S.Ritter: „Gintariniai irklai“ – tai šventė, į kurią renkasi visi“
Saulius Ritter | Organizatorių nuotr.
Artėjant 61-ajai „Gintarinių irklų” regatai buvęs irkluotojas, Rio 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, LIF generalinis sekretorius Saulius Ritter pasidalino, kuo šios varžybos unikalios ir kokia jų reikšmė Lietuvos sporto istorijai. Anot jo, šios regatos pagrindinis tikslas - suburti bendruomenę ir kartu pasidžiaugti šia nuostabia irklavimo švente. Prieš du metus karjerą baigęs irkluotojas pabrėžia, jog „Gintariniai irklai“ vyksta įspūdingoje vietoje: „Trakuose lenktyniauti yra ypatingas jausmas. Žinau tai iš savo patirties.”
- Kodėl „Gintariniai irklai“, vykstantys jau 61-ąjį kartą, yra tokie reikšmingi Lietuvos irklavimo federacijai?
- Kadangi tai yra 61-oji regata, akivaizdu, jog ji turi labai gilias tradicijas. Pačioje pradžioje ji turėjo šiek tiek kitokį pavadinimą ir tikrai ne tokį gausų valčių klasių kiekį. Viskas prasidėjo nuo porinių keturviečių. Įdomus faktas, kad anksčiau Trakuose, Galvės ežere, buvo dvi irklavimo trasos – „Dinamo“ ir „Žalgirio“. Tuo metu „Gintariniai irklai“ kas dvejus metus vykdavo skirtingose. Taip pat tai yra didžiausia regata Baltijos šalyse, todėl ji mums ir yra tokia svarbi. Ji pritraukia labai daug dėmesio, atvyksta gausus skaičius irkluotojų iš užsienio.
- Trakai laikomi Lietuvos irklavimo sostine. Kuo ši vieta ypatinga? Kokią reikšmę ji turi Lietuvos irklavimui?
- Trakai iš tiesų yra unikali vieta. Ten esanti irklavimo trasa yra natūraliame vandens telkinyje - Galvės ežere. Tikrai girdime labai daug palyginimų, kad Trakai turi vieną gražiausių irklavimo trasų pasaulyje. Vieta iš tiesų įspūdinga, nes fone matome ir pilį, kas yra tikrai retas atvejis. Taip pat ją dažnai lygina su Šveicarijoje esančia Liucernos ežero trasa, joje vyksta pasaulio taurės etapas. Žinoma, varžyboms vykstant natūralioje aplinkoje sportininkams sąlygos būna ne visada vienodos, tai turi įtakos ir jų rezultatams. Tačiau Trakuose lenktyniauti yra ypatingas jausmas. Žinau tai iš savo patirties.
- Kaip pavyksta pritraukti užsienio sportininkus dalyvauti regatoje „Gintariniai irklai“? Kas pavergia užsieniečių širdis?
- Manau, kad mūsų komunikacija tikrai labai daug prie to prisideda. Stengiamės sudominti užsienio sportininkus, komandas bei trenerius tuo, kad bus pakankamai didelė konkurencija, gražus renginys, šventė. Šiais metais tai bus ne tik regata, kurioje dalyviai varžosi dėl aukštesnių pozicijų. Norime sukurti nuotaikingą atmosferą, ruošiame vakaro programą, kurioje bus įvairiausių pramogų.
Manau, kad į šią regatą sportininkams malonu atvykti, nes čia yra galimybė susitikti pajėgius irkluotojus iš kitų valstybių, su jais susipažinti bei pasidalinti savo irklavimo istorija. „Gintarinių irklų“ atmosfera iš tiesų labai draugiška.
- Ar yra kokių nors planų dėl regatos ateities? Galbūt planuojami kokie pakeitimai ar papildymai, kuriuos Lietuvos irklavimo federacija svarsto, siekdama dar labiau populiarinti renginį?
- Taip, planų yra. Šiemet kreipėmės į Tarptautinę irklavimo federaciją prašydami, kad jie labiau atkreiptų dėmesį į „Gintarinius irklus“. Norime šią regatą taip išpopuliarinti, jog ji būtų matoma tiek per „World rowing” (liet.Tarptautinė irklavimo federacija) prizmę, tiek kitų kaimyninių šalių. Turime puikų pavyzdį – Italijoje kiekvieną pavasarį (balandžio mėnesį) vykstančią tarptautinę regatą „Memorial Paolo D'aloja“, kurios trasa yra Piediluko ežere. Į ją labai daug sportininkų susirenka iš development (liet. vystymo) programos. Būtent to mes ir siekiame. Norime, kad Tarptautinė irklavimo federacija pamatytų, kokia „Gintarinių irklų“ regata yra šauni, kad prisidedame prie sportininkų tobulėjimo. Tikimės, jog aplinkybės taip ir susiklostys, o mes galėsime tikėtis daugiau sportininkų iš „World rowing“ plėtros programos.
- Kaip skatinate jaunimą dalyvauti „Gintarinių irklų" regatoje?
- Šiemet, po ilgo laiko, mes nusprendėme įtraukti į „Gintarinių irklų“ programą jaunių amžiaus grupę. Tokiu būdu jaunieji sportininkai turės galimybę pasivaržyti su savo bendraamžiais. Anksčiau buvo atvira grupė visiems – nuo jaunių iki suaugusiųjų. Kadangi atvyksta Lietuvos pajėgiausi irkluotojai ir sportininkai iš užsienio, tai nebūdavo galimybių pasireikšti jauniesiems talentams. Dabar, kai yra atskira amžiaus grupė (jauniai, iki 19 metų), jie taip pat turės šansą iškovoti medalius ir pasidžiaugti šia regata.
- Ar „Gintarinių irklų" regata turi tradicijų, kurios tęsiamos metai iš metų? Kokios jos?
- Ši regata suburia visus irkluotojus - anksčiau irklavusius bei dabartinius sportininkus, o šiais metais ir jaunuosius talentus. Visi čia nori atvykti, tai tarsi susitikimo vieta, kurioje sportininkai pasimato su ankstesniais kolegom. „Gintariniai irklai“ – tai šventė, į kurią renkasi visi. Turbūt tai ir yra pagrindinė šios regatos tradicija – visus suburti.
Tarptautinė 61 – oji regata „Gintariniai irklai” yra dalinai finansuojama pagal Nacionalinės sporto agentūros prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koordinuojamą Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo programą. Šiemet joje tikimasi sulaukti sportininkų iš penkiolikos užsienio valstybių. Renginys vyks birželio 23-25 d.Trakuose.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.