6 išskirtinės olimpiečių istorijos apie milimetrus, žingsnius ar grybšnius, kurie pakeitė jų karjeras

 Sekundės dalys ar nedidelė klaida olimpinių žaidynių metu gali pakeisti sportininkų karjerą, jų palikimą ar galimybę užsidirbti.

Keli sportininkai, tarp jų ir plaukikai Michaelas Phelpsas ir Simone Manuel ar bėgikas Edwinas Mosesas, kalbėjosi su „The Associated Press“ apie gyvenimą pakeitusius finišus.

Vienas mažas žingsnis Jonathanui Hortonui kainavo aukso medalį

J.Hortonas nesitikėjo patekti į 2008 m. olimpinių žaidynių skersinio finalą, kadangi tai nebuvo jo stipriausia rungtis ir jis tai žinojo.

Šis žinojimas J.Hortonui suteikė laisvės pojūtį. Laukiant finalo, jis sugalvojo sudėtingą rutiną, kurios per treniruotes nei karto nebuvo atlikęs. Jo ilgametis treneris Markas Williamsas prašė jo to nedaryti.

„Prieš ateinant mano eilei, Markas sakė: „Nedaryk to, vyruti“, – pasakojo J.Hortonas.

Visgi atletas nepaisė šio prašymo.

Viskas, kas galėjo nepavykti, pavyko. Visgi tada atėjo metas nusileidimui ir po dvigubo salto žengė vieną mažą žingsnelį, dėl ko sulaukė baudos ir užėmė antrą vietą, 0,025 taško atsilikinęs nuo aukso medalio laimėtojo Zou Kai iš Kinijos.

„Niekada nepamiršiu to, kaip visi švilpė, kai nelaimėjau, bet man tai buvo pergalė“, – sakė bronzos medalį JAV rinktinei komandinėse varžybose taip pat padėjęs iškovoti J.Hortonas. „Tai buvo tiesiog nuostabu. Pirmiausia – neturėjau būti tame finale, o vėliau neturėjau atlikti tos beprotiškai sudėtingos programos“.

Nors dabar jau 38-erių metų vedęs dviejų vaikų tėvas pripažįsta, jog girdėjo, kad jam tas nedidelis žingsnis kainavo septynženklę sumą, susijusią su rėmimo galimybėmis, jis nesijaučia nuskriaustas. Jis gyvena Teksase, kur pardavinėja draudimą ir retkarčiais rengia motyvacines kalbas.

„Padariau viską, ką galima padaryti. Vienintelis dalykas, kurio nepadariau, tai nelaimėjau olimpinio aukso medalio“, – pasakojo J.Hortonas. „Neturiu priežasties skųstis. Esu labai dėkingas ir nuolankus dėl to, ką Dievas dėl manęs padarė“.

Simone Manuel pergalė įkvėpė plaukikus

Augdama S.Manuel stebėjosi, kodėl baseine daugiau žmonių neatrodo taip, kaip ji, todėl jai buvo taip svarbu pirmajai paliesti baseino sienelę 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

S.Manuel tapo pirmąja juodaode plaukike, laimėjusia asmeninį aukso medalį, kai 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje ji aplenkė kanadiete Penny Oleksiak.

Tai buvo pasirodymas, kuris neabejotinai įkvėpė daugybę spalvotųjų plaukikų siekti savo svajonių.

Jeigu Manuel būtų buvusi sekundės dalimi lėtesnė, jos įtaka sporto įvairovei nebūtų buvusi tokia didelė.

„Tiesą sakant, tai tiesiog mentalitetas“, – sakė Manuel paklausta, ko reikia, kad laimėtum labai artimas varžybas. „Manau, kad iš tikrųjų tai tiesiog yra noras laimėti bei įdėtas darbas treniruotėse. Kiekviena milisekundė ar sekundė priklauso nuo to, kaip sunkiai treniravotės visus metus. Nėra taip, kad tai tiesiog tos akimirkos pasirodymas“.

Žinoma, ta riba yra plona.

Prieš Tokijo olimpines žaidynes Manuel dirbo per sunkiai, todėl jai buvo diagnozuota persitreniravimo sindromas. Po ilgos pertraukos ji grįžo į baseiną ir pateko į Paryžiaus olimpiadą – trečiąsias olimpines žaidynes savo karjeroje.

Nesvarbu, ką ji nuveiks likusią karjeros dalį, tas rezultatas Rio de Žaneiro olimpiadoje visada bus svarbiausias jos pasiekimas.

