„Žalgirio“ direktoriaus pareigas paliekantis P.Motiejūnas: apie emociškai sunkų sprendimą, laukiančius darbus Eurolygoje ir „Žalgirio“ organizaciją (2)
Paulius Motiejūnas | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Praėjusią savaitę Eurolyga oficialiai paskelbė, kad 2023-2024 m. sezone generalinio direktoriaus pareigas užims Kauno „Žalgirio“ prezidentas ir savininkas Paulius Motiejūnas.
42-ejų metų P.Motiejūną generaliniu direktoriumi vienbalsiai paskyrė 13 Eurolygos akcininkų. Jis šiose pareigose pakeis Marshallą Glickmaną.
Darbą Lietuvos čempionų komandoje jis pradėjo 2007 m. nuo komunikacijos direktoriaus pareigų, vėliau tapo generaliniu direktoriumi, o nuo 2013 m. yra klubo prezidentas ir savininkas. Jis taip pat yra „Žalgirio“ arenos direktorius.
Visgi tapimas Eurolygos generaliniu direktoriumi reiškė, kad P.Motiejūnas turėjo atsisakyti savo pareigų „Žalgirio“ klube, o antradienį specialioje spaudos konferencijoje paskelbta, kad jį pakeis iki šiol direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs Paulius Jankūnas.
P.Motiejūnas atskleidė, kad turės parduoti dalį „Žalgirio“ akcijų: „Tą klausimą sprendžiame ir artimiausiu metu išspręsime bei pranešime“.
P.Motiejūnas atskleidė, kad vienas pagrindinių darbų yra įvesti kadencijas į Eurolygos generalinio direktoriaus pareigas, todėl teigti, ar jis į šias pareigas atėjo vieneriems, ar daugiau metų – nuspėti negalima.
„Norime įsivesti kadencijas, kurių iki šiol nebuvo. Mano planas yra toks, kad būtų kadencijos, bet kokio laiko ir ilgio – kalbėsimės su klubais. Kitą vasarą bus rinkimai, o dabar juos paruošime. Teoriškai viskas yra metams, bet neslepiu, kad dalyvausiu konkurse ir dar kitais metais“, – sakė P.Motiejūnas.
– Koks buvo „Žalgiris“ kai jūs pradėjote dirbti, ir koks jis yra? Koks sunkus tai emociškai sprendimas?
– Emociškai tai yra sunku, bet tai yra iššūkis. Pirmą kartą buvome 6 žmonės, antrą – 8, vėliau ofisai buvo Akropolyje, sėdėjome ant dėžių. Dabar ta organizacija yra išaugusi, laikosi ant visų darbuotojų pečių. Mūsų yra daugiau nei 350 darbuotojų. „Žalgiryje“ nedalyvausiu taip aktyviai, tačiau tokiuose dalykuose kaip baseinas ar arena – interesų konflikto nėra. Paulius perima visą sportinę dalį, o visą „Žalgirį“, kaip krepšinio klubą, perima visi darbuotojai ir tęs tą darbą. Emociškai organizacija tikrai augs, o jeigu augs Eurolyga, tai augs ir „Žalgiris“.
– Kokia jūsų vizija tarp Eurolygos ir FIBA?
– Jautrus klausimas. Mano pozicija yra dialogas. Turime kalbėti, žiūrėti ir iškelti sportą – krepšinį. Žiūrėsime, ar galime rasti bendrų vardiklių, o tiksliai atsakyti dabar negaliu, nes yra krūva reikalų, kuriuos reikia išspręsti. Svarbiausia yra sportas ir krepšinis, kad jis būtų patrauklus žiūrovams ir kad sportininkai per daug nenuvargtų, kaip yra dabar. Tų vardiklių, kaip tai padaryti, yra daug.
– Kada pradedate savo pareigas?
– Rugpjūčio pradžioje.
– Kokia situacija su „Žalgirio“ arenos direktoriaus pareigomis?
– 90 proc. kad palieku. Pristatysime vėliau.
– Kokioje padėtyje paliekate kito sezono komplektaciją? Galbūt jau didieji darbai nuveikti?
– Labai daug padaryta. Tas perdavimas nėra toks, kad palieku Paulių išplaukti. P.Jankūnas jau dalyvavo ne vienose derybose, derino kontraktus. Šis sezonas yra dėkingas, nes pasikeitimų nėra daug. Tai yra vienas iš perdavimo privalumų.
– Kaip žvelgiate į galimybes keisti Eurolygos formatą?
