Negalia ir smurtas: sportas – vienas būdų spręsti problemą
Konferenciją „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” | Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.
Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga Lietuvos paralimpinis komitetas Seime inicijavo konferenciją „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai”. Kelios dešimtys šalies negalios organizacijų atstovų diskutavo apie smurto prieš negalią turinčius žmones problemą – pristatė situaciją, ieškojo priežasčių ir galimų sprendimo būdų. Viena išeičių – sportas, padedantis ištrūkti iš aplinkos, kurioje smurtaujama – įsitikinę negalios organizacijų atstovai.
„Tos galimybes ir ta galia, kurią turi paralimpinio judėjimo sportininkai, tas pavyzdys, kuris užkrečia visus mus, valia ir pergalės, nepaisant jokių aplinkybių, kalba daug plačiau nei apie sporto sritį. Todėl sporto temos įtraukimas į šią konferenciją yra labai svarbus“, – sakė konferencijoje dalyvavusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sakė, jog šalies paraatletai privalo pasinaudoti savo balsu, dėl to siekia atkreipti dėmesį į smurto problemą.
„Esame žmonių su negalia bendruomenės dalis. Tai – mūsų problema. Nes jaučiame, kad paralimpiečių balsas Lietuvoje girdimas ir privalome kalbėti apie tai, kas svarbu visiems mums – žmonėms su negalia.
Sportas yra vienas būdų ištrūkti iš aplinkos, kurioje smurtaujama prieš negalią turintį asmenį. Vieną ar kitą negalią Lietuvoje turi šimtai tūkstančių žmonių, todėl negalime užsidaryti ir sakyti, kad tema aktuali tik žmonių su negalia bendruomenei. Tai – visos visuomenės problema.”
M. Biliui pritarė ir Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė. Pasak jos, būtina gerinti sąlygas žmonių su negalia fiziniam aktyvumui, kuris yra raktas į visavertį gyvenimą.
„Sportas yra vienas galingiausių įrankių, mes tai aiškiai matome per pavyzdžius paralimpiniame sporte. Šioje Seimo Konstitucijos salėje šiandien sėdi puikios atletės Raimeda Bučinskytė ir Aušra Garunkšnytė, kurios yra tiek daug pasiekusios, atstovauja Lietuvai. Matome, kad sportininkai yra atsparesni aplinkos poveikiui. Fizinis aktyvumas, kuriam Lietuvoje skiriama stipriai per mažai dėmesio, yra ypatingai svarbus.
Statistika apie sportuojančius neįgaliuosius yra sunku patikėti. Mes vykstame į savivaldybes ir sužinome, kad iš pusantro tūkstančio sportuojančių vaikų tik keli yra turintys negalią. Atskirtis yra milžiniška, ji trukdo žmonėms su negalia judėti, o tuo pačiu ir ištrūkti iš smurto rato“, – pasakojo A. Narmontė.
Paralimpietė Raimeda Bučinskytė atvirai pasakojo, kad jai gyvenime yra tekę patirti ir tiesioginio smurto, ir diskriminacijos, ir per didelės globos. Šaulė įsitikinusi, kad sportas padeda žmogui tapti labiau savarankišku, o tuo pačiu ir atsparesniam aplinkos poveikiui.
„Jaunystėje tėvai stengėsi atriboti mane nuo visokių stresinių ir nekomfortiškų situacijų, norėjo, kad aš visą laiką būčiau namie. Kai norėjau studijuoti, man sakė, kad nereikalingas tas stresas. Esą turi valgyti, turi televizorių, šiltus namus ir to užtenka. Man pačiai reikėjo daug pastangų, buvo daug pykčių, kol aš išsikovojau savo teisę įgyvendinti savo siekius“, – patirtimi dalijosi R. Bučinskytė.
„Atskirtis, užsidarymas ir vienišumas yra tie veiksniai, kurie padidina smurto riziką. Sportas, matyt, čia yra viena iš išeičių, viena iš priemonių ir įrankių padėti keisti situaciją, spręsti smurto prieš žmones su negalia problemą. Apie fizinio aktyvumo svarbą kalbama Seime, yra prašoma tam daugiau lėšų. Lietuva 2050 strategijoje yra didelis akcentas fiziniam aktyvumui, nes visi supranta, kad tai yra prevencinė priemonė prieš daug socialinių problemų“, – sakė Seimo neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė.
Pranešimus smurto prieš negalią turinčius asmenis tema Seime skaitė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Audrė Grybauskaitė.
Panelinėje diskusijoje patirtimis dalinosi ir galimų išeičių ieškojo Seimo neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė M. Ošmianskienė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius, „Vilnius Social Club“ vadovas Cédric Raffier, paralimpietė Raimeda Bučinskytė, su negalią turinčiais sportininkais dirbanti Vilniaus kolegijos dėstytoja Ramūnė Motiejūnaitė, kiti šalies negalios organizacijų atstovai.
Konferencija „Negalia ir smurtas: patirtys ir kovos būdai” organizuojama, įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą 2023 metų Neįgaliųjų asociacijų veikos rėmimo projektą „Paralimpinio judėjimo stiprinimas, plėtra ir teisių gynimas“.