„Tai yra aukščiausias rezultatas“, – sakė po Tokijo olimpinių žaidynių S.Manuel pradėjęs treniruoti Bobas Bowmanas. „JI pasiekė viršūnę. Štai ir viskas. Ir tai, kad tai padarė juodaodė moteris, yra labai svarbu“.

0,02 sekundės nutraukė Edwino Moseso 122 pergalių seriją

Kiekvieną birželio 4-ą dieną E.Mosesas paskambina bėgimo per barjerus sportininkui Danny Harrisui ir pasveikina jį su jubiliejumi.

Būtent 1987 m. birželio 4-ą dieną Madrido „Estadio de Vallehermoso“ stadione D.Harrisas nutraukė E.Moseso rekordinę 122 pergalių seriją 400 m barjerinio bėgimo rungtyje.

Tą rytą E.Mosesas atsigaudinėjo po apsinuodijimo maistu ir vos galėjo atsikelti iš lovos. Jis vijosi D.Harrisą, kai kulnu pataikė į dešimtąją kliūtį ir nebeteko galimybės pavyti jaunesnį varžovą.

Tą dieną E.Mosesas užfiksavo 47,69 sek. laiką ir pralaimėjo tik 0,02 sekundės.

E.Mosesas, kuriam dabar 68-eri metai, vis dar plačiai vadinamas geriausiu visų laikų bėgiku per barjerus. Jis sako, kad tą dieną bėgo tik todėl, kad tiek jis, tiek ir D.Harrisas gaudavo geresnį užmokestį, kai varžydavosi vienas prieš kitą.

„Nenorėjau, kad kas nors galvotų, jog bandau jo išvengti“, – sakė E.Mosesas.

Visgi jo pirminė reakcija pamačius rezultatą nebuvo nusivylimas.

„Kai pamačiau laikus švieslentėje, nustebau, kad pasiekiau 47,6 sek. laiką. Dabar aš žinau, kad šiais metais bėgsiu 48,8 sek. laiku. Tai buvo pirmos man į galvą šovusios mintys“.

E.Mosesas apskaičiavo, kad po to jis surengė dar vieną pergalių seriją – nuo 10 iki 20, įskaitant ir paskutinį svarbų aukso medalį per 1987 m. pasaulio čempionatą Romoje.

„Jeigu susikoncentruosi į pralaimėjimus, kitą kartą susidūręs su tokiais vyrukais turėsi problemų. Tiesiog maniau, kad tą dieną jis buvo laimingiausias vyrukas pasaulyje“, – sakė E.Mosesas.

Pergalė per sekundės dalį padidino Michaelo Phelpso palikimą

M.Phelpsui nebūtinai reikėjo laimėti aštuonis aukso medalius Pekino olimpinėse žaidynėse, kad jis būtų prisimenamas kaip bene geriausias olimpietis istorijoje.

Visgi jo pergalė per sekundės dalį prieš Miloradą Čavičių pakylėjo jo palikimą į visiškai naują lygmenį.

„Be abejo“, – sakė ilgametis M.Phelpso treneris Bobas Bowmanas. „Aštuoni aukso medaliai yra tai, kas jį skiria nuo visų kitų planetoje“.

2008 m. M.Phelpsas užsibrėžė tikslą pagerinti vieną iš ilgiausių sporto rekordų: prieš 36 metus Miunchene Markas Spitzas iškovojo septynis aukso medalius.

4x100 m laisvuoju stiliumi estafetėje, kurioje taip pat dalyvavo ir M.Phelpsas, JAV rinktinė buvo labai arti to, kad iškovotų sidabro medalius, tačiau tą kartą juos išgelbėjo neįtikėtinas Jasono Lezako finišas ir M.Phelpsas išsaugojo galimybę iškovoti aštuonis aukso medalius.

Neįtikėtinas finišas buvo užfiksuotas ir 100 m peteliške, kai serbas M.Čavičius buvo įsitikinęs, kad gali ilgai slysti prie sienos ir jo niekas nepavis. Neturėdamas ko prarasti, M.Phelpsas atliko papildomą pusę grybšnio, dėl kurio atsitrenkė į sieną ir šimtąja sekundės dalimi aplenkė M.Čavičių.

Tai nebuvo toks finišas, kokį įsivaizdavo B.Bowmanas, tačiau tai nebuvo visiška staigmena. Daug metų treneris savo mokiniui pabrėžinėjo paskutinio grybšnio svarbą.

