R.Filipavičius: „Svarbiausia, kad nesugriuvome kaip komanda“

Praėjusį savaitgalį nugalėję „Bangą“, „Riteriai“ pagerino situaciją kovoje dėl išlikimo „Optibet A lygoje“. Nors Gargžduose įvarčius vilniečiams mušė Ianas Soleras ir Stefanas Filipovičius, ne jie, o Rokas Filipavičius buvo svarbiausia figūra. Jis atliko du rezultatyvius perdavimus – abu po standartinių situacijų.

Galime prisiminti, kad „Riteriai“ po standartų šiame sezone beveik nemuša, o R. Filipavičius dviem rezultatyviais perdavimais gali pasigirti tik antrą kartą per karjerą.

„Mintyse visas sezonas, o ne atskiros rungtynės. Pradžioje tikiesi žaisti dėl aukštų vietų, o galiausiai kovoji dėl išlikimo. Žinoma, sunku išlikti vieningais, kai pergales gali suskaičiuoti ant rankos pirštų, bet, sakyčiau, svarbiausia, kad nesugriuvome kaip komanda.

Kalbant apie rungtynes Gargžduose, futbolo dievai, pagaliau, atsisuko ir į mūsų pusę. Viskas galėjo pakrypti priešingai, jei ne Armanto (Vitkausko) puikus žaidimas ant linijos“, – sakė R. Filipavičius.

 Dar trumpam grįžkime į Gargždus. „Riteriai“ pirmojo kėlinio pabaigoje turi dvi nuostabias progas, tačiau.. praleido įvartį. Stebint iš šono, atrodo, kad šiemet tai matyta labai daug kartų. Ką jūs patys galvojote būdami aikštėje?

Šiais metais turime sunkumų su progų realizavimu. Tai parodo itin mažas įmuštų įvarčių skaičius. Rungtynės su „Banga“ tik patvirtino futbolo taisyklę – neįmuši tu, įmuša tau. Tuo momentu sunku, nes atrodo, kad rungtynės kitos, tačiau scenarijus kartojasi, o pabaiga liūdna. Vis tik, jei atvirai, šįsyk turėjau vidinį tikėjimą, kad perlaušime rungtynes.

Tuomet atėjo tavo valanda. Rezultatyvus perdavimas Ianui Solerui. Kaip atsimeni šią situaciją?

Jeigu nesiseka įmušti iš žaidimo, lieka standartinės situacijos. Privalėjau atlikti gerą perdavimą. Šiek tiek sėkmės ir švieslentėje jau buvo lygu.

Kas nutiko, kad treneriai patikėjo tavo sugebėjimais atlikti standartines situacijas?

Neturime komandoje išreikšto standartinių situacijų specialisto, tad bandome įvairius variantus. Ta diena buvo mano.

Kaip greitai bėgo rungtynių laikas, kol nebuvo įmuštas antras įvartis?

Visuomet laikas atrodo greičiau bėga, kai rezultatas netenkina. Ir priešingai – kai reikia saugoti rezultatą. Kai įmušėme antrą įvartį, atrodė, kad tos likusios kelios minutės truko visą amžinybę.

Kokia buvo reakcija, kai paskutinėmis minutėmis Robertas Vėževičius nepasinaudojo puikia proga ir kai teisėjai užfiksavo Valdo Paulausko nuošalę?

Visas kūnas nutirpo. Tai, ką padarėme per visą antrąjį kėlinį, galėjome nubraukti pačioje pabaigoje.

Kaip bebūtų, net ir po pergalės ne „Riteriai“, o „Džiugas“ vis dar valdo situaciją. Kas toliau? Neišmuš ta dviejų savaičių pertrauka?

Šiek tiek pasigerinome situaciją, bet, be abejo, darbas dar nepadarytas. Laukiame kitų rungtynių. Per tas dvi savaites gerai pasiruošime, apsilaižysime traumeles ir rungtynėse būsime geriausios savo formos.