Baidarių ir kanojų irkluotojai jau žvelgia į kovą dėl olimpinių kelialapių
Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas | Vytauto Dranginio nuotr.
Kanojininkai Vadimas Korobovas ir Henrikas Žustautas džiaugėsi savo progresu, o baidarininkų Andrejaus Olijniko ir Mindaugo Maldonio galvose vis dar sukosi lenktynių akimirkos ir mintys, kas turėjo būti kitaip, kad būtų įgyvendinta auksinė svajonė.
Tokios buvo Lietuvos irkluotojų nuotaikos po trečiadienį Kryspinuvo įlankoje netoli Krokuvos vykusių dviviečių baidarių ir kanojų finalų olimpinėse 500 m distancijose kovojant dėl Europos žaidynių ir, tuo pačiu, Europos čempionato medalių.
Netramdomas nusivylimo šūksnis išsiveržė M.Maldoniui iškart po finišo, kuriame buvo užfiksuota penktoji Lietuvos dueto vieta.
Įveikus pusę distancijos – 250 m – galingai startavę Lietuvos sportininkai buvo pirmi. Bet vėliau juos aplenkė ukrainiečiai, vokiečiai, serbai ir portugalai.
„Dabar bandau prisiminti kiekvieną distancijos atkarpą. Kaip aš jaučiausi. Ką galėjau daryti kitaip. Nes irkluojant tikėjau, kad viską darau gerai. Ir kad tai veda gero rezultato link. Matosi, kad neatvedė. Todėl dabar galvoje ieškau, kodėl“, – praėjus keliolikai minučių po finalo kalbėjo M.Maldonis.
A.Olijniko galvoje irgi sukosi panašios mintys: „Dar mintimis esame lenktynėse. Man prieš akis vis dar bėga takelio plūdurai. Ir viduje kirba, kas galėjo būti kitaip. Kovojome dėl aukso. Aišku, lengva sakyti, kad dėl aukso, kai esi penktas, bet paskutiniuose metruose pritrūko jėgų ir priešininkai šiandien buvo stipresni.“
Anot M.Maldonio, ne visada iš anksto pasirinkta taktika būna sėkminga. „Esame irklavę įvairiais režimais. Tai pasiliekame jėgų pabaigai, tai nepasiliekame, labiau akcentuojame distancijos vidurį. Tai skirtingos taktikos, kuriomis siekiame geriausio rezultato. Kai kuriais atvejais nežinai, kuri taktika galėtų būti geresnė“, – sakė Tokijo olimpietis.
Po finišo baidarininkai nusiyrė prie sirgalių tribūnos, kurioje netrūko Lietuvos trispalvių. Palaikymo armijos gretose yra ir M.Maldonio tėvai.
„Ne visada girdime sirgalius, nes tai priklauso nuo to, kur įrengtos tribūnos. Bet tikrai žinome, kad didžiulė armija gerbėjų yra su mumis. Ir apmaudu, kad kartais tenka nuvilti juos. Bet ne visada pavyksta sudėlioti visas smulkmenas taip, kad tai virstų auksu“, – neslėpė A.Olijnikas.
Vilties iškovoti trečiųjų Europos žaidynių medalį dar neprarado nei vienas dvivietės narys. M.Maldonis kartu su savo broliu Simonu Maldoniu bei Artūru Seja ir Ignu Navakausku rytoj kovos keturviečių baidarių 500 m rungties finale. O A.Olijnikas vienviete varžysis tos pačios distancijos atrankoje, nes žaidynėse Lenkijoje dėl per trumpos trasos nevyksta jam įprastos 1000 m distancijos lenktynės.
„Tiesą pasakius, labiau mėgstu trumpesnę distanciją. Įdomu, kaip irkluodamas vienvietę atrodysiu 500 m rungtyje. Ir ar pavyks nusivylimą teigiamu nusiteikimu.
