Kaune pasklidęs šventės kvapas: eigą keitęs trenerio sprendimas, surakintas Izraelio milžinas, ir gera „Žalgirio“ padėtis lenktynėse
Kazys Maksvytis | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Nors „Žalgirio“ bilietų pardavimų skyrius išgraibstytas visas vietas arenoje konstatuodavo beveik visose klubo namų Eurolygos rungtynėse, ketvirtadienio vakaras Nemuno saloje buvo kitoks. Daugiau nei 15 tūkst. sirgalių čia buvo įsielektrinę nepalyginamai stipriau.
Triukšmas ir energija arenoje buvo visai kito lygio. Net ir Gintaras Krapikas ketvirtajame kėlinyje atsisukęs į tribūnas užvedinėjo publiką dar didesniam triukšmui. Visi jautė, kad „Žalgiris“ trauktis neturi kur. Visi jautė, kad Kaune Izraelio grandas privalo kristi.
Ir jis nukrito. „Žalgiris“ „Maccabi“ privertė žaisti tokį krepšinį, kokio šis įprastai skrajojantis klubas įprastai nemėgsta. Į Lietuvą „Maccabi“ atskrido su šešių pergalių serija. Net penkerias iš tų šešerių rungtynių Izraelio krepšininkai laimėjo dviženklėmis persvaromis. 85 taškai yra mažiausia, kiek ši komanda per tas penkerias rungtynes buvo įmetusi. Tai yra nežmoniškas puolimo potencialas, kuris Kaune buvo visiškai surakintas.
Apskritai, 67 įmesti taškai į „Žalgirio“ krepšį yra antras mažiausias „Maccabi“ komandos surinktų taškų skaičius šį sezoną. Mažiau buvo įmetę tik rungtynėse su „Madrido „Real“ (65), ir tiek pat (67) į „Monaco“ krepšį. Dabar šias trejas rungtynes vienija bendras vardiklis – visas jas „Maccabi“ pralaimėjo.
„Žalgiris“ pataikė tik 5 tritaškius iš 23, atliko tik 11 rezultatyvių perdavimų, metė tik 8 baudų metimus, ir sumoje surinko netgi mažiau naudingumo balų nei „Maccabi“. Visi šie rodikliai yra žemiau Eurolygos vidurkio ribos, kas tarsi turėtų sufleruoti apie pralaimėjimą, tačiau „Žalgiris“ rungtynes nulaužė veiksmais, kurių statistikos protokole niekaip neiliustruosi.
„Žalgiris“, kaip jau tampa įprasta, rungtynes ir vėl pradėjo mobiliu penketu su Rolandu Šmitu vidurio puolėjo pozicijoje. Tačiau šįkart kauniečiai nuo to nudegė – „Maccabi“ pirmoje mačo dalyje „Žalgirį“ gaudė ties identiškomis situacijomis, o R. Šmitas, ir vėliau Achille Polonara dėl prastos komunikacijos su gynėjais tiesiog sugriuvo „pikenrolo“ situacijose. Taip apmaudžiai iš eilės labai panašių kombinacijų „Žalgiris“ praleido mažiausiai 10 taškų.
„Pirmoje pusėje darėme daug „mentalinių“ klaidų, buvo geras kojų darbas, bet buvo prastas susitelkimas, gal iš įtampos“, – po mačo šias klaidas aiškino Kazys Maksvytis.
Darbėniškis pripažino, kad prieš rungtynes jam neatrodė geras sprendimas prieš Wade'ą Baldwiną ir Lorenzo Browną keistis ginamaisiais, tačiau sugriuvus planui su neagresyvios „step out“ gynybos taikymu, treneris po pertraukos ėmėsi būtent šio plano su Kevarriusu Hayesu priešakyje vidurio puolėjo pozicijoje.
Aplodismentai Kaziui. Eurolygoje matome ne vieną trenerį, kurie savo prieš rungtynes nubraižytos sistemos laikosi iki pat finalinės sirenos. Dabar būtent trenerio reakcija, ir sprendimo pakeitimas „Žalgiriui“ po labai prasto gynybinio kėlinio antrame ketvirtyje, po pertraukos atrakino naujas galimybes.
