LKL direktorių konferencija apie „Gargždų“ situaciją: „Įmanoma būtų dirbti ir su 12 komandų, tačiau iš NKL ateinančių komandų vadybinis lygis ir suvokimas neatitinka LKL lygio“ (1)

 Sausio 29 d. vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo LKL vadovai, „Gargždų“ klubo direktorius Ovidijus Jakubaitis, Klaipėdos rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos atstovai bei visoms šalims atstovaujanti didelė teisininkų grupė, buvo sudarytas veiksmų planas, kuris leistų Gargždų miesto komandai tęsti dalyvavimą „Betsafe-LKL“ čempionate.

Vis dėlto atlikti numatytų pirminių veiksmų nepavyko. Lietuvos krepšinio lyga antradienį pranešė, jog „Gargždų“ komanda traukiasi iš „Betsafe-LKL“ čempionato.

Trečiadienį buvo surengta speciali spaudos konferencija, kurioje dalyvavo „Betsafe-LKL“ generalinė direktorė Rasa Liuimienė ir vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas.

„Ši žinia pribloškė mus taip pat, kaip ir kiekvieną krepšinio aistruolį“, – sakė R.Liuimienė. „Pribloškė todėl, kad iki tol buvo daromi tam tikri žingsniai, buvo bendraujama su klubo vadovais ir savivaldybe. Buvo žinoma, kad situacija yra sudėtinga, bet ji nebuvo kritinė.

Tą patį vakarą, kai sulaukėme vadovų laiško, maždaug po valandos gavome ir iš trenerių bei žaidėjų raštą. Tai buvo pirma oficiali tiesioginė informacija iš komandos vidaus, jog komandos darbuotojams yra vėluojama įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Belieka tik apgailestauti, kad tos informacijos negavome anksčiau, nors viešoje erdvėje ta informacija ir sklandė. Visgi tokiais atvejais reikėtų, kad lyga irgi turėtų žinoti šią informaciją, bet jos negavo nei iš žaidėjų, nei iš agentų ar trenerių.

Penktadienį asmeniškai įdėjau daug pastangų, kad visas suinteresuotas šalis susodinti prie derybų stalo. Tas susitikimas vyko pirmadienį popiet. Asmeniškai palaikiau ryšį su treneriu Laimonu Eglinsku, kuris kalbėjosi su žaidėjais ir perdavė jiems, jog ieškome sprendimų, kaip išgelbėti komandą. Dalyvavo visi, tiek ir visų šalių teisininkai, pavyko rasti sprendimų ir žiūrėjome į tai viltingai, tačiau buvo padaryti tik du pirmieji žingsniai ir trečiajam, vienai iš šalių įvertinus situaciją, galbūt pritrūko ryžto, galbūt viduje buvo ir teisinių klausimų. Antradienį susirinkus buvo konstatuota, kad derybos žlunga ir grįžtame į ketvirtadienio situaciją.

Tai yra labai jautri situacija, ypatingai žaidėjų, trenerių ir žmonių, kurie tikėjo šia komanda atžvilgiu. Labai gaila, kad nepavyko įgyvendinti gelbėjimo plano. Ypač vertinant tas sumas, kurios viešoje erdvėje buvo iškomunikuotos, nes tai nėra kritinės sumos, dėl kurių klubas negalėtų tęsti veiklos. Galbūt kažkuriame etape buvo pasirinktas ne tas sprendimo modelis. Nuo liepos mėnesio komunikavome su savivaldybe ir klubo vadovais bei žinojome, kad ketinama pasidalinti klubo dalis. Visgi kiekvieną mėnesį išgirsdavome atsakymus, kad dar ne šį mėnesį, galbūt kitą ir tuomet priėjome prie šios situacijos“.

R.Liuimienė pritarė teiginiui, jog ši situacija susiklostė dėl neprofesionalios klubo vadybos.

„Matomai, kad dalis tiesos tame yra. Daug kas svarsto, ar 12 komandų LKL yra optimalus skaičius, ar jis turėtų būti mažesnis. Mano nuomone, kaip ir prezidento nuomone, įmanoma būtų dirbti ir su 12 komandų, tačiau iš NKL ateinančių komandų vadybinis lygis ir suvokimas neatitinka LKL lygio, nors ir LKL lygoje tam tikruose klubuose yra taisytinų dalykų ir spragų. Mes patys tai akcentuojame, darome projektus, pajungiame jaunus žmones į mūsų akademiją. Labai daug klubų, kurių vadyba nešlubuoja, jie įtraukia akademikus ir po to jie lieka dirbti. Yra tokių klubų, kur šlubuoja vadyba, bet administravimas nešlubuoja ir su finansais viskas gerai. Organizacijos yra gyvas organizmas, nei vienas nesame tobuli“, – komentavo R.Liuimienė.

