Į Lietuvą su kelialapiu į Paryžiaus olimpiadą grįžusi D.Banevič: „Mama yra geriausias palaikymas ir esame geriausia komanda“ (1)
Dominika Banevič – Bgirl Nicka po pasaulio čempionato sugrįžo į Lietuvą | Pauliaus Peleckio / BNS foto nuotr.
Praėjusį savaitgalį Belgijos Leveno mieste vykusiame pasaulio breiko čempionate nugalėtojos titulą pelnė 16-metė Lietuvos šokėja Dominika Banevič – Bgirl Nicka. Savo sirgalius jis pradžiugino ne tik planetos pirmenybių auksu, bet ir laimėtu tiesioginiu kelialapiu į kitais metais vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes.
Jau pirmadienį D.Banevič sugrįžo į Lietuvą bei Vilniaus oro uoste buvo gausiai pasitikta žurnalistų bei gerbėjų.
„Mintys dar nesusigulėjo, nes negaliu tuo patikėti, kad turiu kelialapį į olimpines žaidynes. Labai tikėjau tuo, kad galiu tai padaryti. Po Europos žaidynių pasakiau, kad laimėsiu pasaulio čempionatą, bet paleidau tas mintis ir spaudimą ir tiesiog norėjau mėgautis čempionatu – nesvarbu, ar laimėsiu tą čempionatą, nes taip ar taip būsiu olimpinėse, kadangi ten galima patekti ir per reitingą. Aišku, buvo svarbu laimėti pasaulio čempionatą, tačiau tai pavyko padaryti tik todėl, kad paleidau visas mintis ir mėgavausi tuo, ką darau“, – sakė D.Banevič. „Tai buvo didžiausias mano gyvenimo pasiekimas. Kai praėjau į finalą, jau tada buvo daug emocijų. Buvo ta mintis, bet ji buvo trumpa ir tiesiog pagalvojau, kad esu finale ir reikia tiesiog mėgautis bei būti momente. Kai laukėme teisėjų sprendimo, emocijos paėmė viršų ir tikrai labai tuo džiaugiausi ir esu laiminga“.
– Finale šokote prieš breiko legendą iš Japonijos Ayumi Fukushimą – Bgirl Ayumi, kuri neseniai atšventė 41-ąjį gimtadienį ir yra 2021 m. pasaulio čempionė. Kiek džiaugsmo prideda tai, kad įveikėte tokią varžovę?
– Ji yra labai patyrusi šokėja, visi sako, kad buvo įdomu stebėti šią kovą, nes man yra 16 metų, o jai – 41-eri. Išėjo labai skirtingų amžių kova. Buvo įdomu stebėti naujos kartos ir patyrusios kartos lygius. Man pačiai buvo malonu prieš ją šokti, nes ją labai gerai pažįstu. Daug keliu ir beveik kiekvieną mėnesį matomės su tais pačiais šokėjais. Labai džiaugiuosi, kad finalas buvo būtent prieš ją.
– Ar pasveikino jus varžovė?
– Taip, pasveikino ir matėsi, kad ji džiaugėsi už mane. Ji žino, kiek praėjau, žino Europos žaidynių istoriją. Ji turės Azijos žaidynes, kur ji galės laimėti kelialapį jau kitą savaitę. Palinkėjau, kad ji jį laimėtų.
– Ar norėtumėte šokti iki 40?
– Taip, tikrai. Breiką gali šokti visą gyvenimą. Aišku, neišliksi labai ilgai geros formos, bet ji išlieka tope ir būdama 40 metų bei yra viena geriausių pasaulyje. Mano tikslas yra kuo ilgiau šokti ir tuo mėgautis.
– Ar jau galvojate apie olimpiados medalį?
– Kai laimi vieną, jau klausia apie kitą, bet šiuo metu noriu pasimėgauti, kad gavau kelialapį, nes kelias iki jo buvo sunkus. Daug keliavome, rinkome taškus, tada buvo Europos žaidynės.. Dabar noriu truputį nuo visko atsigauti, bet tikslas išlieka ne tiesiog patekti į olimpiadą, tačiau būti ir ant podiumo. Ties tuo dirbsiu ir pilnai ties tuo susikoncentruosiu.
