S.Maslobojevas papasakojo apie tai, kas vyko kovoje su B.Rajabzadehu: „Dar vienas smūgis ir mano veidas būtų atsivėręs, o aš vis tiek būčiau pralaimėjęs“ (5)
Sergejus Maslobojevas prieš Bahramą Rajabzadehą | „Glory“ nuotr.
Birželio pradžioje Roterdame (Nyderlandai) vykusiame „Glory“ organizacijos renginyje aštuoni geriausi pussunkio svorio kategorijos kovotojai susitiko „Grand Prix“ turnyre, kuriame triumfavo buvęs „Glory“ čempionas 26-erių metų Donegi Abena (30-10, 10 nokautų).
Turnyre dalyvavo ir 37-erių metų lietuvis Sergejus Maslobojevas (39-7, 23 nokautai), kuris ketvirtfinalyje užtikrintai nugalėjo 34–erių metų rumuną Bogdaną Stoicą (58-15, 40 nokautų), kai po vieno iš smūgio keliu, B.Stoica nebegalėjo tęsti kovos dėl patirtos rankos traumos.
„Grand Prix“ pusfinalyje S.Maslobojevas susitiko su 2019 m. įveiktu 32-ejų metų azerbaidžaniečiu Bahramu Rajabzadehu (69-3, 61 nokautas), tačiau pergalės neiškovojo. Pagal teisėjus pirmąjį raundą pralaimėjęs lietuvis, antrajame sulaukė, kaip oficialiai įvardinta, netyčinio B.Rajabzadeho smūgio galva į lūpą, po kurio S.Maslobojevui atsivėrė kirstinė žaizda ir pasipylė kraujas.
Oficialiai buvo skelbta, kad medikai leido tęsti kovą S.Maslobojevui, tačiau lietuvis atsisakė tai daryti.
S.Maslobojevas kalbėjosi su „ChampsTalkTV“ bei paaiškino savo sprendimą ir kalbėjo apie tai, kaip nešvariai kovoja B.Rajabzadehas.
„Viskas vyko pagal planą. Pirma kova buvo su Bogdanu, nes aš jį pasirinkau ir jis sutiko. Mano treneris sakė, kad jeigu turiu progą kažką rinktis, tai rinkčiausi Pascalį Toure, bet nežinau, kodėl kiti galvojo, kad su Pascaliu būtų lengvesnė kova, tačiau taip nėra. Jis yra techniškesnis, turėjęs mažiau traumų. Aš norėjau išbandyti brolius Stoicus, nes mėgstu iššūkius. Antrajame etape žinojau, kad susitiksiu su Bahramu. Su visa pagarba Ibrahimui El Bouni – jis turi nokautuojančią galią, jis yra techniškas, tačiau jam sunku susidoroti su stipriu spaudimu ir stipriais smūgiais. Žinojau, kad Bahramas anksčiau ar vėliau jį pribaigs ir jis tai padarė. Taip pat žinojau, kad Bahramas nuo pat pradžių taip pat pradės smūgiuoti į mane ir leis tuos laukinius smūgius, bet aš tam buvau pasiruošęs. Jeigu žinote mano stilių, daugelis mano kovų prasideda su tokiu stiliumi, kai galvoja, jog aš pralaimėsiu. Velniop, ne. Aš galiu priimti smūgius, žinau, kaip gerai gintis. Vienintelis dalykas, ką šį kartą išmokau, kitoms kovoms turiu daugiau treniruotis atremti priekinius kojų spyrius. Kartais aš juos praleisdavau ir jų nematydavau. Ten, kur treniruojuosi, esu vyriausias ir mes to nedarome, kad nesužalotume vienas kito, tačiau supratau, kad reikia tai daryti, jog galėtum apsiginti. Viskas kita nebuvo staigmena. Žinojau, ką jis darys, mes ruošėmės ir planavome.