J.Liaudinsko buvo paklausta, kaip ši situacija paveiks „Betsafe-LKL“ lygos prestižą.

„Tą žalą kol kas tik matuojame. Nėra apčiuopiamų svertų, kuriuos galėtume finansine išraiška įvertinti. To dalyko mes, panašu, kad neturėsime, nes trumpoje perspektyvoje tai yra tvarkaraščio ir rungtynių kiekio išpildymo klausimas. Šioje vietoje turime gerus svertus tai išspręsti. Kalbant apie reputacinę žalą, jokiai šaliai ši situacija prestižo neprideda. Nepasakyčiau, kad tai yra beprecedentis atvejis Europoje, tačiau tai nėra kriterijus, kad buvo kitoje lygoje, todėl gali būti ir čia. Liūdna, apmaudi ir pykti kelianti situacija. Yra daug susijusių šalių, kurios nukenčia, pradedant treneriais ir žaidėjais, nes jų gaila labiausiai. Jeigu kalbame, kad norime prisikviesti geriausius lietuvius bei pajėgius legionierius, tai žala tikrai yra padaryta. Tikimės, kad ši situacija augins ir organizacijas, ir procesus. Mes suprantame, kad yra licencijavimo procese tobulintinų dalykų, o ši situacija leidžia pažvelgti į tai kritiškai. Kiekvieną sezoną tobuliname šią tvarką, bet ši situacija leidžia pažiūrėti į tai kritiškiau“, – J.Liaudinskas.

– Plika akimi buvo galima pastebėti, kad „Gargždų“ biudžetas netempia numatyto minimalaus biudžeto. Kodėl tai prasprūdo?

R.Liuimienė: Licencijavimo dokumentus peržiūrėjau ir žinia, kad jie pas mus yra antrą sezoną. Kai jie atkeliavo pas mus, jie pateikė duomenis už 2022 metus – pirmas pusmetis, kai dalyvavo NKL kovose. Tai buvo biudžetinė įstaiga, kuri valdė NKL licenciją. Už antrąjį pusmetį 2022 metų buvo pateikti dokumentai, kuriuose parodytos beveik 400 tūkst. eurų ataskaitas. Tai, ką jie planavo šiam sezonui, atitiko minimalaus biudžeto lūkesčius. Jų pateikti duomenys nesukėlė įtarimų komisijai. Turime antrus metus iš eilės tokią situaciją, nes pernai Prienų klubas pasitraukė. Yra pastebėjimų, kad licencijavimo tvarka neveikia, bet mes manoma, kad ji būtent ir veikia, kadangi 2022 metų lapkritį mūsų tvarka buvo patobulinta. Kasmet ją peržiūrime ir buvo įvesti griežti kriterijai, kai reikėjo vertinti ir pateikti įsipareigojimus bei jų pradelsimus. Buvo pastebėta, kad klubai yra linkę didinti savo trumpalaikius įsipareigojimus tiek sumomis, tiek laikotarpiais. Kartais tai išsitęsdavo ir metus, ir dvejus, ir trejus. 2023–2024 m. sezonui buvo įvesta, kad klubai privalo mažinti savo atidėjimus ne daugiau nei 90 dienų, dabar tai mažinama iki 40 dienų. Sugriežtinta tvarka nebeleidžia klubams užsiimti kūryba, pateikiant duomenis LKL licencijavimo komisijai.

– Kodėl čia nėra Remigijaus Milašiaus?

R.Liuimienė: Jis nuolat palaikė ryšį su Klaipėdos rajono savivaldybe. Nuo pat sezono pradžios iki pat paskutinės minutės jis ieškojo sprendimo, tačiau dabar iš anksto turėjo suplanuotą verslo kelionę ir jos negalėjo atšaukti. Jis žino šią situaciją.

– Žadama kelti biudžeto kartelę iki 800 tūkst. Ar nemanote, kad tai yra per daug?