– Yra kalbų, šnekėsimės su klubais. Pagrindas mūsų lygos yra tai, kad žaidžiame kiekvienas su kiekvienu. Tai tikrai nesikeis.
– P.Jankūnas perima jūsų pareigas, o kažkas gal perima P.Jankūno pareigas?
– Kol kas neplanuojame. Daugiau pareigų nukrenta kitų departamentų vadovams – rinkodaros, komunikacijos ir kitų.
– Kaip viena iš didžiausių problemų įvardinama per mažai surenkamų pinigų iš televizijos teisių. Kaip galima tai tvarkyti?
– Limitas yra dangus. Rinka labai keičiasi, televizinės teisės labai keičiasi, JAV diktuoja madas visuose sportuose. Reikai sėsti, kalbėtis, bet jeigu atsakyti paprastai – nesu burtininkas, kuris pamos lazdele ir viskas išsispręs. Tai yra sudėtingas darbas, reikės pažiūrėti į komandą, o esminis dalykas – vieningas klubų matymas. Ne kartą sakiau ir žadėjau, kad tikrai bus atvirumas ir kalbėsime ne už nugarų, o susėdę prie stalo.
– Kaip vyko generalinio direktoriaus paieškos, ar buvo žvalgomasi į užsienį?
– Nieko nesvarstėme. Paulius ir atėjo į šias pareigas su tikslu, kad tai perims. Galbūt tik viskas įvyko greičiau, nes to nebuvo planuota. Per metus kiek paruošėme, tiek paruošėme. Kaip naujokas, tikrai turėjo gerą sezoną. Nesvarstėme nieko, nes yra kultūra, yra mūsų vertybės. Formulė veikia ir tikime, kad veiks. Aš esu čia daug metų ir galbūt matau viena kryptimi, Paulius neš kitokį matymą.
– Kokią stiprybę atsinešate į Eurolygos generalinio direktoriaus pareigas?
– Nežinau, negaliu įvertinti save. Noriu atvirumo ir kalbėtis akis į akį. Noriu susidarius planą kažką siekti. Būdamas klubo vadovo jaučiu, kad kažkas kažkur meluoja, kažkaip norisi pasidėlioti sau naudinga linkme. Mano vizija yra stipri lyga ir dėl to turime dirbti.
– Kaip pavyko suvienyti visus 13 akcininkus?
– Nebuvo daug darbo, buvo atviras bendravimas. Tiek metų visi pažįsta, žino, kaip dirbame klube. Aš pats išėjau ir „chebra“ balsavo už uždarų durų. Labai vertinu šitą pasitikėjimą.
– Kokią Europos taurės viziją matysite?
– Atsiprašau už diplomatiją, bet dar kalbėsimės ir dėliosimės.
– Kas jūsų programoje pristatyta?
– Reikia paruošti penkerių metų planą, kad nesiblaškytume. Negali ateiti generalinis direktorius ir kažką dėlioti. Per metus laiko turime susidėlioti tai, į kur mes einame. Vienas pagrindinių dalykų – finansai. Noriu alkanumo, jauno mentaliteto, turime eiti ir kapotis. Daug ko nežinau, daug ką reikia išmokti, bet visiems pasakiau, kad noriu mokytis ir augti.
– Kokią komandą turėsite?
– Eurolygoje yra 90 darbuotojų.
– Ar ši pozicija buvo asmeninė svajonė?
– Ne, aš kaunietis, mano svajonė „Žalgiris“. Dabar taip susidėliojo aplinkybės ir kai taip viskas susidėliojo, reikia imti.
– Ar suderinama Eurolygos generalinio direktoriaus pozicija ir baseino direktoriaus pareigos ar panašiai?
– Tikslas yra pasitraukti iš kasdienių užimamų pareigų. Yra valdyba, yra akcininko rolė. Tikrai nebūsiu kaip vadovas, kuris žiūri kiekvieną etapą, nes tai darys komanda. Bet išlikti kažkur viršuje dėliojant strategiją bei prižiūrint, kad neišklystume iš rolių, tai yra suderinama. Man reikės išmokti derinti ir tai nebus lengva, bet tikrai tikiu, kad laiko užteks.
– Ar yra galimybės Rusijos klubams sugrįžti į Eurolygą?
– Apie tai negirdėjau, bet visi supranta situaciją, ji Ukrainoje nepasikeitė ir nemanau, kad bus kažkoks sprendimas.
– Vienas iš Eurolygos trūkumų buvo bendravimas. Ar galime tikėtis kažkokių pokyčių?
