Ispanų puota „Žalgirio“ arenoje: į antirekordų metraščius pretendavę kauniečiai ir istoriškai kokybiška „Valencia“ (1)
Hayesas | BNS nuotr.
Po to, kai trečiajame kėlinyje Brandonas Daviesas elegantišku, plačiu dvižingsniu praėjo į savo stipriąją pusę be pernelyg didesnio kontakto, visai šalia viską palei šoninę liniją stebėjęs Kazys Maksvytis susigriebė už galvos.
Po rungtynių „Žalgirio“ treneris buvo lakoniškas, bet tiesmukas.
„Pralaimėjome dar prieš šias rungtynes ruošdami komandą“, – konkrečiai spaudos konferencijoje kalbėjo K. Maksvytis.
Daug į taktines detales treneris nesivėlė, o ir veltis iš esmės nėra į ką. „Žalgiris“ šiose rungtynėse nepirmavo nė sekundės, o kuomet pertraukos metu arenos šeimininkų rūbinėje dar buvo projektuojamas sugrįžimas į rungtynes, trečiajame kėlinyje greitai tapo aišku, kad jokio sugrįžimo penktadienio vakarą nebus. Sužaidus keturias ketvirčio minutes, „Žalgiris“ jau atsiliko 29-iais taškais. Jei ne vėlesni atsigavimo ženklai, galiausiai laimėti trečias ir ketvirtas kėliniai, kauniečiai pretendavo į didžiausią sutriuškinimą namuose per pastaruosius aštuonerius metus. 2015-aisiais „Žalgiris“ 35-iais taškais savo arenoje pralaimėjo klubui, kuris iš Europos krepšinio žemėlapio šiuo metu yra pagrįstai išbrauktas.
Taip pat, tais pačiais 2015-aisiais ir vėliau 2017-aisiais taip pat yra buvę skaudžių sutriuškinimų prie savo sirgalių prieš atitinkamai „Baskonia“ ir Madrido „Realą“ 21-o taško skirtumais, tačiau dabartinis pralaimėjimas buvo išties netikėtas.
„Visiškai apstumdė lengvai. Tartum nelygaus amžiaus grupėje žaistume, ir būtume ta jaunesnė komanda. Apstumdė visur“, – po mačo žiniasklaidai pripažino Edgaras Ulanovas.
Vaizdingas kapitono palyginimas nusileidžiant fiziškumu kogero yra tiksliausiais, koks tik gali būti. Ne veltui K. Maksvytis dar prieš rungtynes pabrėžė, kad per vasarą „Valencia“ labiausiai patobulėjo būtent atletinėmis savybėmis, o tai pajautęs „Žalgiris“ per pirmąsias 25-ias mačo minutes tuo neprilygo nė viename aikštės centimetre. Apie likusias 15 kalbėti prie tokio rezultato nebėra prasmės.
Alexas Mumbru niekada nebuvo gynybinis treneris, tačiau vasarą atliktos korekcijos Valensijos klubui atrišo rankas solidesniai gynybai, su kuo „oranžiniai“ praėjusį sezoną turėjo didelių bėdų tiek Ispanijoje, tiek ir Eurolygoje. Ypatingai kalbant apie priekinę liniją, prisijungus Brandoną Daviesą, ir kokybiškai Eurolygoje debiutavusį Damieną Inglisą.
Tiek po „Valencia“ susikeitimų, tiek po „step out“ gynybos, pirmieji „Žalgirio“ perdavimai buvo iš esmės atkirsti, vėlavo gynėjų sprendimai, kamuolys vaikščiojo pernelyg vangiai. Štai kodėl antrajame kėlinyje, kai „Valencia“ nurūko į priekį, „Žalgirio“ atakos dažniausiai baigdavosi sudėtingais metimais.
Prieš „Valencia“ bėdų puolime kol kas Eurolygoje bėdų turi visi. Nors ispanų ekipa jau žaidė su tokiomis puolime talentingomis komandomis kaip „Monaco“, Stambulo „Fenerbahče“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Stambulo „Anadolu Efes“, nė viena iš jų Valensijos vyrams nesugebėjo įmesti bent 80-ies taškų. „Valencia“ yra vienintelė Eurolygos komanda, kuri per pirmuosius penkis turus dar nė karto nepraleido 80-ies ar daugiau taškų.
Prie to prisideda ir kokybiškas ispanų klubo pasiruošimas išvykai į Kauną. Brady Maneko pamokos Vitorijoje išstudijuotos itin gerai, ir daugelyje situacijų „Valencia“ gynėjai tiksliai žinojo, kur reikės lįsti iš po užtvarų ar laiku susikeisti. Taip, amerikietis turėjo ir bent du gerų padėčių metimus, ir susimetęs juos, galbūt net galėjo užkurti komandą dar tuomet, kai „Valencia“ nebuvo tiek nutolusi. Tačiau taip nenutiko.
„To gero mūsų tritaškių pataikymo procento ir negalima tikėtis. Daug neparuoštų metimų, tokia jų selekcija, prastas išpildymas daug kartų“, – pripažino E. Ulanovas.
Ne tik beveik viską iš žaidimo prametęs B. Manekas, bet ir didžioji dalis atsarginių, stokojo indėlio. Kartu sudėjus nuo suolo į rungtynes įsijungę žalgiriečiai pelnė tik 22 taškus. Atėmus Luko Lekavičiaus 9 taškų indėlį, situacija būtų dar liūdnesnė. Kartu sudėjus „Žalgirio“ atsarginiai surinko tik 7 naudingumo balus.
„Blogai žaidėjai įėjo į rungtynes. Galvoju, kad pralaimėjome kažkur kitur. Gal pasiruošdami šioms rungtynėms tiek fiziškai, tiek ir morališkai“, – pripažino treneris K. Maksvytis.
Kalbėdamas apie psichologines klaidas, „Žalgirio“ treneris galimai turi tuos apmaudaus nesusikalbėjimo pavyzdžius, kaip kad Rolando Šmito ir Nazo Mitrou-Longo poros nesusipratimai tarpusavyje, pasimetus gynybos idėjose. Ar kaip pernelyg aštrų Lauryno Biručio prašokimą, pasimovus ties Boubacaro Toure klaidinančiu judesiu, vėliau pasibaigus senegaliečio dėjimu. Tokių pavyzdžių buvo ne vienas.
„Gal jau pagalvojome, kad viskas bus kaip sviestu patepta, ir Valensija atvažiuos čia pralaimėti, bet taip nėra“, – tikino K. Maksvytis.
„Valencia“ penktadienio vakarą Nemuno saloje pademonstravo, kodėl jų startas šio sezono Eurolygoje toks solidus. Keturios pergalės per penkerias rungtynes, skaičiuojant penkių pirmųjų mačų atkarpą, yra stipriausiai Valensijos klubo sužaista sezono pradžia per pastaruosius 20 metų. Tokį rezultatą, kokį šįmet sezono starte rodo „Valencia“, klubo istorijoje yra rodžiusi tik 2003-2004 metų sezono komanda su tokiomis legendomis kaip Antoine’as Rigaudeau, Fabricio Oberto ir kitais.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
