Geriausia Lietuvos ultrabėgikė: apie stulbinamą progresą, lengvai įveiktus 100 km ir mintis bėgti visą parą
Gitana Akmanavičiūtė | Roko Lukoševičiaus nuotr.
Kelias iki Lietuvos rekordų truko vos penkerius metus – po dukros gimimo bėgioti pradėjusi Gitana Akmanavičiūtė save gali vadinti pajėgiausia šalies ultrabėgike. Balandžio 23-ąją stajerė įvykdyti užsibrėžtus tikslus sieks Kauno maratone, gegužę bandys pagerinti Lietuvos 100 km bėgimo rekordą, o ateityje neatmeta galimybės istorinių rezultatų siekti alinančiame 24 val. bėgime.
G.Akmanavičiūtė bėgimo entuziastams jau gerai žinomas veidas. Nuolat besišypsančios šviesiaplaukės bėgančios nepastebėti neįmanoma. Olimpiečio Remigijaus Kančio auklėtinė dalyvauja beveik visur ir beveik visur kopia ant prizininkių pakylos. Vien oficialių maratonų, kaip pati sako, 37-erių bėgikės sąskaitoje jau 20!
Hobio, atnešusio krūvą titulų, pradžia įvyko ne taip ir seniai – 2015 metais. O nuo 2020-ųjų liepos G.Akmanavičiūtės biografijoje figūruoja įrašas dukart Lietuvos rekordininkė: 50 km (3 val. 25 min. 39 sek.) bei 100 km (7 val. 38 min. 58 sek.) distancijose.
„Iš tikrųjų bėgioti vaikystėje nepradėjau. Buvau pakviesta lankyti lengvąją atletiką, bet mečiau po pusmečio neįsivažiavusi. Realiai bėgimas atsirado tik gimus dukrytei. Visą laiką laikau ją kaip atskaitos tašką, kai paklausia, kiek metų bėgioji“, – nusijuokė G.Akmanavičiūtė.
Kaunietė pasitaiso, kad statistikoje galima rasti ir vieną bėgimą varžybose prieš intensyvių treniruočių pradžią. 2013 metais ji dalyvavo pirmame Kauno maratone, 10 km nuotolį įveikusi per daugiau nei valandą. Palyginimui, dabar varžybose bėgdama 100 kilometrų pakeliui 10 km ji įveiktų per maždaug 45 minutes.
„Tai buvo pirmas masinis renginys, smagus, bet pažvelgus į rezultatus juokinga, nes 10 kilometrų neišbėgau net iš valandos. Tada visiškai mėgėjiškai su kolegėmis bėgiodavome darbo metu Ąžuolyne, per pertrauką, nes ten buvo mūsų ofisas“, – prisiminė G.Akmanavičiūtė.
Iš pradžių rezultatai nebuvo labai aukšti, tačiau malonumą bėgti pajautusi moteris dalyvaudavo visur, kur tik galėdavo.
„Pradėjus bėgioti 2015 metais, pasipylė labai daug varžybų, kurios užkabino. Buvo tiek plento, tiek bekelės bėgimų tikrai daug ir norėjosi visur dalyvauti. Gana greitai buvo ir pirmas maratonas: po metų nuolatinio bėgiojimo įveikiau pirmąjį. Dar po metų, 2017-ųjų birželį, Kauno maratone subėgau 3 val. 1 min. 31 sek. ir man tai buvo kažkas vau. Antras maratonas, tik keleri metai treniruočių. Rezultatas labai nustebino ir dar labiau įsuko į ilgas distancijas“, – pasakojo bėgikė.
Ištverminga lengvaatletė retsykiais dalyvauja dvejose varžybose tą patį savaitgalį ar net tą pačią dieną. Praėjusių metų gegužę ji dalyvavo bėgime į dangoraižį „Europa“, o tos pačios dienos vakare bėgo „Vilnius 5000“ bėgime, kur pasiekė asmeninį rekordą 5000 m distancijoje. 18 min. 18,93 sek. rezultato pakako, jog šis laikas išsilaikytų tarp 10 geriausiųjų per visus 2022 metus Lietuvoje.
Tuo tarpu geriausias G.Akmanavičiūtės rezultatas bėgant maratoną – 2 val. 54 min. 32 sek.
„Oficialiai esu įveikusi 20 maratonų. Kai pradėjau bėgioti, kasmet nubėgdavau po tris maratonus. Iš pradžių, iki dešimto maratono, buvo sunku ir vis norėdavau pasiekti stebuklingą trijų valandų ribą. Vis nepavykdavo, vis atsimušdavau į sieną, o maratono pabaiga būdavo sunki. Finišuodama galvodavau, kad daugiau nebėgsiu, o finišavusi – kada kitas startas. Po dešimto maratono pramušiau trijų valandų ribą ir pasidarė nebesunku. Nuo tada pradėjau bėgti be didesnės pastangos ir atėjo mintis, o kas toliau“, – prisiminė G.Akmanavičiūtė.
O toliau sekė ultra bei bekelės bėgimai. Pirmasis jų įvyko 2020-aisiais, siaučiant pandemijai. Turizmo sektoriuje dirbančiai kaunietei dėl sumažėjusių darbų atsirado daugiau galimybių tiek treniruotis, tiek ilsėtis.
„Norėjosi save išbandyti kažkur kitaip, nes atsirado natūraliai noras neapsiriboti maratonu. Pirmasis šimtukas buvo smagus ir visas 7 val. 38 min. mėgavausi bėgimu. Galima sakyti, kad esu pradedančioji ultrabėgikė. Treneris manęs vis paklausia, kada bėgsime parą, bet dar nesiryžtu. Vasarį Gran Kanarijoje užsimojau stipriai – 130 km kalnuose su 7 km sukilimo. Tas bėgimas turėjo būti arti paros, bet nepavyko įveikti, atsimušiau į sieną ties 100 kilometru“, – pasakojo geriausia Lietuvos ultrabėgikė.
Su nekantrumu G.Akmanavičiūtė laukia balandžio 23-iosios, kur Kauno maratone sieks asmeninio rekordo, o galbūt ir čempionės titulo 42,195 km distancijoje.
„Kaunas yra savas kiemas ir kiekvienas renginys Kaune yra privalomas. Tikrai smagu čia dalyvauti, daug palaikymo gatvėse, pažįstamų, draugų. Iš tikrųjų Kauno maratonas turi išskirtinai lygią trasą. Nemėgstu bėgti Vilniuje, nors ten dalyvavau daug kartų, bet nelengva kovoti su kalniukais bėgant maksimaliu greičiu. Kaune turime puikią trasą, vienintelis noras – kad nebūtų priešpriešinio vėjo, kuris negadintų rezultatų“, – šyptelėjo G.Akmanavičiūtė.
Maratonas Kaune taps jėgų patikrinimu prieš atsakingą startą gegužės 14-ąją: bėgikė planuoja dalyvauti Aleksandro Sorokino renginyje Vilniuje, kuriame jis sieks planetos rekordo. G.Akmanavičiūtė viliasi, kad istorinį rezultatą pavyks užfiksuoti ne tik tituluotajam kolegai.
„Norisi šiemet pagerinti 100 km asmeninį rekordą. Kada Aleksandras Sorokinas bandys pasiekti pasaulio rekordą, tikrai norėčiau būti trasoje ir pagerinti sau priklausiantį Lietuvos rekordą“, – tikslą įvardijo G.Akmanavičiūtė.
Daugiau informacijos apie Kauno maratoną – kaunomaratonas.lt
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
