3 milijonai neformaliam vaikų švietimui: reikšminga investicija ar spjūvis į veidą?

 Šį rugsėjį Lietuvą apskriejo žinia, kad šalies ugdymo įstaigose masiškai aptinkami narkotinių medžiagų pėdsakai, o moksleiviai neslėpdami dalinosi savo svaiginimosi patirtimis. Valdžios atstovai ėmėsi parodomųjų baudžiamųjų akcijų, tačiau ugdymo ekspertų teigimu, kovoti su priklausomybėmis reikėtų ne tik baudžiant, bet ir didinant moksleivių užimtumą, įtraukiant juos į įvairias popamokines veiklas.

Nedžiuginanti Vyriausybės dovana

Spalio pradžioje Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus, bei pateikė pasiūlymą galimam problemos sprendimui.

34 vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijų vadovų pasirašytame rašte buvo atkreiptas dėmėsys, kad Lietuvoje nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės, dėl to sparčiai blogėja jaunųjų šalie gyventojų psichinė ir fizinė sveikata, mažėja jaunimo fizinis pajėgumas ir aktyvumas, atitinkamai – auga psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. Neformaliojo švietimo organizacijų lyderių teigimu, skyrus bent 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui (NVŠ) finansuoti būtų užtikrintas realus vaikų užimtumas kiekvieną dieną, o tai ne tik prevenciškai apsaugotų vaikus nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo formų, bet ir ugdytų sveikas, kūrybingas, ambicingas bei visapusiškai išsilavinusias asmenybes. Be to, pakankamo finansavimo skyrimas sudarytų sąlygas atsirasti naujoms NVŠ veikloms, ypač regionuose, kuriose trūksta užimtumo įvairovės ir vaikų sudominimo.

Formuojant 2024 metų valstybės biudžetą NVŠ veikloms buvo numatyta skirti 17 milijonų eurų, tačiau po neformaliojo švietimo organizacijų kreipimosi Finansų ministerijos parengtame patobulintame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma papildomi 3,5 mln. eurų skirti švietimui, iš kurių 3 mln. eurų skiriami neformaliam vaikų švietimui.

Visgi neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių organizacijų ši Vyriausybės dovana nepradžiugino. Jų teigimu, tokia finansinė injekcija neturės reikšmingos įtakos vaikų ir jaunimo užimtumo didinimui ir labiau primena bandymą kuo mažesnėmis sąnaudomis išvengti atsakomybės, nei iš esmės spręsti katastrofiškus mąstus įgaunantį vaikų svaiginimosi bei priklausomybių plitimą.

NVŠ krepšelio artimetika

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė pastebėjo, kad galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Seimos nariai išgirdo jų balsą, o Vyriausybė šiuo sprendimu pademonstravo palaikymą finansavimo didinimo iniciatyvai. „Apie būtinybę didinti NVŠ finansavimą mes kalbame ne vienerius metus, bet iki šiol girdėdavome tik tradicinius atsikalbinėjimus, esą biudžetas ir taip yra deficitinis, pinigų trūksta ir kitos sritims, o lėšų neformaliam vaikų švietimui papildomai skirti nėra galimybės. Visgi dabar matome, kad Vyriausybė rado 3 milijonus, tad kitais metais NVŠ krepšelių finansavimui bus skirta ne 17, o 20 milijonų eurų. Regis, būtų galima pasidžiaugti, tačiau tai yra džiaugsmas pro ašaras“, – teigė N. Juškienė.

Anot jos, toks valdančiųjų sprendimas labai nedvipramiškai parodo, kad jie nesuvokia tikrojo vaikų ir jaunimo problemų mąsto. „Spalio pradžioje asociacijos ir partnerių vardu išsiuntėme įvairioms Seimo komisijoms raštą, kuriame prašėme valstybės biudžeto projekte numatyti galimybę NVŠ krepšelį didinti tris kartus – nuo dabar galiojančios 15-20 eurų vienam vaikui sumos iki 45-60 eurų. Tam reikėtų skirti apie 50-60 mln. eurų. Kitaip sakant, prie dabartinių 17 milijonų reikia pridėti bent 33-is, kad būtų apčiuopiamas pokytis neformalaus vaikų ir jaunimo švietimo, užimtumo srityje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 340 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, tad net ir aritmetiškai skaičiuojant, tuo 15-20 eurų dydžio krepšeliu gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis, o realybėje pasinaudoja vos 17 proc. moksleivių. Akivaizdu, kad papildomi 3 milijonai iš esmės nieko nekeičia, juo labiau, kad pačių krepšelių dydis lieka toks pat kaip ir 2017 metais“, – konstatavo N. Juškienė.

