R.Leleivytė: „Seniai bevažiavau su geriausiomis pasaulio dviratininkėmis“
Olimpinės moterų plento dviračių grupinės lenktynės | Vytauto Dranginio/LTOK nuotr.
Minios sirgalių, pasipuošusių savo palaikomos šalies atributika, užliejo Paryžiaus miesto gatves. Paralyžiuotas eismas dalyje Prancūzijos sostinės ne veltui – dvi dienas vyksta dviračių plento grupinės lenktynės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Vienintelė čia startavusi Lietuvos dviratininkė Rasa Leleivytė išties atkakliai kovojo keturių valandų lenktynėse po gražiausias Paryžiaus miesto gatves ir užmiesčio teritorijas. Techniškai sudėtingomis akmenimis grįstomis gatvėmis reikėjo užminti į Monmarto kalvą, o fats finišas – ikoniškoje vietoje Trokadero aikštėje, prie pat žymiojo Eifelio bokšto.
„Fantastiška vieta finišui, dviračių sportui geriau būti negali – Paryžiaus centras, tiesiog „Vau“, – prie pat Eifelio bokšto esančiame finiše įspūdžiais dalijosi 36-erių olimpietė R. Leleivytė, kuriai pavyko iškovoti itin aukštą 20-ą poziciją, o finišavo tik 78-ios sportininkės iš 92-iejų startavusiųjų.
Tai buvo antrosios olimpinės žaidynės R. Leleivytei – Tokijuje dar tik neseniai po šonkaulio lūžio atsigavusi dviratininkė buvo finišavusi 35-a.
Didžiųjų šalių dviratininkai turi savo komandos draugų, tad lengviau strateguoti varžybų eigą, o lietuvė viena turėjo laikytis be pagalbos išvedant iki finišo. Tačiau R. Leleivytė ir viena stipriai laikėsi didžiojoje grupėje ir 158 km įveikė per 4 val. 4 min. 23 sek. Finišuodama lietuvė buvo savo grupės viena pirmųjų.
„Stengiausi sėdėti ant ratų stipriausioms komandoms. Reikėjo būti susitelkus, žiūrėti į trasą, nes buvo ir griūčių, buvo visko. Iš pradžių važiavome ramiai. Penkias minutes buvome pabėgusios, bet tada kai pradėjo važiuoti, tai nebesustojo. Tada jau visos važiavome maksimaliai. Prieš kalniuką įvyko griūtis, tad grupelė atitrūko. Taip ir neaišku, kas būtų jei būtų – gal būtų lenktynės kitaip susiklosčiusios. Aš esu patenkinta, nes atstovauju mažai komandai, kuri nesivaržo elitinėse lenktynėse. Seniai bevažiavau su geriausiomis pasaulio dviratininkėmis. Kaip startuojant olimpinėse žaidynėse vienai, - tai visai faina“, – po finišo sakė R. Leleivytė.
Tačiau atmosfera ir palaikymas paskatino dar greičiau minti.
„Girdėjau, kad kažkas šaukė „Rasa“! Buvo daug žmonių, nesvarbu, ar italė, ar prancūzė, visas palaikė taip, kad net šiurpuliukai ėjo. Labai daug žmonių“, – susižavėjimo publika neslėpė lietuvė.
Iškart po finišo nustebino ir organizatorių staigmena – galimybė per atstumą pabendrauti su Rasa turėjo draugai. Karštais įspūdžiais lietuvė pasidalino su profesionaliu dviratininku Ignatu Konovalovu ir jo žmona, buvusia profesionalia dviratininke Edita Janeliūnaite-Konovaloviene.
„Mane nustebino! Sakė, atvaryk prie ekrano, o ten – Edita (Janeliūnaitė-Konovalovienė) ir Ignatas Konovalovas (buvęs olimpietis). Sakė, kad gerai pavariau. Padėkojau, buvau maloniai nustebinta. Su Edita esame labai geros draugės, nuo 15 metų iki 30 metų buvome stovyklose, varžybose“, – pasakojo R. Leleivytė.
Lietuvė buvo dėkinga, kad galėjo tinkamai ruoštis tokio lygio varžyboms: „Dabar dviračių sporto lygis labai pakilęs, sportininkės surengia daug stovyklų aukštikalnėse. Dėkui LTOK ir dviračių sporto federacijai, kad ir aš prieš žaidynes Alpėse galėjau treniruotis – aišku, ten daug darbo“, – apie sunkų pasirengimą varžyboms pasakoja Lietuvos olimpietė.
Dviračių sporto atstovų turėsime dar daugiau Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, tik dviračių treko varžybose – savo startų dar laukia Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel.
