Į Lietuvą grįžęs pasaulio jaunių vicečempionas J.Grigaravičius: „Sidabro medalis suteikė dar daugiau noro tobulėti“

 Lietuvos jaunių šaudymo iš lanko rinktinė pirmadienio vakarą grįžo iš istorinio mūsų šaliai pasaulio jaunimo ir jaunių čempionato Airijoje. Pirmą sykį istorijoje Lietuvai medalį iškovojo Jonas Grigaravičius, pelnęs sidabrą skriemulinių lankų grupėje.

Verta išskirti ir kito lietuvio – Emilio Tamulionio – pasirodymą. Jaunių olimpinių lankų kvalifikacijoje vos 82-ą vietą užėmęs Lietuvos sportininkas atkrintamosiose varžybose pateikė dvi staigmenas – 6:4 įveikė taivanietį Ke Lun You bei 6:4 – kanadietį Ryderį Wilsoną. Nors trečiajame rate mūsiškis 0:6 pralaimėjo antrą rezultatą kvalifikacijoje pasiekusiam korėjiečiui Yechanui Ji, E. Tamulionis galutinėje įskaitoje užėmė aukštą 17-ą vietą. Auksą olimpinių lankų varžybose nuskynė latvis Romanas Sergejevas.

Lietuvos sportininkus Kauno oro uoste pasitiko Lietuvos lankininkų federacijos prezidentas Gediminas Maksimavičius. Jis J. Grigaravičiui įteikė ąžuolo vainiką.

Savo tėčio Mariaus Grigaravičiaus treniruojamas J. Grigaravičius prisipažino, kad pasaulio jaunių čempionate užsitikrinęs medalį, jis turėjo vilčių pakovoti ir dėl tauriausios prabos medalio.

„Po pusfinalio visas jaudulys ir nerimas atslūgo, tad finale jaučiausi puikiai ir labai norėjau išplėšti pergalę. Dar prieš eidamas į finalą buvau supratęs, koks tai pasiekimas ir labai tuo džiaugiausi. Gal todėl ir jaudulys buvo mažesnis nei įprastai šaudant finale“, - sakė J. Grigaravičius.

Kvalifikacinėse varžybose J. Grigaravičius tarp 41 dalyvio užėmė penktąją vietą, nors asmeninio rekordo pasiekti nepavyko.

„Kvalifikacijoje pasirodymą vertinu gerai, nes oras buvo siaubingas. Lijo lietus, pūtė šoninis 6 m/sek. vėjas ir dar prisidėjo jaudulys. Planas buvo patekti į septintuką, o patekome į penketuką. Labai tuo džiaugiuosi“, - prisiminė J. Grigaravičius.

LLF nuotr. | Organizatorių nuotr.

Atkrintamosios varžybos lietuviui prasidėjo išties dramatiškai. Tiek šešioliktfinalyje, tiek aštuntfinalyje Lietuvos lankininkui prireikė auksinio šūvio.

Tik ketvirtfinalyje jau buvo pasiekta užtikrintesnė pergalė.

„Atkrintamosiose varžybose dėl jaudulio padariau daugiau klaidų nei įprastai, tad reikėjo susikaupti ir iššauti geriausius auksinius šūvius. Tai pavyko, nors patys rezultatai tikrai nedžiugino“, - sakė uteniškis.

Pusfinalyje J. Grigaravičius 144:142 įveikė kvalifikacijos nugalėtoją Franco de Wetą iš Pietų Afrikos. Lietuvio teigimu, čia buvo tikras nervų karas, kurį pavyko laimėti.

„Varžovas tikrai negąsdino. Manau, kad jis yra panašaus lygio šaulys. Kalbant apie šį pasirodymą, tai taip, jis buvo geriausias turnyre, bet vertinant apskritai, tikrai sakyčiau silpnokas. Visgi pergalė yra pergalė“, - šypsojosi J. Grigaravičius.

Nors kovoje dėl aukso lietuvis 141:143 pralaimėjo amerikiečiui Dewey Hathaway‘ui, didelio nusivylimo nebuvo.

„Finale tikrai buvau nusiteikęs kovoti iki galo ir tai dariau, bet keletas klaidų pakišo koją. Nebuvo apmaudu visai, šį kartą varžovui sekėsi geriau, - kalbėjo J. Grigaravičius. – Sidabro medalis tikrai suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir noro tobulėti.“

J. Grigaravičius dėkojo savo tėčiui, kuris jį treniruoja ir buvo šalia visų varžybų metu. Atskira padėka keliauja ir sirgaliams iš Lietuvos bei Latvijos, kurie garsiai palaikė jį visų varžybų metu.

Įdomu tai, kad talentingas lietuvis Utenoje sportuoja gana mėgėjiškomis sąlygomis. Žiemos metu treniruotės vyksta siaurame Krašuonos progimnazijos salės rūsyje, o vasaros – Utenos aerodrome, kuris yra nutolęs nuo Utenos 8 km. Nepaisant to, J. Grigaravičius šiemet jau spėjo debiutuoti ir Europos žaidynėse.

Norisi tikėti, kad įspūdingi rezultatai leis atrasti naujų partnerių, o šaudymas iš lanko populiarumas išaugs visoje Lietuvoje.

„Mums labiausiai trūksta aikštės ir didesnių uždarų patalpų žiemą. Šaudymas iš lanko yra specifinė sporto šaka, kuriai reikalingas specialus inventorius, todėl dažnai jaučiame profesionalios įrangos trūkumą. Kad būtume aukštame lygyje, reikia nuolat važinėti į tarptautines varžybas. Tam reikalingi rėmėjai, kurių praktiškai neturime. Tikimės, kad dabar kažkas atsiras“, - vylėsi J. Grigaravičius.