– Dabar bus lengvesnis grafikas?
– Taip, nereikės rinkti balų, kitais metais nereikės važinėti į reitinges varžybas. Galėsiu atsipalaiduoti ir treniruotis salėje.
– Laimėjote nemažai pinigų, gausite dar ir iš valstybės. Ar jau galvojote, kur išleisite pinigus?
– Tikrai dar negalvojau, man prizas nėra svarbus, man svarbiausia pats tas momentas, kad laimėjau pasaulio čempionatą. Praėjusiais metais praėjau pirmu numeriu atrankas, bet pralaimėjau šešioliktfinalyje prieš japonę, kuri tada tapo čempione, o šiais metais jau laimėjau aš. Man svarbus kelias, patirtis.
– Jūsų mama visą laiką būna šalia. Ar be jos būtumėte šiandien čia?
– Jos palaikymas yra labai svarbus, ji visą laiką yra su manimi. Kol aš apšilinėju, mama visą laiką yra šalia, padeda ar apkabina. Mes esame geriausia komanda. Kitos šalys turi 10-20 žmonių komandą, o mes visur keliaujame dviese. Šį kartą su mumis keliavo dar du sportininkai, kurie kovojo vaikinų kategorijoje, bet mama yra geriausias palaikymas ir esame geriausia komanda.
Tuo tarpu D.Banevič mama Alina kalbėjo apie judviejų komandą bei didžiulį dėmesį visame pasaulyje.
„Kojos buvo pakirstos ir nelabai galėjau paeiti. Bandžiau sulaikyti ašaras, bet nelabai pavyko“, – apie emocingą akimirką kalbėjo mama. „Tos ašaros buvo pasididžiavimo. Mes neturime nei komandos, nei trenerio, ji padarė viską pati, su mano palaikymu. Aš esu visa jos komanda“.
– Ar tikėjote, kad kai ji bradėjo šokti breiką, nueis šitokį kelią?
– Aš ja tikėjau, palaikiau. Sakiau, kad jeigu nepavyksta stovėti ant rankų, ne viskas iš karto pasidaro. Per du metus tapome pasaulio čempionais ir tikrai to nesitikėjau. Ji įdėjo daug darbo, dabar bus naujas etapas, grįš į salę ir įdės dar daugiau darbo.
– Jums reikia stabdyti ją, kad nepersitreniruotų?
– Būna įvairiai, visada stengiuosi, kad ji būtų pavalgiusi. Labai pergyvenu, nes ji išeina į treniruotę, o kai ji ten būna, stengiasi nevalgyti. Šiaip tai nestabdau, ja pasitikiu ir mes vieną kitą labai gerai jaučiame, todėl kartais nereikia ir žodžių.
– Pasaulio reitinge esate trečioje vietoje?
– Iki pirmos vietos mums trūksta 150 taškų, bet tas reitingas mums nebesvarbus, man pasakė, kad jį pamiršti. Mes skrisdavome per visas pasaulio šalis, kad išlaikyti tą reitingą, bet dabar bus naujas etapas.
– Esate komandoje dviese, o kiek reikėtų?
– Nesvarbu ko reikėtų, JAV turi apie 20 žmonių, Prancūzija irgi.. Japonija turi diatologus, kinezeterapeutus, bet mes nusprendėme, kad būsime dviese.
– Tai jums nieko netrūksta?
– Nesvarbu – trūksta ar netrūksta, mes susitvarkome. Galbūt net kaip tik ta komanda kažkiek trukdytų. Aišku, galvosime apie kinezeterapiautą, bet mums gera kartu – kai reikia patylėti, patylime, kai reikia džiaugtis – pasidžiaugiame. Mums gera dviese.
– Ar nevargina dėmesys?
– Mes pripratę. Galbūt Lietuvoje negaudavome dėmesio, bet kitose šalyse tikrai jo gauname. Japonijoje kelis kartus buvome, kur dėmesys dar didesnis nei dabar Lietuvoje.
– Pro breiko bendruomenę Nika nelabai lengvai praeina?
– Kai laimėjo auksą, ji 40 minučių stovėjo ir dalino parašus bei fotografavosi. Pas mus galbūt lietuviai kuklesni, bet dėmesio netrūksta visur.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
