Ūkyje užaugęs ir pas M,Krzyzewski subrendęs J.DeLaurier: „Išmokau sunkiai dirbti“

 Mažo miestelio ūkyje Jungtinėse Valstijose (JAV) užaugęs Javinas DeLaurieras į Lietuvos sostinę atvažiuoja sunkiai dirbti ir visada kautis. To jis mokėsi visą savo gyvenimą.

„Nuolatinis darbas ir aukštų tikslų siekimas tapo tam tikru standartu. Kitaip būti tiesiog negalėjo“, – teigia „Ryto“ naujokas.

Augdamas su trimis jaunesniais broliais, o vėliau dirbdamas ir su vienu geriausiu visų laikų krepšinio treneriu, legendiniu Mike‘u Krzyzewskiu centras išmoko svarbiausią pamoką – tik pats gali pasiekti savo svajonių, niekas kitas už tave to nepadarys.

M.Krzyzewskis savo karjerą NCAA baigė 2022 m. balandį. Per 47-erius treniravimo metus jis 5 kartus tapo NCAA čempionu – visus juos su Djuko universiteto komanda, kurioje 2016–2020 m. žaidė ir Javinas DeLaurieras. Jos vairą treneris laikė 1981–2022 m. Maža to, su JAV vyrų krepšinio rinktine jis tris kartus laimėjo auksą Olimpinėse žaidynėse ir dar du kartus tapo pasaulio čempionu.

„Tai, kokiais tempais tobulėjau bendraudamas su juo ir mokydamasis iš jo, yra neįkainuojama. Jis visiškai pakeitė mano supratimą ne tik apie žaidimą, bet ir suteikė gyvenimiškų pamokų, už kurias jam liksiu dėkingas visą gyvenimą“, – 4 metus praleistus legendinio trenerio komandoje prisimena „Ryto“ naujokas.

– Kaip praėjo pirmoji tavo vasaros pusė?

Viskas puikiai. Labai džiaugiuosi galėdamas praleisti daugiau laiko su savo šeima, to laiko tarp dviejų sezonų nėra tiek daug. Taip pat stengiuosi neatitrūkti ir nuo sportinės rutinos – vaikštau į sporto sale, palaikau formą. Vasara yra puikus laikas išmokti kažko naujo, stengiuosi tobulėti ne tik fiziškai.

– Kodėl nusprendėte karjerą tęsti būtent Vilniuje? Ar jau bendravote su treneriais, komandos vadovais?

– Tikrai taip. Kalbėjome su treneriu Žibėnu apie lūkesčius, meilę krepšiniui. Ne tik mano ar trenerio, bet ir visos jūsų šalies. Buvau tai girdėjęs ir pats, bet Giedrius papasakojo plačiau apie tai, koks Lietuvai svarbus krepšinis. Todėl nekantrauju atvykti į šalį, kurioje žmonės supranta krepšinį, juo nuoširdžiai domisi.

Kalbant apie „Rytą“ – tai sunkiai dirbanti komanda, kuri pretenduoja į titulus. Žinau, kad pernai tapote Lietuvos krepšinio lygos čempionais, o šiemet buvote visai arti to, kad titulą apgintumėte. Tokie iššūkiai man patinka, noriu būti konkurencingoje komandoje, apsuptas žmonių, kurie vieningai dirba dėl svarbiausio tikslo ir supranta, kokių pastangų tai reikalauja.

– Ar visada žinojote, kad būsi krepšininkas?

– Kai buvau vaikas išbandžiau daugybę sporto šakų. Labai mėgau futbolą ir beisbolą, bet augdamas supratau, kad noriu labiausiai noriu būti būtent krepšininku. Tam įtakos, žinoma, turėjo ir mano ūgis.

– Kaip su jodinėjimu?

– Aš užaugau ūkyje, tad kol buvau vaikas, iš tiesų, norėjau būti žirgų lenktynininku arba bulių raiteliu, kaubojumi. Visgi, kai buvau 4-erų metų, močiutė man pasakė, kad užaugsiu per didelis, todėl turiu pasirinkti kitą hobį. Trumpai gyvenusi svajonė.

– Papasakokite plačiau apie vaikystę ūkyje.

– Augau mažame miestelyje, turinčiame mažiau nei 500-us gyventojų. Ūkyje būdavo daugybė darbų, kuriuos reikėdavo daryti, todėl išmokau daug ir sunkiai dirbti. Nesvarbu, kad tu 10-ies metų vaikas ir nori veikti kažką kito – niekas kitas už tave to nepadarys. Todėl suimi save į rankas ir darai, ką reikia.