Rezultatą lemia labai mažos sekundės dalys. Dabar ieškoti kabliukų, kur ir kas buvo negerai, bus labiau trenerių darbas. O mums reikės neužilgo persijungti į kitą režimą, pamiršti Europos žaidynes ir visas jėgas kaupti pasaulio čempionatui, kur bus dar aršesnė kova, nes bus dalinami olimpiniai kelialapiai“, – teigė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis A.Olijnikas, startuojantis jau trečiose karjeroje Europos žaidynėse.
Rugpjūčio pabaigoje Duisbuge (Vokietija) vyksiančiame pasaulio čempionate dviviečių baidarių 500 m rungties dalyviai išsidalins šešis pirmuosius bilietus į olimpinį Paryžių.
Dar daugiau – net aštuoni olimpiniai kelialapiai – Duisburge atiteks dviviečių kanojų 500 m rungties dalyviams.
„Mūsų tikslas – su dviviete patekti į olimpines žaidynes“, – įvardijo H.Žustautas po finišo 500 m distancijos finale Kryspinuvo įlankoje. Mūsų šalies atstovai čia užėmė septintąją vietą.
Pasak stipriausių Lietuvos kanojininkų, Europos žaidynės parodė, kad olimpinis tikslas – pasiekiamas.
„Tai tik antras mūsų Europos čempionatas šioje rungtyje. Pernai buvome devinti, dabar – septinti. Bet pernai finale nieko negalėjome padaryti, o dabar konkurencingi buvome iki pat finišo. Iki medalio trūko tik sekundės. Patobulėjome nuo praėjusių metų. Aišku, rezultatas vidutinis – nei gerai nei blogai“, – kalbėjo H.Žustautas.
V.Korobovas pritarė komandos draugui: „Tikrai dar yra kur tobulėti. Bet svarbiausia, kad nestovime vietoje. Gerai išdėstėme jėgas distancijoje. Viską darėme tikrai neblogai.“
Iš visų finalo dalyvių Lietuvos sportininkai išsiskyrė tuo, kad irkluoja toje pačioje kanojos pusėje. Atletai pripažino – tai yra jų silpnoji vieta. „Mes esame labai priklausomi nuo oro sąlygų. Dviejuose šių metų Pasaulio taurės etapuose buvo netinkamas vėjas ir nieko negalėjome padaryti. Jei iš kairės pusės vėjas, mums žiauriai blogai. Bet kai oras tinkamas, mes galime dirbti ir pasiekti rezultatą“, – paaiškino H.Žustautas.
Praėjus kelioms valandoms po finalo V.Korobovas vėl ėmė į rankas irklą – kartu su Gabriele Čerepokaite dalyvavo 200 m mišrių įgulų lenktynėse. Tiesiai į finalą patekti nepavyko, tad rytoj dar laukia kova pusfinalyje.
H.Žustauto rytoj laukia du startai – 200 m distancijos, kurioje jis 2015 m. tapo pirmųjų Europos žaidynių Baku čempionu, finalas ir 500 m rungties atranka.
„Prioritetas buvo dvivietė, jai skiriame daugiausia dėmesio. Jei kitos rungtys jai trukdo, jose net nestartuoju. Bet dabar viskas susidėliojo gerai, tai galiu sau leisti“, – tikino olimpietis. Jo teigimu, Europos žaidynės labai padėjo sukaupti dar daugiau patirties ir varžybinės praktikos: „Mums labai reikėjo šių varžybų, nes Pasaulio taurės etapuose nepavyko nieko nuveikti, negalėjome pairkluot. Dabar galėjome pasižiūrėti, kaip atrodome po stovyklų, ką galime.
Iki pasaulio čempionato – du mėnesiai. Tai dabar reikia atidirbti, tada šiek tiek atsipūsti ir tada jau visa jėga pradėti ruoštis pasaulio čempionatui. Ten tikslas – būti aštuntuke. Nes tiek bus garantuotų olimpinių kelialapių.“