„Per visą jo karjerą aš buvau gana griežtai pabrėžęs, kad viską, ką darome per treniruotes, reikia užbaigti teisingai“, – sakė B.Bowmanas. „Jeigu jis nestipriai užbaigdavo paskutinį grybšnį, liepdavau jam eiti ir pakartoti. Mes turėjome įprotį, kad jis visą laiką tinkamai paliestų sieną“.

Christiano Smitho šuolis dėl trečiosios vietos įrašė jo vardą į lengvosios atletikos istoriją

800 m bėgimo rungties finišas | Organizatorių nuotr.

Ant Ch.Smitho svetainės Kanzase sienos kabo įrėmintas fotofinišo portretas.

Jame K.Smithas yra per sekundės dalį nuo stipraus smūgio krūtine į žemę 2008 m. JAV lengvosios atletikos varžybų 800 m finale.

Dar svarbiau, kad nuotraukoje matyti, jog jo liemuo finišo liniją kerta trečia. Šis 0,06 sekundės skirtumas tarp jo ir ketvirtosios vietos reiškė, kad nuo tos akimirkos jis visiems bus žinomas kaip olimpietis.

„Ir be to bėgimo tai buvo gera karjera“, – sakė Ch.Smithas. „Bet tai neturi tokio poveikio, kaip galimybė pasakyti – aš esu olimpietis“.

Nebuvo nei vieno eksperto, kuris tais metais Ch.Smithą būtų įvardinęs kaip galimą olimpietį. Likus kelioms savaitėms iki atrankos, jis 800 m bėgimo rungtyje buvo 31-as JAV. Vietą atrankoje gaudavo tik 30 geriausių.

Kai vienas bėgikas pasitraukė, Ch.Smithas gavo šansą ir juo pasinaudojo. Griūti ties finišo linija nėra nei vieno bėgiko planuose, tačiau kai Ch.Smithas priartėjo, jis matė, kaip viską nulems sekundės dalys.

„Tai nebuvo sąmoningas sprendimas, bet tai buvo noras taip stipriai pasilenkti, kad atsidurti priekyje ir tikrai griūti“, – sakė Ch.Smithas.

Tai buvo verta kiekvieno įbrėžimo ant kūno.

„Tai buvo bene reikšmingiausios lenktynės mano karjeroje“, – sakė Ch.Smithas.

Alicia Sacramone Quinn dabar gali juoktis iš savo sidabro medalio

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovotas sidabro medalis, kaip pripažįsta buvusi JAV gimnastikos žvaigždė, „yra sunkios būklės“.

Jis ilsisi mažame dėkle kažkur papuošalų stalčiuje. Dabar 37-erių metų mergina jo dažnai neišsiima, bet prisimena, kad paskutinį kartą viešai jį rodė prieš metus ar dvejus, kai pakabino jį ant savo šuns kaklo, kaip Helovino kostiumo dalį.

Po 2008 m. komandinio finalo, A.Quinn nepelnytai prisiėmė dalį kaltės dėl to, jog užėmė antrą vietą ir nusileido šeimininkei Kinijai.

Taip, tą vakarą ji nebuvo geriausia. Ji nukrito, o amerikiečiai pralaimėjo. Tą akimirką reikėjo ką nors kaltinti ir tai buvo ji – jos elektroninio pašto adresą užplūdo nepažįstamų žmonių žinutės.

„Sulaukiau juokingų pastabų, pavyzdžiui – „tu sugriovei Ameriką“. Atsakiau, kad Amerika turi didesnių problemų nei aš, nukritusi nuo savo „arbiško buomo“, – atskleidė A.Quinn.

Žvelgiant atgal, 10 A.Quinn pasaulio čempionato medalių yra daugiausiai iš amerikiečių gimnasčių, nesivadinančių Simone Biles. Ji svarsto, kas būtų buvę, jeigu ji iš Kinijos būtų grįžusi su auksu. Galbūt ji būtų pasitraukusi ir išėjusi į pensiją ir galbūt ji nebūtų ten, kur yra dabar: viena iš JAV moterų rinktinės programos vadovių.

A.Quinn suteikia sportininkams sveiką požiūrį į pralaimėjimus arba pergalės jaudulį.

„Sakau jiems: tai tik jūsų istorijos puslapis. Taip, tai gali būti puiki patirtis, o gali būti bloga, bet tai tik puslapis. Tai dar ne visa istorija“, – sakė A.Quinn.