Karjeros sezoną žaidžiantis M.Jogėla: „Girdėdavau, kaip žmonės šnekėjo: talentingas vaikis, bet stovi vietoje“

Matas Jogėla skaičiuoja ketvirtą savo sezoną Klaipėdos „Neptūne“ ir jau gali būti vadinamas klubo senbuviu, nors jam tik 24-eri.

Vis tik savo potencialą pilnai M.Jogėla ėmė rodyti tik šį sezoną, tapęs vienu iš esminių „Neptūno“ vedlių. Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) jo skaičiai siekia 12,3 taško, 5,1 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 13,9 naudingumo balo per 25 minutes.

Kodėl lūžio metai atėjo tik dabar, M.Jogėlai atsakyti sunku.

„Aš pasitikiu savimi, visada savimi pasitikėjau, net kai būdavo sunkių momentų. Nori ar nenori, išgirsti, ką žmonės šneka: talentingas vaikis, bet stovi vietoje, nesistengia. Taip nebuvo niekada, kad nedirbčiau ar nesistengčiau. Kažkada turėjo ateiti momentas, kai pasimatys rezultatas“, – LKL.lt svetainei sakė jis.

LKL.lt pateikia interviu su Klaipėdos ekipos puolėju apie pasitikėjimą, Mindaugą Brazį, „Neptūno“ tikslus ir ateities planus.

– Prieš porą dienų pasiekėte svarbią pergalę prieš kėdainiškius, šiuo metu kiekvienos rungtynės „Neptūnui“ (13/15) – itin svarbios, norint žengti į atkrintamąsias, kadangi esate septinti. Ar dabartinėje sezono stadijoje jaučiate didesnę atsakomybę ir įtampą?

– Dabar kiekvienos rungtynės svarbios, ir tos su „Nevėžiu-Optibet“, ir su „Šiauliais“. Esame kaimynai, kaunamės dėl atkrintamųjų. Nežinau, ar yra jaudulio, tiesiog stengiamės, einame žaisti, treneris mus motyvuoja prieš kiekvieną kovą. Pastarojo mačo pradžia nebuvo gera, vėliau gavome daug barti per ilgąją pertrauką, tad išėjome visai kitokie į trečią kėlinį.

– Kaip manote, ar „Neptūnas“ yra arti maksimalaus savo potencialo?

– Net nežinau, turime tikrai daug talento puolime, turime ir gintis galinčių žaidėjų. Sunku pasakyti. Sezono pradžia mums nebuvo lengva, pralaimėjome tuos mačus, kuriuos turėjome laimėti. Manau, kad dabar žaidžiame tikrai neblogai. Dabar – svarbiausios rungtynės, reikia žaisti dar geriau, norint patekti į atkrintamąsias ir pakovoti dėl šeštos vietos.

– Kaip keistai tai beskambėtų, jums 24-eri ir jau esate „Neptūno“ senbuvis. Kuo šis sezonas jums kitoks, lyginant su trimis praeitais?

– Šiais metais mane tikrai daug kas vadina senbuviu, nors esu jaunas. Sunku pasakyti, kuo šis sezonas išskirtinis, gal labiausiai tuo, kad turiu didesnį vaidmenį, daugiau žaidžiu, esu labiau išnaudojamas, manimi pasitiki komandos draugai bei treneriai.

– Kaip manote, kodėl būtent šis sezonas jums tapo lūžio metais?

– Nežinau, tiesiog reikėjo laukti, gal taip man buvo sudėliota. Aišku, turėjau sunkesnių sezonų, buvo ir traumelių, gal tai trukdydavo. Šiemet viskas eina gerai, daug ką reiškia pasitikėjimas iš komandos draugų, trenerių. Daug reiškia, kai įkrenta sunkesni metimai, aikštelėje jautiesi laisviau, žiūrovai mėgaujasi, o pats pasitiki savimi labiau.

– Ar per praėjusius trejus metus buvo momentų, kai pasitikėjimo savimi stigo?

– Ne, aš pasitikiu savimi, visada savimi pasitikėjau, net kai būdavo sunkių momentų. Nori ar nenori, išgirsti, ką žmonės šneka: talentingas vaikis, bet stovi vietoje, nesistengia. Taip nebuvo niekada, kad nedirbčiau ar nesistengčiau. Kažkada turėjo ateiti momentas, kai pasimatys rezultatas.

– Ar tokios kalbos jus skaudino?

– Nekreipdavau dėmesio į tokius dalykus, žinojau, ką turiu daryti, dariau savo darbą ir viskas.

– Galbūt buvo etapas, kai būtumėte svarstęs, kad metas „Neptūną“ iškeisti į kokią kitą organizaciją?

– Gal po pirmo sezono buvo minčių, turėjau kelis pasiūlymus, bet sulaukiau didelio pasitikėjimo iš „Neptūno“, kuris žadėjo svarbų vaidmenį. Viskas taip nesigavo, kaip tikėjausi, o kodėl, atsakyti sunku.

– Kuris šių ketverių metų periodas jums buvo sunkiausias emociškai?