Neringa Juškienė | Organizatorių nuotr.

Pasak N. Juškienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šių metų rugpjūtį patvirtino Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, kurioje įsipareigojamo siekti, kad iki 2030 m. NVŠ galėtų pasinaudoti iki 75 proc. vaikų, o visos NVŠ kryptys būtų vykdomos bent 50-yje savivaldybių. „Šioje koncepcijoje įrašytas ir įsipareigojimas nuosekliai didinti valstybės finansavimą NVŠ prieinamumui, įvairovei ir kokybei gerinti, bet nenurodomi konkretūs skaičiai. Mūsų turimi statistiniai istoriniai duomenys rodo, kad įvedus NVŠ krepšelį 2015 metais, vaikų, užsiimančių NVŠ skaičius per metus išaugo nuo 45 tūkst. iki 88 tūkst. Tačiau nuo 2017 metų NVŠ krepšelio dydis nesikeitė, o būrelių kainos tuo metu didėjo ne procentais, o kartais. Ir šiandienos tendencijos rodo vaikų, užsiimančių NVŠ veiklomis, mažėjimą. Vien 2023 metais į NVŠ veiklas įsitraukiančių vaikų sumažėjo 5 tūkstančiais. Taip pat kasmet fiksuojamas tas veiklas kuruojančių pedagogų skaičiaus mažėjimas. Kodėl? Nes dabartinis NVŠ krepšelis kategoriškai neatitinka finansinės realybės. Seimo nariams skirtame rašte mes ne šiaip nurodėme, kad NVŠ krepšelis turi didėti iki 60 eurų. Tai ne tik juntamai sumažintų finansinę naštą už būrelius mokantiems tėvams, bet ir leistų tuos krepšelius skaidyti į kelias dalis, kad vaikai galėtų rinktis ne vieną, o du ar net tris būrelius ir turėtų nuolatinį, nepertraukiamą užimtumą kiekvieną dieną. Tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti, kad po pamokų jie nesitrainiotų gatvėse arba nesėdėtų namuose prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų“, – pastebėjo Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė N. Juškienė.

Šviesa tunelio gale?

Vyriausybės sprendimas skirti papildomą finsansavimą neformaliam vaikų švietimui sukėlė klausimų ir politikams. Socialdemokratas Tadas Vinokuras teigė, kad Seime dirbantys partijos nariai, įvertinę neformaliojo švietimo organizacijų kreipimąsi, pritarė siūlymui tris kartus padidinti NVŠ finansavimą, o valdančiųjų sprendimas pridėti 3 milijonus – tik lašas jūroje. „Mūsų duomenimis, padidinus finansavimą iki 20 milijonų NVŠ krepšelių skaičius reikšmingai nepadidės. Jei dabar tuos 15-20 eurų dydžio krepšelius gauna vos trečdalis vaikų, tai pridėjus 3 milijonus eurų pokytis bus minimalus. Juo labiau, kad Vilniuje būreliai kainuoja 100 eurų (ir daugiau), tad dabartinis NVŠ krepšelis nėra tokia jau rimta pagalba šeimoms, ypač sunkiau besiverčiančioms“, – atkreipė dėmesį T. Vinokuras.

Anot jo, nėra pagrindo abejoti neformalaus švietimo paslaugas teikiančių organizacijų argumentacija, juo labiau, kad ir oficiali statistika atskleidžia labai sudėtingą vaikų ir jaunimo situaciją. „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų paplitimas mokyklose yra realus faktas. Situacija bloga ir nesiimant visų įmanomų priemonių ji tik blogės. Manau, kad visi sutinka, jog didžiausios problemos kyla, kai vaikai paliekami vieni, kai jie neturi ką veikti, neturi prasmingų užsiėmimų. Islandijos pavyzdys rodo, kad neformalus ugdymas gali būti labai veiksminga priemonė stabdant svaiginimosi ir priklausomybių plitimą, bet ji turi būti nuolatinė, kasdieninė, o ne apsiriboti 1-2 valandomis per savaitę. Lietuvoje daug šnekama apie islandišką modelį, bet kai reikia priimti realius sprendimus – aiškinama, kad nėra pinigų. Faktas, kad biudžete niekada nebus tiek pinigų, kad užtektų visiems. Bet tai yra prioritetų klausimas. Šiandien mes turime nacionalinio mąsto krizę, kai kas antras vaikas prisipažįsta vartojęs narkotikus, tad neformalus ugdymas turi būti toks pat valstybinio lygmens prioritetas kaip krašto gynyba ir šalies keliai“, – teigė T. Vinokuras.

