LKSK prezidentas E.Kriūnas: „Širdis džiaugiasi matant mažuosius krepšininkus“
Pirmoji Lietuvos istorijoje kurčiųjų vaikų krepšinio komanda | Augusto Četkausko nuotr.
Lietuva oficialiose varžybose neturėjusi, o nuo naujo krepšinio sezono turi pirmą – unikalią – vaikų komandą, į kurią suburti mažieji krepšininkai su klausos negalia.
Vilniaus krepšinio mokyklos-Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (VKM-LKSK) ekipai atstovaujantys vaikai rudenį debiutavo Lietuvos 12-mečių berniukų „Pirmojo iššūkio“ krepšinio čempionate.
Šalies kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, VKM treneris Lukas Laurinaitis treniruotėse ir varžybose ugdo daugiau nei 15 vaikų nuo 9 iki 13 metų.
Mažieji oranžinio kamuolio virtuozai, kad galėtų sulaukti šio epiteto, dar šimtus valandų truksiančiose treniruotėse turės išlieti upes prakaito. Tačiau berniukams netrūksta entuziazmo, užsispyrimo, azarto, noro išmokti žaisti krepšinį dar geriau.
Geranoriškumo žingsnį žengė Lietuvos moksleivių krepšinio lygos atstovai, radę kompromisą dėl keleto vaikų, vyresnių nei 12 metų, ir priėmę Vilniaus KM-LKSK penketuką į „Pirmojo iššūkio“ varžybas.
Kol kas pergalių kurtiesiems vaikams nepavyko pasiekti, tačiau pažangos, meistriškumo žingsniai žengti nuo rudens – akivaizdūs.
„Širdis džiaugiasi matant šiuos vaikus, kurie po aikštelę spurda it gyvas sidabras, – šypsojosi LKSK prezidentas Edvinas Kriūnas. – Dėkoju Vilniaus krepšinio mokyklai, suteikusiai darbą treneriui L. Laurinaičiui, taip pat po savo sparnu priglaudusiai kurčiųjų vaikų grupę. Geriausius žodžius tariu pačiam treneriui, pasiryžusiam ugdyti jaunąją kartą, paruošti pamainą dabartiniams Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės krepšininkams, 2023-iųjų pasaulio pirmenybių vicečempionams. Džiaugiuosi ir dėkoju Lietuvos moksleivių krepšinio lygos vadovams, neužvėrusiems durų į varžybas vaikams su klausos negalia. Žaisdami su kitomis komandomis mūsų berniukai semiasi tos patirties, kurios negautų treniruotėse arba tarpusavio varžybose. LKSK laikosi tos nuomonės, kad būtina ugdyti pamainą, nes kitu atveju galima sulaukti ir tamsaus kurčiųjų sportorytojaus.“
Pasak E. Kriūno, Lietuvos moksleivių krepšinio lygos pavyzdžiu galėtų sekti ir savivaldybės, kurios geranoriškai priimtų kurčiuosius į įvairių sporto šakų treniruotes. Nes dažniausiai vengiama tai daryti, galbūt, dėl galimų bendravimo keblumų, meistriškumo lygio skirtumo, trenerių nesuinteresuotumo.
„Mes matome ir žinome, kurios savivaldybės stengiasi rasti ir randa sąlyčio taškų su kurčiaisiais sportininkais, o kur yra ir prastesnė padėtis. Moksleivių krepšinio lyga, pademonstravusi geranoriškumą, parodė, kad kurtieji vaikai taip pat verti žaisti krepšinį kaip ir girdintieji, todėl kviečiu visas Lietuvos savivaldybes pasielgti panašiai“, – konstatavo ir ragino E. Kriūnas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
