„Neptūno“ vadovas – apie klubo biudžetą, norą kuo greičiau atsikratyti skolų naštos ir šventines rungtynes Klaipėdoje

 2018 metais Klaipėdos „Neptūno“ klubo valdymą perėmęs Sigitas Ambrazevičius direktoriumi paskyrė entuziastingą ir energingą jaunąjį vadovą Vilių Sukoną. Nors darbo pradžia uostamiesčio komandoje ir buvo daug žadanti, visgi jau po kelių metų, 2020-iais, smogė Covid-19 pandemija ir „Neptūno“ rezultatai pradėjo blogėti.

„Per visus tuos metus teko susidurti su įvairiais iššūkiais, tačiau labiausiai mus paveikė Covid-19 pandemija“ – atviravo l.e.p. direktorius V. Sukonas.

Sumažėjęs biudžetas ir smukę rezultatai 2020-2021 m. Lietuvos krepšinio lygos sezono finiše, pirmą kartą po 9 metų pertraukos, klaipėdiečius paliko už pirmojo ketverto ribos, kai ketvirtfinalio serijoje buvo nusileista Panevėžio „Lietkabeliui“. Praėjusį sezoną, po atkaklios ketvirtfinalio serijos, taip pat buvo pralaimėta Kauno „Žalgirio“ komandai ir neprasibrauta į pusfinalį. Dveji metai be šanso kovoti dėl medalių piktina ne tik komandos gerbėjus, bet ir pačius komandos vadovus.

V. Sukonas tinklalapiui bcneptunas.lt atvirai papasakojo apie klubo biudžetą, norą kuo greičiau atsikratyti skolų naštos ir šventines rungtynes Klaipėdoje.

– Viliau, „Neptūne“ esate su pertraukomis nuo 2018 metų. Dabar jūs esate laikinai einantis pareigas klubo direktorius. Kodėl sugrįžote į uostamiesčio komandą?

– Atsistatydinus Sigitui Ambrazevičiui, kuris dirbo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos „Neptūno“ valdyba paprašė, kad laikinai eičiau klubo direktoriaus pareigas. Kodėl su tuo sutikau? Todėl, kad nuo 2018 m., kuomet pradėjau eiti vadovo pareigas man visada rūpėjo tiek vyrų komanda, tiek ir moterų komanda. Stengiuosi ir visas jėgas dedu jog Klaipėda turėtų savo komandą, galėtų varžytis aukščiausiame lygyje. Per visus tuos metus teko susidurti su įvairiais iššūkiais, tačiau labiausiai mus paveikė Covid-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Parama, kuri buvo žadėta mums iš kai kurių verslų mūsų nepasiekė, nes pasikeitė jų planai, nebegalėjo skirti mums pinigų. Aš tikiuosi, kad sudėliojus strateginį veiklos planą ir biudžetą per artimiausius 2,5-3 metus išbrisime iš skolų, kurias perėmėme 2018 m. iš buvusių klubo vadovų ir būsime gerai funkcionuojantis, skaidrus krepšinio klubas.

– Treji metai yra nemažai. Ar jūsų manymu galima greičiau grąžinti esamas skolas?

– Taip, tų variantų tikrai yra. Labai noriu paraginti Klaipėdos miesto verslininkus naudotis nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvata, kurio pagalba verslas amortizuoja savo išlaidas ir svariai prisideda prie Klaipėdos „Neptūno“ geresnės ateities. Esama stipriai pečius surėmę su Klaipėdos miesto savivaldybe ir klubo valdyba, aktyviai ieškome naujų rėmėjų, šnekamės su galimais rėmėjais iš užsienio. Tad labai viliuosi tą skolų grąžinimo terminą sumažinti ir jų atsikratyti dar greičiau nei yra numatyta plane.

– Nors pristatytame „Neptūno“ biudžete ir yra nurodytos tikslios sumos, bet ar jos gali kisti, t.y. ar galima tikėtis, kad klubas sulauks papildomų pajamų?

– Tas biudžetas, kurį mes pristatėme žiniasklaidai ir visuomenei yra realistinis. Mes tikimės, kad pagerėjus sportiniams rezultatams ir kalbantis su verslais mes galime pritraukti daugiau rėmėjų ir dar labiau kilstelti biudžetą.

– Vienuose debatuose buvo išreikšta mintis, kad „Neptūnas“ turi skolų, kurios viršija net ir dešimtis milijonų eurų. Kaip galėtumėte pakomentuoti?

