Lietuvos lengvosios atletikos metų apžvalga: 12 rekordų ir 17 medalių stambiose varžybose
Mykolas Alekna | Alfredo Pliadžio nuotr.
2023 metai Lietuvos lengvosios atletikos bendruomenei įsiminė iškovotų medalių gausa ir nacionalinių rekordų gerinimu. Per metus lengvaatlečiai 12 kartų gerino šalies rekordus bei iškovojo 17 medalių didžiausiuose tarptautiniuose čempionatuose. Kviečiame chronologine tvarka prisiminti ryškiausius pasiekimus.
Daug žadantis uždarų patalpų sezonas
Sausio 19 dieną šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė Kauno suaugusių ir jaunimo čempionate pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą, kai sėkmingai peršoko į 4.00 m aukštį iškeltą kartelę. Tiesa, šis rekordas laikėsi vos 2 dienas, kadangi sausio 21 d. Rugilė Kuldygoje (Latvija) su kartimi įveikė 4.03 m aukštį.
Vasario 5 d. Taline (Estija) vykusiose daugiakovių varžybose krito 15 metų laikęsis septynkovės rekordas, kurį pagerino Edgaras Benkunskas. Daugiakovininkas surinko 5937 taškus (60 m – 7,07 sek., šuolis į tolį – 7.03 m, rutulio stūmimas – 14.83 m, šuolis į aukštį – 2.09 m, 60 m b/b – 8,16 sek., šuolis su kartimi – 4.83 m, 1000 m – 2 min. 47,54 sek.).
Jau po savaitės plojimų vertą pasirodymą Bostone (JAV) surengė sprinteris Tomas Keršulis, kuris vienose varžybose pagerino net 2 Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Lengvaatletis 200 m distanciją įveikė per 21,05 sek., o 400 m nubėgo per 45,78 sek. Tai vis dar yra vienintelis lietuvis įvykdęs normatyvą į 2024 m. kovo 1–3 d. Glazge (Škotija) vyksiantį pasaulio uždarų patalpų čempionatą.
Kovo 2–5 d. Stambule (Turkija) vykusiame Europos uždarų patalpų čempionate startavo 6 lietuviai, o geriausiai sekėsi trišuolininkei Dovilei Kilty, kuri vienintelė prasibrovė į savo rungties finalą. Jame sportininkė užėmė šeštą vietą (13.92 m) ir užfiksavo geriausią asmeninį rezultatą Europos čempionatuose.
Žadą atimantys pasirodymai
Balandžio 29 d. Berklyje (JAV) vykusiose varžybose disko metikas Mykolas Alekna įrankį nusviedė lygiai 71 metrą ir pagerino NCAA bei Europos U23 rekordus. Šis rezultatas yra 18-tas per visą disko metimo istoriją.
Gegužės 14 d. Vilniuje vyko Lietuvos 100 km bėgimo čempionatas, kuriame gausiai palaikomas Aleksandras Sorokinas pagerino pasaulio ir Lietuvos rekordus (6 val. 5 min. 35 sek.), o Gitana Akmanavičiūtė beveik 5 minutėmis pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (7 val. 34 min. 5 sek.).
Dar vienas 15 metų laikęsis šalies rekordas krito gegužės 27 d., kai Sakramente (JAV) Greta Karinauskaitė 3000 m kl/b distanciją įveikė per 9 min. 26,88 sek. ir beveik 4 sekundėmis pagerino ankstesnį rekordą.
Birželio 8–10 d. Ostine (JAV) vykęs NCAA čempionatas buvo sėkmingas lietuviams, kadangi Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 00,47 sek.), G. Karinauskaitė (3000 m kl/b – 9 min. 30,85 sek.) ir Beatričė Juškevičiūtė (septynkovė – 6117 taškų) tapo vicečempionėmis, o M. Alekna (63.25 m) iškovojo trečią vietą.
Birželio 20–22 d. Chožuve (Lenkija) vykusiame Europos komandiniame čempionate stebuklą sukūrė Lietuvos lengvaatlečiai, kurie per paskutinę dieną panaikino 35,5 taškų deficitą ir kartu su Vengrijos bei Ukrainos komandomis prasibrovė į aukščiausią divizioną. Šiame čempionate Lukas Sutkus, Ema Sarafinaitė, T. Keršulis ir Modesta Justė Morauskaitė pagerino 4x400 m mišrios estafetės Lietuvos rekordą (3 min. 15,95 sek.).
Be to, Europos komandinis čempionatas vyko Europos žaidynių programoje, todėl puikius rezultatus individualiose rungtyse pademonstravę lietuviai iškovojo net 4 medalius. Susumavus visus trijų divizionų rezultatus paaiškėjo, jog sidabru pasidabino ieties metikas Edis Matusevičius (84.22 m), o bronzos medaliais pasipuošė disko metikas Andrius Gudžius (64.94 m), vidutinių nuotolių bėgikė G. Galvydytė (1500 m – 4 min. 09,48 sek.) ir kliūtinio bėgimo atstovė G. Karinauskaitė (3000 m kl/b – 9 min. 28,48 sek.).
