinėse ir klubuose.“

Regionų krepšinio lyga

42 komandas – 16 A divizione ir 26 B divizione – vienijanti Regionų krepšinio lyga (RKL) išlaikė vienos masiškiausių Lietuvos krepšinio lygos statusą ir taip pat žengė keletą svarbių kokybinių žingsnių į priekį. Kasmet per 600 rungtynių organizuojanti lyga, jau trečius metus vykdo visų rungtynių tiesiogines video transliacijas. Tai leido pritraukti ne tik titulinį lygos rėmėją, tačiau ir daugiau komercinių partnerių. RKL biudžetas augo trejus metus iš eilės – nuo 150 tūkst. eurų 2021 m. iki rekordinio 310 tūkst. eurų 2024/25 m. sezone.

„Didžiąją išaugusio biudžeto dalį nuolat skiriame varžybų organizavimo kokybei gerinti. Kitaip tariant, investuojame atgal į krepšinį, – pabrėžė RKL prezidentas Vidas Butkus. – Esame viena iš nedaugelio trečio diviziono lygų visoje Europoje, kurios rungtynėse teisėjauja trys teisėjai. Šią naujovę įdiegėme 2022 metais ir tai kasmet mums papildomai kainuoja per 20 tūkst. eurų. Tačiau suprantame profesionalizacijos būtinybę, taip pat ir galimybę prisidėti prie jaunųjų teisėjų ugdymo.“

Galima teigti, kad rungtyniauti RKL A divizione tapo klubų prestižo reikalas. Kaip pastebi lygos vadovai, norinčių dalyvauti RKL A diviziono čempionate yra daugiau, negu lyga gali priimti.

„Ir toliau su lygos vadovais ir rėmėjais ieškome lygos identiteto sprendimų. Manome, kad RKL turėtų orientuotis į jaunųjų krepšininkų tęstinį rengimą. Bus nemažai siūlymų pateikta visuotinės konferencijos metu, kaip integruoti jaunimą į komandas. Dėl to, kad organiškumo šiek tiek pritrūksta ir matom, kad rajonam reikia laimėti, mažesniems miestams tas prestižas iškovot pergales jaučiamas, tačiau bendros krepšinio sistemos prioritetas, visgi, yra žaidėjų daugiametis rengimas ir Regionų krepšinio lyga čia atlieka ypatingą vaidmenį“, – kalbėjo M. Balčiūnas.

Nacionalinė krepšinio lyga

LKF duomenimis, prieš 15 metų buvo fiksuojama stabili žaidėjų migracija tarp lygų, pvz., kasmet 25–30 žaidėjų pereidavo iš Nacionalinės krepšinio lygos į Lietuvos krepšinio lygą (LKL).

„Tokios dinamikos nebėra, analizavome to priežastis ir matome, kad to vientisumo trūksta. Todėl NKL bus bendrų sprendimų dalis, kaip palengvinti jaunimui kelią į profesionalų krepšinį ir tas lygų vientisumo veiklos užtikrinimas pamažu įsigyvendins. O Nacionalinė krepšinio lyga taps ženkliai jaunesnė ir orientuota į jaunųjų talentų ugdymą“, – svarstė LKF generalinis sekretorius.

„Nacionalinė krepšinio lyga išgyvena intensyvų kaitos periodą. Šios lygos veikloje mes matėme tam tikras socialines rizikas, kurios egzistavo. Bandėme tai spręsti evoliuciškai, tačiau nepavyko, todėl reikėjo tam tikrų kardinalių sprendimų, – komentavo M. Balčiūnas. – Kaip matome dabar, patys klubai sveikina tas permainas. Mums svarbiausia, kad lygos organizacinė pusė iš esmės būtų pagerinta. Nacionalinė krepšinio lyga, kaip antra pagal pajėgumą šalies krepšinio lyga, kol kas yra organizuojama krepšinio federacijos, tačiau visi žingsniai daromi, kad pati lyga pasiruoštų perimti šias teises ir toliau šią veiklą vykdytų pati.“

Moterų krepšinio lyga

Moterų Lietuvos krepšinio lyga (MLKL) gali taip pat pasigirti pozityviais pokyčiais. Visų pirma, išaugo komandų skaičius – 2022 m. lygos A divizione varžėsi 5 ekipos, o 2024–2025 m. dalyvaus 6 komandos. Dar didesnis žingsnis žengtas MLKL B divizione – šiemet iš viso rungtyniaus 18 regioniniu principu į vakarų ir rytų pogrupius suskirstytų komandų. 2021 m. MLKL B divizione dalyvavo 9. Taip pat pažymėtina, jog šiemet dvi komandos dalyvaus FIBA Europos taurės turnyre. 2021 m. FIBA organizuojamose varžybose nedalyvavo nė viena klubinė Lietuvos moterų krepšinio komanda.

2021 m. moterų krepšinio lyga buvo decentralizuota ir jos veikla atskirta nuo LKF. Savarankiška veikla leido lygai pritraukti naujų darbuotojų ir privačių rėmėjų, o prezidentu tapo tarptautinės kompanijos vadovas, sutikęs kasmet į moterų krepšinį investuoti per 50 tūkst. eurų.

„Į lygą atėjau su tikslu augti, tobulėti ir stiprėti. Džiaugiuosi, kad šia vizija patikėjo ir prezidentu sutiko tapti verslininkas Arvydas Klovas – sakė 2023 m. MLKL direktoriumi tapęs Alvydas Jocys. – Tikiu, jog turime potencialą pavyti ir aplenkti Čekijos, Vengrijos, Slovakijos lygas. Per gana trumpą laiką nemažai pasiekėme. Nuo ateinančio sezono iš kolegų latvių perimame ir Baltijos moterų krepšinio lygos organizavimą.“

„Moterų krepšinio lygą matome, kaip pagrindinį subjektą, atsakingą už rinktinės žaidėjų rengimą. Naujojo prezidento ambicija perimti Baltijos regiono vadovavimą yra labai sveikintina. Tikiuosi, kad atgims tas modelis, kuomet moterų Baltijos lygoje varžėsi 4–5 šalių komandos, o lietuvės tose varžybose lyderiavo, – kalbėjo M.Balčiūnas. – Ateinantis ketverių metų laikotarpis bus moterų krepšinio laikas, kurį vainikuos 2027 m. Lietuvoje bus organizuojamas Europos moterų krepšinio čempionatas.“