Šiai minčiai pritaria ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje neformaliajam vaikų švietimui skiriamas nepakankamas dėmesys ir finansavimas. „NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui nustatytas krepšelio dydis yra nuo 15 iki 20 eurų. Tuo metu, pavyzdžiui, norint lankyti baseiną per mėnesį reikia susimokėti 80 eurų, o treniruotė būna tik kartą ar du per savaitę. Akivaizdu, kad toks krepšelio dydis tik dalinai kompensuoja tėvų išlaidas už jų vaikų būrelių lankymą, neretai vaikai negali eiti į jiems patinkančius būrelius, nes nepasiturinčios šeimos neturi pinigų ir neišgali susimokėti. Todėl visiškai nestebina Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateikta statistika, esą Lietuvoje apie 129 tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų iš viso nedalyvauja nė vienoje neformaliojo vaikų švietimo programoje“, – sako V. Bakas.

Anot jo, maksimalus vaikų užimtumas padėtų kovoti su įvairiomis socialinėmis ir sveikatos problemomis, bet tam reikia didinti NVŠ krepšelių finansavimą. „Lapkričio pradžioje su kolegomis parengiau Švietimo įstatymo pataisų projektą, kuriame numatoma galimybė neformaliajam švietimui vienam vaikui per mėnesį skirti ne mažesnę nei 1,45 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. Šiuo metu tai būtų 71 euras per mėnesį. Tai ne tik ženkliai pagerintų šeimų galimybes leisti vaikus į būrelius, bet ir iš esmės pakeistų neformalaus ugdymo krepšelio finansavimą, nes jis būtų susietas su objektyviu baziniu socialinių išmokų dydžiu, kuris yra indeksuojamas priklausomai nuo ekonominių pokyčių. Šiuo metu problema yra tame, kad neformalaus ugdymo krepšelis nėra pririštas prie jokio objektyvaus dydžio, kuris keistųsi priklausomai nuo pokyčių būrelių rinkoje“, – teigė V. Bakas.

Preliminariais skaičiavimais tokio įstatymo projekto įgyvendinimui reikėtų apie 150 mln. eurų. Nors V. Bako pasiūlytos Švietimo įstatymo pataisos pirmuoju mėginimu Seime pritarimo nesulaukė, bet Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė N. Juškienė tikisi, kad ateityje Seimo narių požiūris pasikeis. „Manau, kad tai labai gera iniciatyva, nes tokiu būdu būtų užtikrintas stabilus NVŠ krepšelio augimas. Kiekvienais metais perskaičiuojant bazinės socialinės išmokos dydį atitinkamai padidėtų ir NVŠ krepšelis, tai neabejotinai padėtų pritraukti daugiau vaikų, būtų geresnės galimybės dalinti krepšelį, skirti lėšas keliems būreliams, atitinkamai padidėtų ir paslaugų teikėjų suinteresuotumas dirbti su vaikais ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Man ši iniciatyva – tarsi šviesa tunelio gale, vienas geriausių pasiūlymų, kurio dėka ateityje mums nereikėtų kasmet belstis į Seimo narių duris prašant papildomo finansavimo, nes NVŠ krepšeliai kiekvienais metais būtų finansuojami tokiu pat principu, kaip ir vaiko pinigai. NVŠ krepšelis turi nuolat augti. Turi būti nedviprasmiški valstybės įsipareigojimai, numatant konkrečius to augimo dydžius ir terminus. Mes ir toliau apie tai kalbėsme, nes tylėti jau nebegalima“, – pareiškė N. Juškienė.

2024 m. valstybės biudžetą Seimas tvirtins gruodžio 5 d.