– Kaip teigia kai kurie politikai, dešimtmilijoninių iššvaistytų eurų nėra. Kai S. Ambrazevičius 2018 m. perėmė klubo valdymą, jokių ofšorinių mokėjimų ar atlygio per įvaizdžio teises nėra ir nebuvo. Taip pat noriu pabrėžti, kad savivaldybės skiriamos lėšos klubui yra griežtai reguliuojamos ir kontroliuojamos, o atsiskaitoma kasmet Klaipėdos miesto savivaldybei. Beje, miesto kontrolieriai yra ne kartą minėję, kad „Neptūno“ apskaita yra puikus pavyzdys kitiems uostamiesčio sporto klubams, kurie gauna finansavimą iš miesto biudžeto. Dar buvo nuskambėję teiginiai, kad savivaldybės skiriamos lėšos yra grąžinamos dalininkams – taip nėra. To paprasčiausiai negalima daryti pagal aukšto meistriškumo dalinio finansavimo programos taisykles. Iš savivaldybės gaunami pinigai yra naudojami žaidėjų, trenerių štabo, „Švyturio“ arenos, saugos tarnybos „Argus“ mokėjimams. Taip yra daroma todėl, kad gaunamų lėšų iš Klaipėdos miesto savivaldybės panaudojimas būtų kuo aiškesnis, skaidresnis ir nekiltų klausimų miesto kontrolieriams. Taip pat noriu paminėti, kad šių metų sausio mėnesį klube buvo vykdomas VMI operatyvus patikrinimas dėl paramos panaudojimo. Po patikrinimo gavome išvadą, kad viskas yra gerai, neatitikimų nerasta. Dar kartą pasikartosiu, kad klube yra vykdoma griežta apskaita, nes norime kuo greičiau panaikinti turimas skolas.

– Kaip jūsų akimis klostosi komandos sezonas iš sportinės pusės?

– Sezoną kol kas vertinti sunku. Žinoma norėtųsi būti aukščiau, vis dėlto komanda surinkta konkurencinga, stiprūs vardai. Ieškome atsakymų komandos viduje – kalbamės su treneriais, sporto direktoriumi. Viliuosi, kad ir Martyno Mažeikos atėjimas ir tinkamas biudžeto sureguliavimas leis mums siekti kuo aukštesnių vietų.

– Kaip Martynui Mažeikai sekasi save atrasti naujoje rolėje?

– Martyno paskyrimas sporto direktoriumi – reikšmingas žingsnis. Jis puikiai įeina į savo rolę, puikiai pažįsta žaidėjus, gerai sutaria su trenerių štabu. Aišku nesitikime staigių pokyčių, bet galvojame, kad jis turėtų motyvuoti komandą siekti kuo daugiau ir kuo geresnių rezultatų.

– Šiuo metu „Neptūnas“ sunkiai užpildo tribūnas sirgaliais, išskiriant nebent rungtynes su pajėgesnėmis Lietuvos krepšinio lygos komandomis. Kaip planuojate didinti sirgalių skaičių arenoje?

– „Neptūnas“ faktiškai yra Klaipėdos, bet aš manau, kad taip pat ir visos vakarų Lietuvos komanda. Sirgaliams norime padaryti šventę, parodyti gerą kovą kuomet jie atvažiuoja į mūsų komandos rungtynes. Plačiau komunikuojame visame mieste, ko anksčiau nebūdavo. Dabar pasitvirtinome ir turime biudžetą rinkodarai, ko neturėjome pastaruosius penkerius metus, todėl galime skirti pinigų reklamai ir norime „Neptūno“ reiškinį paskleisti kuo plačiau ir susigrąžinti vakarų Lietuvos sirgalius į „Švyturio“ areną.

– Balandžio 29 d. laukia išskirtinės rungtynės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Kaip kilo idėja surengti jas?

– Balandžio 29 d. rengsime šventines rungtynes kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe – Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti. Skiriama šias rungtynes visiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Mūsų tikslas yra sukurti šventę mūsų sirgaliams, todėl bilieto kaina – vos 1 eur. Sirgalių laukia įdomi programa ir išskirtinio, būtent šioms rungtynėms kurto dizaino aprangos. Taip pat reiktų pažymėti, kad iš šių rungtynių klubas nieko neuždirbs – iš surinktų pinigų bus padengti kaštai rungtynių organizavimui.

– Kokį „Neptūną“ norite matyti netolimoje ateityje?

– „Neptūną“ noriu matyti tarp lyderių, kad mūsų klubas būtų pirmajame ketverte Lietuvos krepšinio lygoje ir karaliaus Mindaugo taurėje ir taip pat, kad žaistume Europiniame turnyre. Visada siekiau ir sieksiu, kad šis klubas būtų normaliai funkcionuojantis organizmas, kuris galėtų skirti didesnį biudžetą pritraukiant pajėgius žaidėjus ir išsaugant Klaipėdoje augusius ir užaugusius geriausius vietinius krepšininkus.