Jis smūgius galva atliko ir pirmoje mūsų tarpusavio kovoje trečiajame raunde. Kai jis išsikvepia, jis daro daug nešvarių dalykų. Pažiūrėkite tą akimirką – jo galva eina į priekį, o ne mano. Jie kalbėjo, kad pirmoje kovoje aš jam trenkiau su galva.. Vyruti.. Būkite rimti. Žmonės supranta, kad tai nesąmonė. Žinojau, kad jis kovos nešvariai, bet nesitikėjau, kad tai įvyks antrajame raunde. Galvojau, kad tai vyks trečiajame, kai jis išsikvėps. Antrajame raunde turėjome jį daugiau spausti, o trečiajame – prigauti. Jis iš galvos prakito mano lūpą, o teisėjas nieko apie tai nepasakė.
Antrojo raundo antroje pusėje pradėjau dirbti daugiau ties juo kūnu, nes jis išsikvepia. Jis turi sprogstančia jėgą, fiziškumą, tačiau jis neturi strategijos, jis tiesiog gatvės kovotojas, kuris mėto laukinius smūgius“, – pasakojo S.Maslobojevas.
S.Maslobojevas taip pat papasakojo detales, kas vyko iš karto po smūgio ir ką jis kalbėjosi su Bahramu bei jo komanda.
„Iš pradžių atsisukau į Bahramą ir pasakiau, kad jis trenkė man galva. Jis rėkė, kad „ne, ne, ne“, tą patį sakiau ir jo kampui, o jie kartojo tą patį: tai atsitiko dėl priekinio smūgio koja. Nejuokaukite, jūs žaidžiate nešvariai. Kai daktaras apžiūrėjo, aš galėjau per tą skylę į lauką iškišti liežuvį. Dar vienas smūgis ir mano veidas būtų atsivėręs, o aš vis tiek būčiau pralaimėjęs. Bandyčiau kažką įrodyti, ko neturiu ir vis tiek pralaimėčiau, o jis įrodytų, kad pasirodė puikiai, bet aš turėčiau bjaurų veidą ir jokio rezultato. Treneris sakė tą patį.
Net jeigu būtume tęsę kovą, o aš vienu smūgiu jį nokautuočiau ir keliaučiau į finalą, kas tada? Trys raundai su didžiule kirstine žaizda, vienas smūgis ir viskas atsiveria. Nenoriu garsiai kalbėti apie skaičius kontrakte, tačiau tie pinigai to neverti. Daktarui sakiau, kad jis man trenkė galva, tai yra neteisėtas smūgis, jūs privalote kažką daryti.
Kodėl aš stovėjau ir laukiau tol, kol kažkas pakels ranką bei paskelbs rezultatą? Tikėjausi, kad „Glory“ sureaguos ir pasakys, kad tai yra kova be nugalėtojo arba jis yra diskvalifikuojamas, nes aš negaliu tęsti kovos po nelegalaus smūgio. Vėliau man sakė, kad aštuonių kovotojų turnyre mes negalime diskvalifikuoti.. Tai kam jums reikia suknistų rezervinių kovotojų? Rezerviniai kovotojai laukė savo šanso. Tai buvo emocinga ir tuo metu aš net nemačiau savo veido. Prie daktaro iškišau liežuvį per skylę, mano trenerio akys išsipūtė ir pasakė, kad stabdome kovą. Teisėjas visiškai nereagavo. Kai viskas sudtojo, pradėjau skaičiuoti – verta kovoti, ar ne, ar būti ilgam traumuotu bei vis tiek galimai pralaimėti ir teoriškai to pralaimėjimo nusipelnyti. Dabar aš nenusipelniau to pralaimėjimo, tai buvo nelegalus smūgis, o mes netęsėme kovos, nes niekas nereagavo, niekas net neatėmė iš jo taško.
Kai kovojau su Donegi Abena ir man prakirto koją, aš stovėjau ir šypsojausi bei laukiau, kada man leis tęsti kovą, bet jie to neleido man daryti. Dabar aš stoviu ir sakau, kad kažką turite daryti, o jie sako, kad aš galiu tęsti kovą ir nusiplėšti veidą. Pradedi galvoti, kad organizacija mane labai myli“, – pasakojo S.Maslobojevas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