Turėjau to išmokyti ir tris savo jaunesnius brolius. Tai darydamas išmokau vertinti ir kito darbą, nepamiršti padėkoti už įdėtas pastangas. Šias vaikystės pamokas ir dabar pritaikau kasdienybėje.

– Jas pritaikyti greičiausiai teko ir Djuko universitete?

– Tikrai taip. Jame susipažinti su Coach K buvo nuostabi patirtis. Tai, kokiais tempais tobulėjau bendraudamas su juo ir mokydamasis iš jo, yra neįkainuojama. Jis visiškai pakeitė mano supratimą ne tik apie žaidimą, bet ir suteikė gyvenimiškų pamokų, už kurias jam liksiu dėkingas visą gyvenimą.

– Kuo ypatingas yra treneris M.Krzyzewskis?

– Jis laikomas studentų krepšinio JAV krikštatėviu. Jį visi gerbia. Ne tik dėl jo pasiekimų, bet ir dėl to, kiek darbo jis įdeda. Niekada nebuvau sutikęs konkurencingesnio žmogaus. Vos tik pasibaigus rungtynėms jis iškart jas peržiūri bent kelis kartus. Ir nepaisant to, kad jam jau daugiau nei 70-mt metų, jis gali praleisti visą naktį kurdamas naujas žaidimo schemas.

Jis savotiškai pratęsė sunkaus darbo etikos naratyvą, kurio pradėjai mokytis jau vaikystėje?

Tai tapo tam tikru standartu. Kitaip būti tiesiog negalėjo – kai įskiepiji šias vertybes 18-ečiui, tai lieka visam gyvenimui.

– Ar vis dar bendraujate su šiuo treneriu?

– Taip. Jei žinote daugiau apie Djuko universiteto krepšinį, būsite girdėję ir apie brolybės (angl. „The Brotherhood“) šūkį. Tai nėra tik žodžiai ar tik šūkis. Daugybė jaunų žaidėjų perėjo per tą patį, jie visi žaidė pas Mike‘ą. Tapome tikrais broliais, nuolat palaikome ryšį, susitinkame. Ir šiemet Vasaros lygos metu Las Vegase vyko didžiulė Djuko alumnų vakarienė. Tai liečia ne tik žaidėjus, bet ir trenerį Krzyzewskį.

– Daug kalbate apie sunkų darbą, bet gyvenime svarbu ir balansas. Kaip mėgstate atsipalaiduoti po sunkių treniruočių ir rungtynių?

– Aš paprastas vyrukas – mėgstu leisti laiką su draugais, broliais. Kai jų nėra šalia skaitau knygas, žiūriu filmus, žvejoju. Myliu savo šunį, turiu vokiečių aviganį vardu Quogi. Tikiuosi, kad pavyks jį atsivežti į Vilnių, nors keliauti su šuniu tikrai nėra lengva ir reikės rasti, kas jį galėtų prižiūrėti, kol būsiu išvykęs.

– Kokias knygas skaitote, kokius filmus žiūrite?

– Mėgstu grožinę literatūrą, istorines knygas, fantastiką. Bet ką, kas bus įdomu ir naudinga. Mėgstamiausią knygą išsirinkti būtų sunku, jų perskaitęs esu labai daug. Viena iš neseniai perskaitytų knygų, kuri paliko didelį įspūdį – Ričardas Polo Evanso „Saulėgrąža“. Ją man rekomendavo mergina. Mėgstamiausią filmą išsirinkti lengviau – tai būtų „Tamsos riteris“ su Hytu Ledžeriu. Puikus filmas ir dar geresnė aktoriaus vaidyba.

– Jei mėgstate istoriją, turėsite išmokti ir apie Vilniaus istoriją – šiemet miestas mini 700-ų metų jubiliejų. Ką žinote apie miestą, į kurį atvyksite jau po mėnesio?

– Daug apie miestą man pasakojo Speedy Smithas. Jis Vilnių įvardijo kaip spindintį miestą, kalbėjo apie jį pačiais gražiausiais žodžiais, tai, beje, irgi buvo vienas iš faktorių, kodėl norėjau atvykti į „Rytą“. Jis pasakojo ir apie pačia geriausia prasme išprotėjusius komandos gerbėjus, puikų trenerių štabą. Žinau, kad Vilnius vakarietiškas miestas, turintis apie pusę milijono gyventojų, kurie yra įvairių tautybių. Nekantrauju išmokti ir dar daugiau.

– Kokie planai likusiai vasarai?

– Kiekvieną dieną stengiuosi padaryti kažką, kas atneštų man vienokios ar kitokios naudos. Ar tai būtų skaitoma knyga, ar keli šimtai atsispaudimų per dieną. Noriu nešvaistyti laiko ir būti puikiai pasiruošęs sezonui.