T.Fergusonas atsivėrė apie psichologinius pokyčius ir grįžimą prie šaknų: „Nustojau savimi tikėti“ (1)

 Šešių iš eilės pralaimėjimų seriją turintis legendinis UFC kovotojas Tony Fergusonas matė visas žinutes, kuriose žmonės prašė jo judėti toliau ir ragino baigti karjerą.

Taip buvo ir po „UFC 291“ turnyro liepos mėnesį, kai T.Fergusonas iki sąmonės netekimo buvo užsmaugtas Bobby Greeno. Visgi tai nebuvo pabaiga ir UFC paskelbė, kad gruodžio 16-ą dieną T.Fergusonas „UFC 296“ turnyre susikaus su jaunosios kartos kovotoju Paddy Pimblettu.

Nors stebėti T.Fergusoną nuolat pralaimintį daugeliui sirgalių yra sunku, tačiau pats kovotojas yra pasiruošęs ištaisyti savo padėtį.

„Nesu pasiruošęs išeiti į pensiją“, – „The MMA Hour“ laidoje sakė T.Fergusonas. „Niekada negalvojau apie atleidimą iš UFC, niekada negalvojau apie išėjimą į pensiją. Vienintelis dalykas, apie kurį galvoju: „Ką, po velnių, darai? Susitvarkyk savo mėšlą, daryk tai, ką turi daryti, jog galėtum treniruotis taip, kaip tau reikia“. Pavyzdžiui, liaukis šėlti. Aš stengiuosi padėti suknistai daug žmonių, bet vyruti, padėk sau pasiekti tai, ko tau reikia, kad galėtum padėti kitiems žmonėms. Ir tai tikrai paskatino mane įsijungti.

Narve daryti tai, ką mes darome, nėra lengva. Tam reikia didelių kiaušinių. Bet mes neturime vienintelio užsiėmimo, kuriam reiki kiaušinių, todėl esu palaimintas, kad galiu daryti tai, ką darau ir kaip sakiau, man niekada nekilo mintis, kad turėčiau išeiti į pensiją“.

39-erių metų T.Fergusonas laikomas vienu geriausių savo laikmečio lengvo svorio kategorijos kovotojų. 2013 – 2019 m. laikotarpyje jis turėjo net 12 iš eilės pergalių seriją ir kartu su Chabibu Nurmagomedovu turi ilgiausią seriją per visą UFC lengvo svorio kategorijos istoriją. Visgi pastarieji keli metai „El Cucuy“ buvo tikras iššūkis ir visi šeši jo patirti pralaimėjimai buvo gana vienpusiški.

Kalbėdamas su „The MMA Hour“, T.Fergusonas prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus ir sakė, kad stengėsi uoliai suprasti veiksnius, dėl kurių pateko į dabartinę padėtį.

„Aš pats pastačiau save į tokią suknistą padėtį ir esu nuo to pavargęs“, – sakė T.Fergusonas. „Man taip suknistai nusibodo statyti save į tokias suknistas pozicijas, kai dėl to pralaimiu kovas. Tai yra naujų dalykų bandymas kovoje, o ne treniruočių salėje. Tai prasideda ne kovoje, o treniruočių salėje. Visada reikia tai daryti treniruočių salėje, o jeigu tai nepasiteisina ten, nedaryk to suknistoje žaidimų aikštelėje. Manau, kad savo talentą laikiau savaime suprantamu dalyku. Sunkus darbas pranoksta talentą, kai talentas nedirba sunkiai ir aš visada taip elgiausi – jeigu neturėjau daugiau talento už varžovą, mano sunkus darbas visada turėjo jį pranokti. O šias porą pastarųjų kovų tiesiog praleidau tai pro pirštus“.

T.Fergusonas pripažino, kad per šią pralaimėjimų seriją iš jo buvo atimta didelė dalis meilės šiam sportui. Didelę įtaką tam, pasak kovotojo, turėjo jo ilgametės komandos iširimas prasidėjus 2020 m. pandemijai. Nuo to laiko T.Fergusonas perėjo įvairias stovyklas ir treniruočių partnerius, bet sakė, kad taip ir nerado tos, kuri atitiktų jo mentalitetą ir darbo temą, kurį jis sugebėjo sukurti su savo pirminiais komandos draugais Pietų Kalifornijoje.

Štai kodėl T.Fergusonas grįžo prie savo šaknų, jog galėtų dalyvauti „UFC 296“ turnyre. Jis vėl susitiko su keliais savo senaisiais treneriais ir šie pokyčiai jį atgaivino.

