Europos čempionato normatyvą įvykdžiusi A.Palšytė: „Kai tiek metų kamavo traumos bei kitos negandos, labiausiai trūko pozityvo ir palaikymo“
Airinė Palšytė | Alfredo Pliadžio nuotr.
Šeštadienį Panevėžio manieže pasipildė į Europos čempionatą Romoje vyksiančios Lietuvos lengvaatlečių rinktinės gretos. Pirmą Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato dieną moterų šuolio į aukštį normatyvą įvykdė Airinė Palšytė, kuri tapo dešimtąja šalies lengvaatlete iškovojusia teisę startuoti Italijos sostinėje. Be to, į varžybas sėkmingai sugrįžo pergales iškovoję olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Adrijus Glebauskas, o iš viso paaiškėjo 14 čempionų.
Penktose sezono varžybose A. Palšytė pasiekė tai, apie ką kalbėjo dar prieš sausio pabaigoje vykusias Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas. Nors pirmas startas ir nesusiklostė (1.80 m – aut. past.), forma tolygiai kilo iki šeštadienio, kai buvo įveiktas į Europos čempionatą duris atveriantis aukštis – 1.92 m. Ir tikslas pasiektas ne per sukąstus dantis, kadangi minėta žyma įveikta iš pirmo bandymo.
„Europos čempionato normatyvas buvo jau 2 startus prieš šį mintyse. Šiandien planas buvo 1.92 m arba daugiau. Antradienį buvau atvykusi į maniežą pasidaryti treniruotę, išbandyti dangą, sektorių. Net jei ir nesijaučiau labai gerai, žinojau, kad Lietuvos čempionate žengsiu žingsnį į priekį. Kai jau sportininkas yra pasiekęs tam tikrą amžių, tas įsivažiavimas į rezultatus užtrunka ilgiau, bet mes laikomės plano ir kryptingai dirbame. LLAF taurės rezultato tikrai nesureikšminau, galėjau geriau, bet įvyko kaip įvyko. Kitos varžybos rodo, kad forma yra gerėjanti“, – pasakojo 11-tą kartą Lietuvos čempione tapusi šuolininkė į aukštį.
Į Panevėžio maniežą sugrįžusios suaugusiųjų lengvosios atletikos varžybos buvo jaukios ir nostalgiškos ne tik žiūrovams, bet ir Airinei: „Turbūt prieš 21-erius metus dalyvavau paskutinį kartą varžybose čia. Keliaudama į Lietuvos čempionatą susiradau vaizdo įrašą, kur būdama dešimtmetė dalyvavau Panevėžio ar Lietuvos varžybose ir užėmiau antrą vietą. Tuomet peršokau 1.45 m ir labai džiaugiausi. Geros ir teigiamos emocijos sugrįžti čia, matyti šalia senelius ir kitus svarbius žmones, kurių palaikymas davė daug jėgų ir atnešė labai gerą rezultatą.“
Jau į šeštą karjeros Europos čempionatą patekusi sportininkė toliau vaikysis kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes, o svajonės padeda ir toliau padės siekti rudenį sudaryta sąjunga su trenere Audra Gavelyte.
„Pradėjome dirbti rudenį. Kol dar nebuvo šuolio treniruočių – viskas vyko sklandžiai. Kai prasidėjo šuolio treniruotės, turėjome surasti bendrą kalbą, nes kiekvienas treneris turi savo terminologiją, aš turiu savo įprastus judesius. Bandėme susidraugauti, susišnekėti, panašu, kad viskas puikiai pavyksta. Dabar ji yra stiprus palaikymo šaltinis ir mane lydi visose varžybose, stebi kaip aš elgiuosi prieš varžybas, per jas ir po jų. Kai tiek metų kamavo traumos bei kitos negandos, labiausiai trūko to pozityvo ir palaikymo. Po pasaulio čempionato Budapešte sakiau, kad turi būti kuo daugiau palaikymo sportininkams, nes jis labai daug duoda. Audros indėlis tikrai didelis, esu jai dėkinga – į olimpinį sezoną žengiame gana tvirtai“, – emocijomis dalinosi A. Palšytė, kurios kitą savaitę laukia startas „World Athletics“ auksinio turo varžybose Madride.
Po dvejų metų pertraukos į Lietuvos uždarų patalpų čempionatą grįžusi geriausia šalies ėjikė B. Virbalytė-Dimšienė iškovojo jau devintą titulą, kai 5000 m sportinio ėjimo rungtį įveikė per 22 min. 8,42 sek. Tai tik antrosios lengvaatletės varžybos po plyšusio menisko ir netikėtai 2022 metais užklupusios Laimo ligos.
