S.Binevičius: apie R.Meilutytės traumą ir trenerių trūkumą
Saulius Binevičius | Dariaus Kibirkščio nuotr.
Kauno „Girstučio“ baseine savaitgalį praūžus atvirajam Lietuvos plaukimo čempionatui, plaukimo federacijos prezidentas Saulius Binevičius džiaugiasi sportininkų pažanga ir tikisi, kad per artimiausius mėnesius olimpinę komandą papildys dar ne vienas šalies plaukikas.
– Savaitgalį pasibaigė svarbiausios nacionalinės plaukikų varžybos – atvirasis šalies čempionatas. Ypač gerai čempionate pasirodė jaunieji plaukikai, pagerinta beveik 20 amžiaus grupių rekordų, trys Lietuvos suaugusiųjų rekordai, vienas kurių – beveik keturių dešimtmečių senumo. Tikėjotės tokių rezultatų?
– Lietuvos plaukimo federacija yra labai dėkinga „Girstučio“ baseino vadovybei už suteiktas puikias sąlygas čempionato organizavimui bei profesionalumą. Čempionato rezultatams, manau, nemažą įtaką turėjo ir sportininkams sudaryta galimybė po startų „atsiplaukioti“ mažajame baseine. Tai labai svarbu jiems rengiantis finaliniams plaukimams.
Labai džiaugiamės ir jaunųjų plaukikų, ir elito plaukikų rekordais. Tai tik parodo, kad visa mūsų bendruomenė – nuo plaukimo klubų, sporto mokyklų administracijų, trenerių iki sportininkų ir jų artimųjų – glaudžiai bendradarbiauja ir stengiasi padėti plaukikams ne tik užlipti ant prizininkų pakylos, bet ir pakliūti į nacionalinę komandą. O juk ten patenka tik patys geriausi, kantriausi ir darbščiausi sportininkai bei jų treneriai.
Mes iš jų tikimės tikrai daug. Ne veltui šiandien penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose turime meistriškumo centrų sistemą, kurioje kryptingai treniruojasi per septyniasdešimt 13–18 metų plaukikų. Su jais dirba geriausi šalies treneriai, sportininkai yra testuojami, jiems periodiškai atliekami medicininiai tyrimai.
Greta to turime ir elito programą, kurioje šiandien dalyvauja daugiau nei dešimt sportininkų, džiuginančių savo rezultatais ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu.
Tikimės, kad federacijos nariai ateityje geriau susipažins ir su mūsų pradedama vystyti sportinio plaukimo 8–12 metų vaikams programa, kuri bus pamatas atrenkant mažuosius talentus ir iš klubinės sistemos, ir biudžetinio sektoriaus.
– Danas Rapšys tarptautinėse varžybose Švedijoje pirmasis iš lietuvių iškovojo tiesioginius kelialapius į olimpines žaidynes. Lietuvos čempionate mūsų olimpiečiams – Andriui Šidlauskui, Kotrynai Teterevkovai – iki normatyvų dar pritrūko, tačiau jų dar laukia ir daugiau kontrolinių startų. Stebint mūsiškių pasirodymus, kaip vertinate dabartines jų galimybes patekti į olimpinę komandą?
– Danui Rapšiui nepatinka laukti – ima viską čia ir dabar, kad nereikėtų kitų kartų. Tuo labai džiaugiamės, nes, nors treniruotės bus ne mažiau įtemptos, psichologiškai turėtų būti ramiau. Mums smagu, kad pasirinktos komandos darbas nenuvilia ir trenerių Inos Paipelienės bei Pauliaus Povilionio įdirbis rodo akivaizdžius rezultatus.
Kiti geriausi mūsų sportininkai taip pat nuosekliai plaukia normatyvų link. Tikrai ne kiekvienose varžybose gali pasiekti tokį greitį, kokiu plaukė sportininkai, patekę į praėjusių olimpinių žaidynių pusfinalius. Kaune nedaug trūko ir Andriui, ir Kotrynai. Rūta Meilutytė čempionate nestartavo dėl nugaros skausmų, tačiau į atrankos varžybas prisijungs taip pat.
