„Muay Thai“ garbę norintis apginti M.Jasiūnas: „Lietuvoje gyvename „iliuzijų pasaulyje“, kurį sukūrė viena turnyrus Vilniuje rengianti organizacija“ kalbėjo apie D.Dirkstį, M.Narauską ir M.Pultaražinską (1)

 „Ilgai virė diskusijos, kas ringe yra stipresnis – aš ar Mindaugas Narauskas, – nusišypsojo „Jasiūnas Team“ kovotojas Martynas Jasiūnas, sulaukęs klausimo apie principinį savo priešininką Lietuvoje. – Giliai širdyje žinojau, kad mano tarptautinė patirtis ir pasiekimai yra žymiai aukštesni už Mindaugo“.

Martynas padaro nedidelę pauzę: „Bet taip jau nutiko, kad mes Lietuvoje gyvename „iliuzijų pasaulyje“, kurį sukūrė viena turnyrus Vilniuje rengianti organizacija“.

„Ten M. Narauskas buvo tapęs vienu pagrindiniu kovotoju ir vietinio lygio „žvaigždute“, – tęsė M. Jasiūnas. – Manęs nuo 2018-ųjų to organizacijos rengiamuose turnyruose nebuvo. Kodėl? Nepasidaviau išnaudojimui ir norėjau būti laisvas nuo bet kokių vienpusių įsipareigojimų. Viltį grįžti į Lietuvos ringus grąžino UTMA organizacija. Jos vadovai pradėjo ieškoti geriausių Lietuvos kovotojų turnyrams, kuriuos rengia Kauno sporto halėje. Ir čia teko šiek tiek luktelėti, nes iškreiptas vaizdas apie Lietuvos kovotojų lygį mane pozicionavo tik kokioje aštuntoje ar dešimtoje vietoje svorio kategorijoje iki 75 kilogramų“.

Pasak M. Jasiūno, viską stebėti iš šono buvo ir liūdna, ir juokinga.

„Bet Lietuva maža, o aš kantrus, tad atėjo valanda, kada gavau pasiūlymą susikauti su M. Narausku, – patrynė rankomis kovotojas. – Šį pasiūlymą priėmiau tik su viena sąlyga – kova vyks pagal „Muay Thai“ taisykles. Mane jau buvo užknisę stebėti, kaip dviejų „Muay Thai“ klubų atstovai kovoja pagal kikbokso taisykles. Labai laukiau šios kovos, nes tikrai visiems norėjau atverti akis ir parodyti, kad Lietuvoje yra ne vienas stiprus kovotojas. Kova įvyko. Pergalę iškovojau aš. Aišku, buvo daug džiaugsmo, kad po tiek metų pertraukos į Lietuvos kovinę rinką grįžtu su trenksmu. Tai – džiaugsmas ir įsipareigojimas siekti dar geresnės savo sportinės formos“.

– Kiek vėliau su M. Narausku teko susitikti Lietuvos „Muay Thai“ čempionato ringe. Kuo ši kovo skyrėsi nuo vykusios UTMA ringe?

– Labai nustebau, kai registracijoje pamačiau, kad M. Narauskas įrašytas į -75 kg svorio kategoriją. Niekada to nebūdavo. Jis visuomet vengdavo mano svorio kategorijos, nes norėdavo tapti Lietuvos čempionu kitoje kategorijoje. Maniau, kad ir šiais metais bus taip, juolab, kad UTMA turnyre Mindaugo laukia kova svorio kategorijoje iki 80 kilogramų. Bet, matomai, čia suveikė noras atsirevanšuoti ir visiems parodyti, kas yra Lietuvoje kiečiausias. Neslėpsiu, jaudinausi labiau negu prieš pirmąjį mūsų susitikimą. Kova tarp mūsų vyko ketvirtfinalyje, tad pralaimėjęs negauna nieko, net medalio. Kovai prasidėjus, jau pirmo raundo pabaigoje, supratau, kad priešininkas neatlaiko mano tempo. Kiti du raundai buvo vėl mano. Su visa pagarba Mindaugui, nesulaukiau jokio rimtesnio pasipriešinimo. Nežinau, kokia to priežastis, bet pergalė pasiekta ir niekam jokių klausimų nebekilo.

