D.Poirier papasakojo, kaip pralaimėjimas J.Gaethje jį nubloškė į „tamsią vietą“ bei kaip pavyko iš jos išlipti

 Jeigu nesate artimiausių UFC kovotojo Dustino Poirier žmonių rate, negalėjote žinoti, kad jo įspūdinga pergalė „UFC 299“ turnyre buvo daug didesnio įvykio, nei tik kovos pasiruošimo stovyklos, kulminacija.

Pirmadienį „The MMA Hour“ laidoje D.Poirier sakė, kad prieš aštuonis mėnesius patirtas pralaimėjimas nokautu Justinui Gaethje jį nubloškė į „tamsią vietą“, kurioje jis nerimavo dėl savo gerovės.

„Po kovos su J.Gaethje pradėjau terapiją“, – pasakojo D.Poirier.

D.Poirier sakė, kad jam labai artima buvusio UFC puslengvio svorio kategorijos čempiono Alexanderio Volkanovski istorija, kuris su ašaromis akyse pasakojo apie nerimą ir psichologinę įtampą, privertusią jį imtis labai greitos revanšinės kovos su lengvo svorio kategorijos čempionu Islamu Machačevu. Tą kovą A.Volkanovski pralaimėjo itin žiauriu kojos smūgiu į galvą.

Tas pats smūgis pakirto ir D.Poirier per atsakomąją dvikovą su J.Gaethje bei paskatino pažiūrėti į save bei pakeisti gyvenimo būdą. Ne mažiau svarbu buvo ir apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistą.

„Man padėjo daug žmonių“, – sakė D.Poirier. „Mano draugai, verslo partneriai, mano žmona, kuriai esu labai dėkingas. Viskas pasiekė tokį lygį, kad būdamas jos vietoje, nežinau, ar galėčiau ištverti tai, ką ji ištvėrė. Norėčiau manyti, kad galėčiau, bet tiesiog esu dėkingas, kad turiu tokį žmogų, kuris mato, ką aš išgyvenau“.

D.Poirier ir jo žmona Jolie kartu yra nuo vidurinės mokyklos laikų bei susituokė ir sukūrė šeimą jau tada, kai jis tapo profesionaliu MMA kovotoju. Dabar jie ne tik kartu turi įvairių projektų, bet ir vadovauja ne pelno siekiančiai organizacijai „The Good Fight Foundation“.

D.Poirier sako, kad pralaimėjimas J.Gaethje sukėlė tapatybės krizę, kai jis suabejojo, ar toliau kovos. Jis sakė, kad terapija padėjo jam pakeisti požiūri į save kaip kovotoją ir į save kaip žmogų už narvo ribų.

„Kova man buvo viskas“, – sakė D.Poirier. „Tai buvo visas mano gyvenimas. Tarsi tik pagal kovą sprendžiau tai, kas aš esu. Tai buvo žmogus, kuriuo aš buvau. Jeigu nesu kovotojas Dustinas, tai kas aš tada? Po pralaimėjimo J.Gaethje, kai išgyvenau visus tuos sunkumus, aš bandžiau nuo to atsitraukti. Tai tiesiog kažkas, ką aš darau. Kova yra mano gyvenimo dalis. Tai buvo priemonė, padėjusi man ir mano šeimai atsidurti ten, kur reikia, kad galėčiau įkurti fondą ir padėti žmonėms. Tai buvo priemonė, padedanti viską sustatyti į tinkamas vietas, bet tai tiesiog yra tai, ką aš darau. Gyvenimas tęsiasi“.

Ruošdamasis kovai su Benoitu Saint Denisu, D.Poirier sumažino žiniasklaidos, kurią skaitydavo laisvu nuo darbo metu, kiekį. Taip pat ėjo rytais pasivaikščioti, pravėdinti galvą ir artėjant „UFC 299“ turnyrui net nustojo atsakinėti kai kuriems šeimos nariams. Visa tai padėjo išlikti dabartyje ir praktikuoti dėkingumo jausmą už gyvenimą.

„Galbūt aš senstu, galbūt tampu senu žmogumi“, – sakė D.Poirier. „Tiesiog stengiuosi patirti viską kitaip, kadangi esu palaimintas, jog galiu būti su tokiu nusiteikimu. Esu labai dėkingas už gyvenimo patirtį, šeimos aprūpinimą. Kiekvieną dieną atsibundu ir 30 minučių pavaikštau su savo mintimis, atsitraukiu nuo elektronikos ir tiesiog dėkoju už tokią neįtikėtiną kelionę“.

D.Poirier jaučiasi išlipęs iš tos tamsios vietos ir dabar į viską žvelgia daug optimistiškiau, kad ir kiek jam liko šiame sporte. Jis iškvietė į kovą dabartinį lengvo svorio kategorijos čempioną I.Machačevą bei kovoti su juo birželio mėnesį. Pasak D.Poirier, jis užsidfirbo šį šansą, atsižvelgiant į jo gyvenimo aprašymą bei neseniai iškovotą pergalę.

Galiausiai D.Poirier planuoja toliau turėti terapeutą, jog viskas išliktų teisingame kelyje.

„Manau, kad svarbu atsiverti ir kalbėti apie tai, kaip jautiesi“, – sakė D.Poirier. „Žinote, mes visą laiką esame dėmesio centre. Mes esame kieti vyrukai, bet esame ir žmonės. Tai yra dalis mąstysenos: Dustinas – kovotojas. Bet kaip dėl kito Dustino? Kaip dėl manęs? Gerai yra prisiliesti prie savęs ir būti geru pačiam sau“.