„Niekada nekalbėjau apie tai, kaip tai stipriai mane paveikė, kuomet mano komanda subyrėjo. Bet tai buvo suknistai labai blogai“, – sakė T.Fergusonas. „Tada bandžiau suburti žmones, kad tai tęstųsi, bet tai buvo kaip vaikino ir merginos santykiai. Kartais reikia tiesiog atsisveikinti ir gyventi toliau, o pagaliau tai padariau – vėl galiu pasitikėti, o tai labai sunku tokiam vyrukui kaip aš, kadangi visi į mane žiūri kaip į superherojų. Jiems visada atrodo, kad aš turiu teisingą atsakymą ir nors dažniausiai aš jį turiu, bet šį kartą aš paprašiau pagalbos . Ir paprašiau jos teisingos.

Buvau kuo nuoširdesnis su savo agentu, šeima, ypač žmonai r vaikais, buvau nuoširdus su jais ir savimi. Aš giliai kasiausi, žmogau. Suvokiau, ką iš tikrųjų turiu daryti. Atradau save emociškai ir išmokau vėl šypsotis. Ypač šiame sporte, po šešių pralaimėjimų, galima pagalvoti, kad tiesiog pasiduosiu, pasislėpsiu, susirgsiu depresiją, visą laiką miegosiu ir darysiu visus kitus dalykus, kuriuos daro daugelis žmonių. Aš mačiau, kaip vyrukai pasitraukia po dviejų iš eilės pralaimėtų kovtų ir sako, kad nebeturi jėgų. Žiūriu į juos ir sakau: Jėzau, žmogau, kaip čia taip darosi? Paplekšnokite sau per veidą ir grįžkite prie braižymo lentos.

Esu nepalaužiamas. Turėjau pradėti tuo tikėti ir iš naujo tai kartoti, nes aš sau to nesakiau. Tai sakiau visiems kitiems. Aš įtikinėjau visus kitus, įskaitant draugus, šeimą ar bet ką kitą, tačiau pagaliau pradėjau tai sakyti sau, nes pradėjau matyti, kaip po truputį psichologiškai einu žemyn. Nesidžiaugiu tuo, ką darau, nekovoju su šypsena, nesimėgauju treniruotėmis. Visada buvau tarsi užsisklendęs.

Kiekvieną kartą, kai eidavau į akademiją, būdavau tiesiog suknistai baisus ir piktas: „Vėl viskas prasideda“. Žmonės man sakydavo: kodėl tu visą dieną treniruojiesi, jeigu tik gaišti laiką? Visa tai užtemdė mano galvą ir aš tarsi nustojau tikėti savimi. Tai buvo baisu, tai baisiausias dalykas, vyruti.. Turėjau atsitraukti, įsiklausyti į save, išklausyti gerų žmonių patarimų ir iš tikrųjų pagalvoti. Reikėjo užrašyti savo mintis ant popieriaus, ne tik „instagrame“, bet ir ant popieriaus. Pagalvoti, ką galėčiau padaryti, paskambinti telefonu, užduoti keletą klausimų, paprašyti pagalbos. Ir žmonės buvo tokie, kurie sakė: “Ei, mes tavęs laukėme, kur tu buvai?“.

T.Fergusonas pripažino, kad kai kurie jo žodžiai gali skambėti banaliai. Jis nesistebi, kad grįžtančio prie savo šaknų ir siekiančio iš naujo atrasti kažkokią senai prarastą sėkmę formulę naudojo daugybę kitų kovotojų, įskaitant ir jį patį.

„Tačiau yra skirtumas tarp to, ką sakai ir iš dalies darai bei to, ką sakai ir iš tikrųjų darai“, – aiškino T.Fergusonas. „Būtent čia dabar aš esu. Turėjau atsiverti, kad tikrai pažvelgčiau į save ir įsitikinčiau, ar vis dar noriu tai daryti. Noriu būti tikras ir aš tikrai noriu tai daryti. Aš vis dar noriu varžytis. Nesu pasirengęs boksui, tiesiog nesu. Turiu tai paleisti. Tu nesi boksininkas, nustok visą laiką treniruotis boksą. Yra daugiau nei tik rankų mėtymas. Nesiruošiau MMA, nors anksčiau aš savo varžovus išnarstydavau kaip šachmatus. Aš eidavau ir darydavau visus tuos dalykus.. Man teko atsiverti daugeliui dalykų ir tai yra žingsniai, kuriuos žengiu. Ačiū Dievui, esu suknistai kitoks žmogus ir tikrai noriu laimėti. Aš tikrai noriu laimėti. Čia nėra svajonė, aš padarysiu tai. Aš tikrai noriu laimėti“.