– Lietuvos „Muay Thai“ čempionate likai be finalinės kovos, kurioje turėjai susitikti su Matu Pultaražinsku, kuris nepasirodė ringe – kaip tai vertini?

– Taip jau nutinka koviniame sporte: kai žinai, kad gausi į „vienus vartus“, tu net neini kovoti, kad išvengtum nereikalingų traumų. Tikiu, kad M. Pultaražinsko treneriai taip jam ir patarė.

– Balandžio 19 dieną UTMA ringe susitiksi su marokiečius Mohamed Hanoun! Kaip vyksta pasirengimas kovai?

– Žinau tik tiek, kad priešininkas yra mano amžiaus ir yra save išbandęs „One championship“ organizacijoje. Ruošiuosi kaip ir praėjusioms kovoms. Tėtis dėlioja kombinacijas, o aš jas šlifuoju. Jis pas mane menininkas, o aš kovotojas, taip ir vystome „kovos menus“.

– Kova vasarį, šalies „Muay Thai“ pirmenybės, kova šį mėnesį – įtemptas grafikas, ilgas maratonas. Kodėl?

– Yra varžybų sezonas ir yra vasara. Kol vyksta varžybos ir turnyrai, reikia kovoti. Su kiekviena kova jaučiu vis didesnį tikėjimą savimi, jaučiu, kad sportinė forma tik gerėja. Treniruočių planą dėliojame taip, kad prieš kiekvieną kovą būčiau geriausios formos.

– Martynai, koks galutinis tikslas UTMA organizacijoje?

– Konkretaus galutinio tikslo, ar paskutinės stotelės nėra. Kol gyvuos UTMA, tol norėčiau čia dalyvauti ir kurti konkurenciją Lietuvos kovotojų tarpe.

– O karjeros tikslas? Kur save matai, tarkime, po dviejų metų?

– Lygiagrečiai UTMA organizacijos turnyrų norėčiau išbandyti save ir „One championship“, ar kitose pasaulinėse organizacijoje. Manau Lietuvai reikia kovotojų, galinčių ją garsinti už mūsų Tėvynės ribų.

– Esi pasirašęs sutartį su vienu iš Tailando klubų: kokie yra pagrindiniai susitarimo sąlygos?

– Taip, turiu metų sutartį su Tailando „Tiger Muaythai“ komanda. Sutarties pagrindiniai punktai: aš ten galiu treniruotis ir gyventi nemokamai. Kaip sportininkui, tai yra labai daug, nes visi suprantame, kiek tai kainuoja.

– Su kuriuo lietuviu dar artimiausiu metu norėtumei susitikti ringe? Kažkaip Dominykas Dirkstys tavęs nekibina…

– D. Dirkstys, kad ir linksmas bičiukas, bet nėra kvailas. Manau manęs neįvardijo, nes supranta, kad mūsų skirtingos svorio kategorijos. Realiai, mūsų masės skiriasi 10 kilogramų. Jis – 86 kg, aš – 76 kg. Gal po metų kitų pridėsiu raumeninės masės ir bus logiška pasitikrinti ringe. Bet šiuo metu tai nėra realu. O svajonę vieną gražią turiu! Tai galėtų pabandyti įgyvendinti UTMA organizacija. Yra Lietuvoje „ekspertų“, kurie norėdami pažeminti Lietuvos „Muay Thai“ bendruomenę aiškina, kad Lietuvoje nėra „Muay Thai“. Suprask, čia tas pats kikboksas, tik smūgių keliais daugiau. Tai va, norėčiau kovos „Muay Thai“ VS Kikboksas“ svorio kategorijoje iki 75 kilogramų. Aš iš „Muay Thai“ pasaulio ir stipriausias kikboksininkas prieš mane. Noriu apginti „Muay Thai“ vardą ir „ekspertams“ parodyti, kad Lietuvoje ši sporto šaka yra populiari ir stipri. Su pagarba visiems rimtai sportuojantiems.