Liepos 7 d. Vingio parko stadione buvo pagerintas net 19 metų gyvavęs Lietuvos rekordas, kai „Cosma“ vasaros taurės varžybose Einius Trumpa, Matas Janarauskas, L. Sutkus ir T. Keršulis 4x400 m estafetę įveikė per 3 min. 09,65 sek.
Medaliais vainikuota vasara
Liepos 12–16 d. Espe (Suomija) vykusiame Europos U23 čempionate startavo 8 lietuviai. Favorito statusą pateisinęs M. Alekna pagerino čempionatų rekordą ir iškovojo aukso medalį (68.34 m), puikų sezoną pratęsusi G. Karinauskaitė po atkaklios kovos laimėjo sidabro medalį (9 min. 30,96 sek.), o į finalą patekęs, tačiau su trauma bėgęs T. Keršulis iškovojo aštuntą vietą (46,89 sek.).
Liepos 24–28 d. Maribore (Slovėnija) vyko Europos jaunimo olimpinis festivalis, kuriame dalyvavo 12 jaunųjų lengvaatlečių. Sprinteris Danielius Vasiliauskas (200 m – 21,20 sek.) festivalyje iškovojo sidabro medalį, o trišuolininkė Aurėja Beniušytė (13.11 m) pasipuošė bronzos medaliu.
Rugpjūčio 1–6 d. Čengdu (Kinija) vykusiose pasaulio universitetų žaidynėse startavo 9 lietuviai, kurie iškovojo 3 medalius. E. Matusevičius apgynė čempiono titulą (80.37 m), o E. Benkunskas (dešimtkovė – 7879 taškai) ir trišuolininkė Diana Zagainova (14.02 m) iškovojo sidabro medalius.
Rugpjūčio 7–10 d. Jeruzalėje (Izraelis) vykusiame Europos U20 čempionate fantastiškai pasirodė R. Miklyčiūtė, kuri šuolio su kartimi rungties finale ne tik iškovojo sidabro medalį, bet ir pagerino Lietuvos rekordą (4.15 m). Per žingsnį nuo medalio liko sprinteris L. Sutkus, kuris 400 m distanciją įveikė per 46,36 sek. ir tenkinosi ketvirta vieta. Penktą vietą užėmė ieties metikė Orinta Navikaitė (49.88 m), septintas 100 m bėgimo finale finišavo Adas Dambrauskas (10,48 sek.).
Rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) vykęs pasaulio čempionatas tapo tikra puošmena lengvosios atletikos aistruoliams, o varžybose dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Antrame pasaulio čempionate dalyvavęs M. Alekna medalių kolekciją papildė bronzos medaliu (68.85 m), o kartu su Mykolu istoriniame disko metimo finale dalyvavęs A. Gudžius užėmė šeštą vietą (66.16 m). Į pirmą karjeros finalą patekęs E. Matusevičius iškovojo aštuntą vietą (82.29 m), ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (59.00 m) ir disko metikė Ieva Zarankaitė (59.98 m) užėmė keturioliktas vietas.
Prestižinis lengvosios atletikos renginys ir ultra bėgikų triumfas
Spalio 19–21 d. Vilniuje vyko Europos lengvosios atletikos konvencija ir geriausių metų lengvaatlečių apdovanojimų ceremonija „Golden Tracks“. Konvencijos metu buvo priimtas sprendimas Europos čempionatuose sportininkams mokėti pinigines premijas, o geriausiais metų lengvaatlečiais pripažinti Jakobas Ingebrigtsenas ir Femke Bol. Europos kylančios žvaigždės titulus susižėrė Mattia Furlani ir Angelina Topič.
Lapkričio 5 d. Remigijus Kančys debiutavo Haidarabade (Indija) vykusiame pasaulio 50 km bėgimo čempionate, kuriame užėmė dešimtą vietą (2 val. 56 min. 2 sek.). Gruodžio 1–2 d. Taipėjuje (Taivanas) vyko pasaulio 24 val. bėgimo čempionatas, kuriame antrą kartą iš eilės pasaulio čempionu tapo A. Sorokinas (301.790 km). Be to, Aleksandro vedama Lietuvos komanda, kuriai dar atstovavo Andrius Preibys ir Ruslanas Seitkalijevas, kartu įveikė 813.368 km ir triumfavo vyrų įskaitoje.
Gruodžio 10 d. Briuselyje (Belgija) vyko Europos kroso čempionatas, kuriame aukščiausią vietą Lietuvos istorijoje užėmė G. Karinauskaitė. Pastaroji U23 grupėje finišavo penkta, kai 7 km įveikė per 27 min. 13 sek.