„Tas titulas po pertraukos, po tokios sunkios pertraukos, kai nei aš pati, nei visa sporto bendruomenė negalėjo prognozuoti ar man pavyks grįžti – labai saldus. Net ir dabar aš labai atsargiai viską dėlioju, nes žinau, kad turiu būti atsargi. Tikrai suprantu, kad nesu tokia greita, kaip buvau jaunystėje, bet šiandien nuostabiai ėjosi. Varžybos Australijoje ir čia rodo, kad manyje net ir po tų traumų išliko stabilumas. Ratas po rato ėjau sekundės tikslumu. Austėjos išėjimas į priekį kažkiek išmušė iš vėžių, bet žinojau, kad turiu sekti savo planą, o rezultatą tikrai planavau daug kuklesnį nei pasiekiau. Pandeminiais metais Baltijos šalių čempionate kur kas lėčiau praėjau nei čia, tai nuteikia optimistiškai. Be galo džiaugiuosi ir noriu tikėti, kad bent kažkokio lygio sugrįžimas tikrai yra“, – geros nuotaikos nestokojo B. Virbalytė-Dimšienė.
Nors šiemet ir pavyko sudalyvauti jau antrose varžybose, Lietuvos rekordininkė išlieka realiste ir kalba ne tik apie fizinį, bet ir psichologinį virsmą: „Negaliu kalbėti apie visavertį sugrįžimą, nes skausmų yra ir jie pakankamai dideli. Turiu prižiūrėti savo kūną, ačiū visiems, kas prie to prisideda. Suprantu, kad be skausmo jau savo sportinėje karjeroje nebūsiu, tai bandau nuteikti save psichologiškai, kad tai kas liko sporte – turiu mėgautis, imti iš kiekvienos dienos viską, ką galiu. Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną labiau nei iki visų didelių traumų, tai turiu dar daug ko išmokti. Žinoma, visada norisi paspausti, nes žinai kokiame lygyje buvai ir norisi sugrįžti ar bent prie jo priartėti, bet galbūt to niekada neįvyks.“ Prabilusi apie tikslus sportininkė neslėpė, jog mintys sutelktos į didžiausius čempionatus, kuriuose tikimasi startuoti su ilgamečiu bendražygiu:
„Pasiekiamas tikslas – Europos čempionatas. Iki jo būtinai reikia du kartus finišuoti 20 km distancijoje. Be to, turime avantiūrinį projektą su Mariumi Žiūku – pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate Antalijoje (balandžio 21 d.) pabandysime startuoti maratono ėjimo mišrioje estafetėje. Žinome, kad konkurencija bus milžiniška, nes pasaulio ir olimpiniai čempionai šiame čempionate atsisako individualios rungties ir bando atsirinkti į olimpines žaidynes būtent estafetės rungtyje.
Su Mariumi pasakėme sau, kad pabandysime, neapsikrauname tikslais, bet norisi su tuo žmogumi, kuriuo pradėjome sportuoti ir buvome 30 metų sporte, taip vainikuoti savo sportines karjeras. Visgi, pagrindinė mano pergalė šiandien – vėl galiu eiti ir tuo mėgautis.“
Pirmą čempionato dieną vyrų šuolio į aukštį čempionu tapo po pertraukos grįžęs A. Glebauskas (2.13 m), o olimpietis Arturas Mastianica ne tik triumfavo 5000 m sportinio ėjimo rungtyje, bet ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 20 min. 13,88 sek.
60 m nuotolyje šalies čempionais tapo favoritais laikyti Adas Dambrauskas (6,66 sek.) ir asmeninį rekordą dar sykį pagerinusi Lukrecija Sabaitytė (7,42 sek.). 400 m sprinte čempionatų rekordą pagerino ir aukso medalį iškovojo Lukas Sutkus (47,99 sek.), o Gerda Kirkytė asmeninį rekordą pagerino ir čempione tapo moterų grupėje (57,86 sek.). 1500 m distancijoje aukso medalius iškovojo vidutinio nuotolio bėgikai Simas Bertašius (3 min. 47,76 sek.) ir asmeninį rekordą gerinusi Auksė Linkutė (4 min. 34,91 sek.).
Ketvirtą kartą Lietuvos čempionais tapo šuolininkai į tolį Jogailė Petrokaitė (6.52 m) bei Marius Vadeikis (7.35 m). Rutulį toliausiai stūmė geriausią šalies sezono rezultatą užfiksavusi Ieva Gumbs (16.12 m) ir paskutiniu bandymu pergalę išplėšęs Simonas Bakanas (17.02 m).