– Praeito sezono pradžia man buvo labai sunki, bet turiu gerus žmones aplink: draugus, šeimą, brolį, draugę. Jie mane visada palaikė maksimaliai, kad galvos nenuleisčiau. O ir pats nesu psichologiškai labai silpnas, kad po penkerių nesėkmingų rungtynių nuleisčiau galvą. Ne, einu dirbti toliau, dirbu papildomai, tai duoda vaisių, tik gal ne iškart, kaip matome dabar, po kelerių metų.

– Kokia yra jūsų papildomo darbo rutina, kiek laiko papildomai praleidžiate treniruotėse?

– Turiu savo rutiną. Visada atvykstu maždaug valandą prieš treniruotę, atlieku metimus, pastiprinu kūną, mobilumą. Prieš rungtynes irgi ateinu anksčiau, prasimankštinu ir susimetu savo metimus. Toks darbas visada, tik per laisvą dieną stengiuosi atsistatyti po rungtynių.

– Kiek didelis emocinis ramstis jums yra brolis Tauras?

– Pasiskambiname po kiekvienų rungtynių. Gal kai jis žaidė užsienyje, tai darėme ne po kiekvieno mačo, bet dabar bendraujame nuolat, abu rungtyniaujame LKL. Tauras žaidęs geruose klubuose, tikrai jo paklausiu patarimų, kurių jis gali duoti. Smagu turėti brolį, kuris žaidžia profesionaliai.

– Minėjote, kad jaučiate trenerių pasitikėjimą. Ar galima sakyti, kad Mindaugas Brazys – strategas, kuris jumis tikėjęs yra labiausiai?

– Jau ir pernai, kai jis atvyko su Adomaičiu, pradžioje buvo sunkiau, bet vėliau aš įsivažiavau ir gale sezono žaidžiau neblogai. Laisvas metimas, prasiveržimas, įkirtimas – mėgstu tokį laisvesnį žaidimą, greitą puolimą, dėjimus iš viršaus. Šiemet Brazys įpūtė dar pasitikėjimo, jis visada ragina pasitikėti savo metimais, perdavimais, gynyba. Mindaugas stato daugiau žaidimo ant manęs nei tai buvo daroma pastaruosius keletą metų, daugiau pažaidžiu nugara į krepšį, ko nebūdavo anksčiau. Aišku, sutvirtėjau vasarą, įdėjau darbo – daug dalykų susideda.

– Ar daug panašumų yra M.Brazio ir D.Adomaičio žaidime?

– Iš taktinės pusės tikrai nedaug kas pasikeitė, bet čia normalu. Jie dirbo kartu, dėliodavosi derinius, schemas kartu. Brazys kaip asistentas dirbęs aukštame lygyje, analizavo ne vieno gero specialisto žaidimą, tad idėjų jis turi.

– Galbūt yra trenerių, su kuriais dirbote anksčiau, bet iki šiol palaikote didelį ryšį ir sulaukiate palaikymo?

– Dabar sunku pasakyti, gal išskirčiau Valdą Chomičių. Kuomet pirmą savo sezoną LKL žaidžiau „Dzūkijoje“, su juo neblogai susibendravome, jis mane vis pasveikina po gerų rungtynių, parašo, o susitikus visada pasikalbame. Jis drąsina mane imtis dar daugiau iniciatyvos, smagu tai girdėti.

– Buvęs jūsų komandos draugas Martynas Mažeika dabar darbuojasi „Neptūno“ vadovybėje. Kokių naujų jo pusių atradote?

– Su juo trejus metus buvome komandos draugais, jis buvo tikras kapitonas, motyvuodavo, jo patirtis – didelė. Martynas yra labai stilingas žmogus (Juokiasi). Jis visada ateidavo pasipuošęs į rungtynes, dabar irgi tai daro. O visa kita likę taip pat: jis motyvuoja mus, pasikalba su kiekvienu žaidėju, padrąsina. Martynas – geras bičas. Manau, jis labai padės Klaipėdos krepšiniui.

– Martynui „Neptūnas“ visada nuoširdžiai rūpėjo ir rūpi iki šiol. Kaip manote, ar šis faktorius yra kertinis, tikintis, kad Klaipėdos krepšinis kils į aukštesnį lygį?

– Daug šansų, kad taip nutiks. Martyną čia pažįsta visi, gerbia visi, jis važinėja po renginius, mokyklas, bando pritraukti daugiau sirgalių į rungtynes. Mažeika daug atidavęs klubui ir rodo, kaip jam rūpi Klaipėdos krepšinis. Toks jo žingsnis – svarbus Klaipėdai.

– Kaip pats žiūrite į savo ateitį „Neptūne“: ar ilgametę karjerą čia norisi tęsti, ar kaip tik norisi išbandyti kažką naujo?

– Dabar sunku pasakyti, nenoriu šnekėti apie ateitį svarbiausiu sezono metu. Reikia kovoti dėl kiekvienos pergalės, koncentruojuosi į kitą mačą, o ne ateitį. Noriu padėti „Neptūnui“ užimti kuo aukštesnę vietą ir jei pavyks žengti į atkrintamąsias, ten pakovoti dėl ketverto.

– O kam teiktumėte prioritetą: LKL ar užsienio rinkai, kurios dar niekada nebandėte?

– Norėčiau save išbandyti aukštesniame lygyje: Čempionų lygoje ar Europos taurėje. Pažiūrėsime, kaip viskas susidėlios po sezono.