R.Liuimienė: To biudžeto kartelė jau yra pakelta. 2023 m. pavasarį buvo patvirtinta, kad komandos, kurios pretenduoja į LKL dalyvio licenciją, iškarto ruoštųsi sąlygoms. Ta kartelė iki 800 tūkst. pakelta ne dėl mūsų kaprizų, bet tai rodo aktualijos. Be tokio minimalaus biudžeto klubas negali veikti. Klubai taip pat negali stiprėti, jeigu jų biudžetas bus 400 tūkst., nes už tiek neįmanoma išlaikyti komandos visus 10 mėnesių.

– Jonavos „CBet“ turėjo registruotus 8 žaidėjus, bet vienose iš rungtynių į aikštę žengė tik 6. Ar už tai bus baudžiamas klubas?

R.Liuimienė: Detaliai negaliu pasakyti, kiek kartų Jonavos klubas yra nubaustas piniginėmis sankcijomis už tokio pobūdžio nusižengimus. Mūsų įstatuose numatytas minimalus 12-os žaidėjų paraiškoje skaičius ir minimalus 10-ies žaidėjų rungtynėse skaičius. Šiuo metu Jonavos klubo paraiškoje yra 10 žaidėjų, o kokie žaidėjai ten registruoti ir kodėl jie nėra pajėgūs būti registruojami į rungtynes, tai jau klausimas klubui.

– „CBet“ nori nukelti rungtynes su Mažeikių komanda. Ar pavyks jiems tai padaryti ir ar nepiktnaudžiaujama galimybe susimokėti baudą ir nukelti rungtynes?

R.Liuimienė: LKL niekada nesiūlė Jonavos klubui nukelti šių rungtynių, tačiau klubas tai svarstė. Bet vadovaujantis nuostatais, jie turi susitarti su varžovais ir jeigu jie sutinka, tuomet lyga gali tai svarstyti ir jeigu tai nepažeidžia interesų, galima būtų tai padaryti. Mažeikiai nesutiko tų rungtynių nukelti ir klausimas buvo uždarytas.

– Ar kalbama su klubais, kad komplektacijos nebūtų tokios vėlyvos, nes, su visa pagarba, daugiau žaidėjų susirenka net tarpklasinėse.

R.Liuimienė: Visi klubai yra savarankiški ūkiniai subjektai ir mes negalime nurodyti jiems, kada pradėti derybas su žaidėjais. Licencijavimo tvarka paankstinta tam, kad klubai iš anksto pateiktų savo finansinius dokumentus ir galėtume įvertinti, kaip jie vykdo tą veiklą.

– Kokia situacija dėl 12 klubų kitame sezone?

R.Liuimienė: 12-a vieta yra laisva ir mūsų siekis, kad kitas sezonas startuotu su tiek komandų. Į tą vietą pretenduoja visos komandos, kurios gali tapti NKL čempionais.

– Ar lyga jaučia atsakomybę ir kaltę dėl „Gargždų“ situacijos?

R.Liuimienė: Vieno atsakymo nėra. Visos pusės, kurios yra susijusios su tuo klubu, neatmetu ir lygos kaltės. Galbūt buvo galima ir rudenį rasti kitokį sprendimo modelį, o ne tą, kuris buvo nusimatytas liepos mėnesį ir buvo bandyta žengti iki pat paskutinės dienos.

– Kaip lyga gali padėti žaidėjams ir treneriams, kurie negavo algų?

R.Liuimienė: Jie turėtų spręsti ginčus taip, kaip numato sutartys. Deja, bet LKL neturi gelbėjimo fondo. Tas klausimas gali būti svarstytinas, bet šis klausimas reikalauja didesnio vertinimo. Lyginant „Žalgirį“ ir „Gargždus“ – labai skirtingi biudžetai, todėl pagal vieną modelį negali numatyti tos pačios tvarkos.  

– Ar yra kokių saugiklių, kad lyga galėtų užsitikrinti saugumą dėl naujai ateinančių komandų?

R.Liuimienė: Mūsų siekis yra tas, kad nebūtume uždara lyga ir krepšinio geografija Lietuvoje plėstųsi. Galvojame, kad komandos LKL‘e yra teigiamas postūmis krepšinio vystyme tuose mažuose regionuose. Tas kelias yra teisingas, bet rizikos, kurias prisiimame ir kokie galėtų būti saugikliai – sunku pasakyti.

– Ar likusios 11 komandų yra finansiškai tvarios?

R.Liuimienė: Šiam momentui galiu pasakyti, kad taip.