K. Hayesas pelnė tik tris taškus, pasižymėjęs ir tuo įspūdingu dėjimu, tačiau jo nauda skaičiais taip pat nematuojama. Darbas gynyboje – elitinis, o „Žalgiris“ trečiame kėlinyje praleido tik 7 taškus. Nors ir tampa banalu, bet čia neišskirti Arno Butkevičiaus yra tiesiog nuodėmė. Jo gynyba eilinį kartą buvo vienu pamatinių „Žalgirio“ pergalės komponentų.
„Pakeitėme planą, kažkiek kaitaliojome gynybas ir jiems tai kažkiek nepatiko, dingo susikaustymas“, – vėliau spaudos konferencijoje prisiminė K. Maksvytis.
Tai yra tik antras kartas šį sezoną, kai nei L. Brownas, nei W. Baldwinas nesumeta daugiau nei 12 taškų. Tai yra labai iškalbingas gynybinio „Žalgirio“ pasirodymo faktas.
Taip, sutankinęs gynybą, koncentravęs ją į kamuolį, „Žalgiris“ momentais atidavė „Maccabi“ klubui tritaškius – laisvi pro šalį svaidė ir Jerrellas Martinas, ir L. Brownas, ir Darrunas Hilliardas, ir be abejonės – W. Baldwinas. Šiai pergalei buvo reikalinga ir tokia sėkmė, įskaitant Josho Nebo pramestus metimus iš po krepšio paskutinėmis akimirkomis.
Kita vertus, jei jau kalbama apie sėkmę, „Žalgiris“ Eurolygoje nieko negauna už dyką. Kol kas absoliučiai didžioji dauguma įvykių kauniečiams nesiklostė palankiai. K. Maksvyčio komandai pakankamai skausminga buvo „Baskonia“ pergalė prieš „Fenerbahče“, nebuvo palanki ir šio turkų klubo pergalė prieš „Anadolu Efes“. „Žalgiris“ kol kas į sėkmę kabinasi tik savo pastangomis.
Ir po šios pergalės pagal tikimybes ir teoriją, panašu, kad „Žalgirio“ šansai po ketverių metų pertraukos sugrįžti į atkrintamąsias yra labiau didesni nei mažesni.
Tam paskutiniame ture reikalingi arba Vitorijos „Baskonia“, arba Stambulo „Fenerbahče“ pralaimėjimai. Jie nėra labai netikėti, kadangi abiejų laukia sunkios išvykos – baskai keliauja į Taikos ir draugystės rūmus Pirėjuje, o Dimitrio Itoudžio komanda į raudonai baltą Belgrado pusę.
„Žalgiriui“ bet kuriuo atveju reikia pergalės pačiam Bavarijoje. Miuncheno „Bayern“ kauniečiams palankus varžovas – bavarai Eurolygoje kovoja dėl garbės . Tačiau ir tai daryti „Bayern“ sekasi sunkiai, kadangi dabar patirti šeši pralaimėjimai iš eilės, o keturi iš tų šešių patirti dviženkliais skirtumais.
Blogiausias įmanomas scenarijus būtų, jei tiek ispanų, tiek turkų klubas paskutines savo rungtynes laimėtų. Tada „Žalgirį“ gelbėtų vienintelis scenarijus – „Belgrado „Partizan“ pralaimėjimai dvejose paskutinėse savo rungtynėse. Kas yra mažiau realu, žinant, kad serbų klubo paskutiniame ture laukia „Panathinaikos“ klubas.
Taigi „Žalgiris“ pats savo likimą kontroliuoja tik iš dalies, tačiau šansai – labai dideli. Įspūdingiausioje Eurolygos reguliariojo finišo dramoje naujo formato istorijoje, dabar visos gerbėjų akys krypsta į kitą savaitę. Lenktynės jau finišo tiesiojoje.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