– Galima tikėtis pokyčių. Vakar gavau taisykles – ką sakyti, kaip sakyti, su kuo bendrauti. Visada sakydavau, kad bendraukite su Almantu, o dabar bus kitas žmogus. Bet aš esu tik už bendravimą, mes turime būti atviri. Šiame amžiuje slėptis po devyniomis spynomis bei galvoti, kad pranešimas spaudai yra tai, ko užtenka – aš tam nepritariu. Kartais turiu diplomatiškai išsisukti, bet daug ką galiu atsakyti. Tikrai bendravimo bus. Mano galvoje Eurolyga yra stipriausia klubiniame lygmenyje po NBA, todėl turime mokytis iš stipriausių ir eiti į priekį.
– Ar tas bendravimas gali įtraukti žaidėjų atlyginimo viešinimą ir panašiai?
– Tikiuosi, kad tai galimas pokytis. Tai yra tabu sulaužymai. Sėdint čia atrodo, kad tai yra neišvengiama, kai turime NBA pavyzdį. Ar mes galime tai padaryti Europoje? Pamatysime. Nematau, ką mes čia galime slėpti. Jeigu pateikti faktus, nėra ko interpretuoti.
– Vienas iš tų dalykų yra „algų kepurė“. Kiek realu tai įvesti?
– Manau, kad realu. Nueitas ilgas kelias, reikia susivienodinti visų klubų poziciją ir spausti starto mygtuką.
– Kaip tai galėtų atrodyti?
– Kai pasitvirtinsime, pristatysime, galėsime viską aptarti.
– Kiek realu, kad kito sezono Eurolygos sudėtis nepasikeis?
– Kalbėsime, gali būti, kad nepasikeis. Turime ir „Turk Telekom“ klausimą ant stalo. Birželio 29-ą dieną viskas turėtų būti aišku.
– Kiek svarbu Europos taurė?
– Visą laiką ji buvo svarbi ir tai artimiausiu metu nesikeis, o artimiausiu metu tam turnyrui bus daugiau dėmesio.
– Koks dabar didžiausias laukiantis iššūkis?
– Daug laukiančių klausimų, kur kažką padarėme, bet iki galo nepaspaudėme mygtuko. Yra tai, ką turime padaryti artimiausiu metu, o paskui – visi kiti klausimai, kurie įeina į penkerių metų strategiją.
– Laukia evoliucija ar revoliucija?
– Pirmi metai tikrai evoliucija. Revoliucijai reikia didesnio palaikymo nei vieneri metai.
– Ar kraustotės į Barseloną?
– Nuo rugsėjo – taip, bet dažnai būsiu ir Kaune. Tikrai nebus kartas ar du į metus, aš esu kaunietis ir manęs tikrai neatsikratysite. Man čia yra namai ir liks namais visą laiką. Kaip aš be Kauno? Neįsivaizduoju to.
– Ar galite plačiau papasakoti apie akcijų pardavimą? Kaip jos yra parduodamos?
– Nėra jokio galvojimo apie kažkokį ilgalaikį pardavimą. Tai kol kas yra metams, einame žingsnis po žingsnio, kad viskas liktų patikimose rankose, o ne kažkoks lakstymas ir galvojimas apie kažką.
– Teoriškai gali būti, kad po metų grįžtate į savininko ir vadovo pareigas „Žalgirio“ komandoje?
– Nenorėčiau šito interpretuoti. Negalvoju terminais, nes yra darbai. Yra daug darbų, kuriuos ten reikia padaryti. Viskas turi važiuoti savaime ir augti. Labai pozityviai žiūriu į Pauliaus atėjimą ir darbuotojų, kuriems tai yra šansas dar labiau patobulėti ir paaugti. „Žalgiris“ turi labai daug potencialo ir nebūsiu tas, kuris sakysiu, kad darykite taip, ar kitaip.
– Ar yra galimybė Europos taurėje matyti dvi Lietuvos komandas?
– Teoriškai – yra. Negaliu nieko pažadėti, bet teoriškai – įmanoma.
– Svarstėme, ar Eurolygos vadovai girdėjo „Wolves“ savininko kalbas apie organizaciją. Dabar turbūt jau to klausimo nelieka.
– Tikrai taip, girdėjome ir matėme. Nelabai gerai. Visi suprantame, kad lyga gali geriau dirbti, bet kritikuoti viešai nelabai gerai, todėl ir aš nenoriu viešai niekam kritikos dalinti.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