Laukiame ir Jungtinėse Amerikos Valstijose studijuojančių ir sportuojančių mūsų plaukikų normatyvų – ir į pasaulio čempionatą, ir į olimpines žaidynes.
Prie mūsų elito sportininkų rezultatų ženkliai prisideda ir „Gijos Klinikos“, kineziterapeutė Indrė Kalnutė, masažuotojas ukrainietis Andrejus Černiavskis. Tai bendras visos komandos darbas.
Taip pat mąstome ir apie komandines estafetes, plaukikus, kurie galėtų jose plaukti. Keli sportininkai rodo puikius rezultatus, tačiau dar turime laiko, yra ir kontrolinių startų.
– Kiek federacija tikisi turėti olimpiečių Paryžiuje? Pastaruoju metu tarptautinėse varžybose vis geriau pasirodo ir mūsų šuolininkai į vandenį. Kokios prognozės būtų kitiems mūsų atletams?
– Paryžiuje tikimės aštuonių olimpiečių ir vieno-dviejų medalių. Džiaugiamės šuolininkų į vandenį startais tarptautinėse arenose. Šiuo metu atsidaręs Lazdynų baseinas leidžia treniruotis idealiomis sąlygomis ir siekti stabilumo. Norisi praplėsti dailiojo plaukimo, atvirų vandenų plaukimo sportininkų varžybų dalyvių skaičių, tačiau tam dar reikia laiko. O kol kas džiaugiamės jų atstovais Lietuvos, Baltijos ir Šiaurės šalių čempionatuose.
– Pasaulinė vandens sporto šakų federacija „World Aquatics“ svarstys, ar leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams. Sprendimo laukiama liepą. Lietuva savo pozicijos nekeičia, tačiau ar turime palaikymą iš kitų nacionalinių federacijų?
– Visos Šiaurės šalys stipriai palaiko ministerijos poziciją, kad nereikia leisti minėtų šalių atstovams ne tik dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet ir atrankose į jas. Gaila, kad kelios tarptautinės federacijos jau nuėjo kitu keliu. Norime ir sieksime, kad taip neatsitiktų „World Aquatics“ bendruomenėje.
Aišku, federacijų lygmeniu sprendimai vienokie, tačiau sportininkų nuomonė čia ne mažiau svarbi, jiems taip pat teks priimti sprendimus. Labai norisi, kad olimpinėse žaidynėse dalyvautų švarūs atletai, juo labiau nesusitepę krauju, net jei tiesiogiai kare ir nedalyvauja.
– Kokius matytumėte didžiausius iššūkius, su kuriais šiandien tenka susidurti federacijai?
– Didžiausia problema, su kuria susiduria, manau, visos strateginės sporto šakos, yra trenerių rengimas. Norime, kad tie šalies čempionatų prizininkai, 19-os ir vyresni sportininkai, kuriems dėl vienų arba kitų priežasčių nepavyko pasiekti nacionalinės rinktinės lygio, rinktųsi treniravimo sistemų programas ir savo mokslus galėtų toliau derinti kartu su sportu. Labai norisi, kad kasmet turėtume daugiau išsilavinusių, konkurencingų specialistų – ir ne po vieną-du, o dešimtimis.
Aukštosiose mokyklose treneriams gal ir reikia ketverius metus trunkančios programos, tačiau tam, kad taptum plaukimo instruktoriumi, galbūt pakaktų strateginių sporto šakų federacijų patvirtintos programos su integruotais privalomais moduliais darbui su vaikais. Dabar studijos trunka per ilgai, jos yra brangios bei trūksta tiesioginio finansinio palaikymo, todėl dažnas baigęs mokyklą išvyksta į užsienį arba renkasi su sportu nesusijusias profesijas.
Visi šie specialistai yra be galo svarbūs ir federacijai, ir visai bendruomenei - kaip mokytojai. Nes būtent jie ne tik ugdys jaunąją kartą, tačiau ir mokys ją saugiai plaukti, varžytis ir tiesiog judėti. Apie tai reikia kalbėti visiems, nes laikas bėga greitai, o sprendimų reikia šiandien.
